Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Gyčio Večersko ir teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiajam T. P., gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, elgdamasis įžūliai pažeidė viešėją tvarką ir po to pasikėsino nužudyti kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Būtent, 2009 m. lapkričio 29 d. apie 2 val. 30 min. „Pijo disco baro“ , esančio J. Basanavičiaus g. 3a, Vilkaviškio m., laiptinėje, tai yra viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžūliu elgesiu – tyčia peiliu duriant nukentėjusiajam T. P. į nugaros sritį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tuo pačiu nukentėjusiajam padarė durtinę – pjautinę žaizdą juosmens srityje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, aikštelėje prie to paties baro, dėl chuliganiškų paskatų, siekdamas nužudyti R. Š., kaltinamasis pastarajam tyčia dūrė peiliu du kartus į krūtinės ir nugaros sritis, nukentėjusiajam mėginant pabėgti, pasivijo jį Gedimino gatvėje prie namo Nr. 13, pargriovė ant žemės ir dar ne mažiau kaip trylika kartų tuo pačiu peiliu dūrė į įvairias kūno vietas ir tuo visumoje R. Š. padarė nubrozdinimą galvoje, paviršines durtines – pjautines žaizdas kairėje rankoje, pilve, krūtinėje, bei kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinėje ir pilve su taukinės pažeidimu bei kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, kurios vertinamos kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais T. S. pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir nukentėjusiajam buvo suteikta skubi medicininė pagalba.

Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamas veikas prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 29 d. vakare kartu su draugais jis atvyko į Vilkaviškio mieste esantį barą „Pijo disco baras“, ten vaišinosi alumi. Vakaro eigoje tarp jo ir nepažįstamų asmenų kilo konfliktas, pastarieji jį išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino, jog šiandien jis namo negrįš. Norėdamas būti nepastebimu, palaukti iki nepažįstami vaikinai išeis iš baro, jis prisėdo prie pažįstamų merginų, bet matė, kad nepažįstamieji jį pastoviai stebi, laukia kada jis eis namo. Vienu metu jis nuėjo į baro tualetą ir ten prie bakelio rado du peilius, vieną peilį jis pasiėmė, užsikišo už kojinės, o kitą, išėjęs iš tualeto, atidavė apsaugos darbuotojams. Vėliau, kai jis mėgino išeiti iš baro, nulipus į pirmą aukštą ir priėjus prie durų slenksčio, pamatė, kad tie vaikinai jo laukia, be to jo atžvilgiu pradėjo keiktis ir grasinti. Tuomet jis išsitraukė peilį, bet jie pradėjo juoktis ir vienas iš nukentėjusiųjų, mano kad tai buvo T. P., trenkė jam į nugarą. Po šių veiksmų jis iš inercijos atsisuko ir dūrė kelis kartus nukentėjusiajam, kas vyko toliau jis neprisimena. Pamena, kad peiliu įdūrė mažiausiai dviems žmonėms. Po šio įvykio jis nuėjo pas savo draugą, kur išgėrė degtinės ir užmigo, o sekančią dieną ten pat jį sulaikė policija.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dalinai, atliktus veiksmus apibūdino kaip gynybinius, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2009 m. lapkričio 28 d. jis kartu su draugais atvyko į „Pijo disco barą“, esantį Vilkaviškio m. Maždaug po vidurnakčio jis matė, kad tarp jo draugų T. P., A., M. ir kitų, kurių vardų nežino, ir kaltinamojo įvyko konfliktas, jie tarpusavyje apsižodžiavo. Kai baras užsidarinėjo, jis su draugais išsikvietė taksi automobilį, išeidinėjo iš baro ir kai tik nusileido laiptais pajuto du dūrius į pilvo sritį, po to prisimena, kad jam suskaudo ir pradėjo bėgti, kas vyko toliau neprisimena, atsigavo tik ligoninėje.

Perskaičiuos nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t-2 b. l. 1-2), kuriuose jis nurodė, kad po pirmų dūrių jį link Gedimino gatvės nusivijo tas pats asmuo ir parkritusį ant žemės dar eilę kartų badė į krūtinės sritį, R. Š. patvirtino šių parodymų tikrumą.

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad 2009 m. lapkričio 28 d. jis su draugais atvyko į „Pijo disco barą“, ten vaišinosi, pats jokių konfliktų su niekuo neturėjo. Vienu metu išėjus į lauką jis pajuto stuktelėjimą į šoną, bet nesuprato kas atsitiko, ir tik grįžus į barą pastebėjo, kad bėga kraujas. Po to jį išvežė į ligoninę.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 28 d. dirbdamas policijoje patruliavo Vilkaviškio mieste, po vidurnakčio važiuojant Taikos gatve pastebėjo nuo „Pijo disco baro“ link Gedimino gatvės bėgančius jaunuolius, tuo pačiu metu prie taksi stovėję jaunuoliai pasakė, kad jų draugą nusivijo kitas vyriškis su peiliu. Nuvažiavus į aikštę Gedimino gatvėje, prie parduotuvės, jie rado gulintį sužalotą vaikiną, kuris pasakė, jog jį subadė peiliu.

Liudytojas G. Z. parodė, kad 2009 m. lapkričio 28 d. jis dirbo „Pijo disco bare“ apsaugos darbuotoju, ten metė ir neblaivų kaltinamąjį. Matė, kad kaltinamasis išėjo iš tualeto ir pastebėjo iš jo kišenės kyšantį peilį. Paklausus kam reikalingas peilis, kaltinamasis aiškaus nieko nepaaiškino ir tuomet jis peilį iš kaltinamojo paėmė. Apie 2 val. 45 min., baigusis šokiams, į barą įbėgo merginos ir pasakė, kad asmuo pravarde „Tamara“ švaistosi peiliu. Išbėgus į lauką, jis pamatė gulintį vaikiną, kuris buvo padurtas į nugarą. Kas sužalojo nukentėjusįjį jis nematė.

Liudytojas D. Z. parodė, kad minimu laiku dirbo bare apsaugos darbuotoju ir matė, kaip brolis (G. Z.) vienam vaikinui iš kišenės ištraukė buitinį peilį. Kaip prie baro buvo sužalotas asmuo jis nematė.

Parodžius atpažinti pagal fotonuotraukas abu minėti liudytojai atpažino T. S., kaip asmenį, iš kurio buvo paimtas peilis (asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai t- 2 b.l. 49-51, 71-73).

Liudytojas M. M. parodė, kad minimu laiku kartu su T. Z. ir kitais draugais lankėsi „Pijo disco bare“, po šokių jis su draugais išėjo į aikštelę ir tuo metu prie išėjimo iš baro priėjęs kaltinamasis stumtelėjo T. Z. ir R. Š., kažkuo jiems bakstelėjo. Po šių veiksmų R. Š. pradėjo bėgti ir kaltinamasis jį nusivijo. Nuėjus link tos vietos, kur nubėgo nukentėjusysis, jis su draugais rado gulintį sužalotą R. Š.. Taip pat liudytojas parodė, kad minimą vakarą su niekuo jokių konfliktų neturėjo ir jų nematė.

Liudytojas A. G. taip pat parodė, kad minimu laiku kartu su kitu policijos pareigūnu – V. M. patruliavo Vilkaviškio mieste ir šio patruliavimo metu Gedimino gatvėje rado sužalotą asmenį.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2009 m. lapkričio 29 d. lankėsi „Pijo disco bare“, išeinant iš baro ji girdėjo, kaip kažkas pasakė, kad „Tamara“ su peiliu. Po to ji pamatė T. S. pravarde „Tamara‘ , kuris nubėgo link aikštės.

Liudytoja E. Z. parodė, kad 2009 m. lapkričio 29 d. lankėsi „Pijo disco bare“, apie 2 val. 30 min. nulipus į pirmą aukštą ji pamatė per duris šokantį T. S., pravardžiuojamą „Tamara“, taip pat jo rankoje matė peilį. Kas vyko toliau ji nematė, nes nubėgo į baro antrą aukštą.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2009 m. lapkričio 29 d. per virtuvės langą pamatė Gedimino gatvėje prie namo Nr. 15 ant žolės gulintį peilį ir jį paėmė. Vėliau, sužinojęs apie subadytą žmogų, tą patį peilį pristatė į policiją.

Liudytojas M. L. parodė, kad 2009 m. lapkričio 29 d. nakties metu pas jį į namus atėjo T. S., kuris atrodė kažkiek išsigandęs, kokių nors sužalojimų ant jo nepastebėjo. Jis su kaltinamuoju išgėrė alkoholinių gėrimų, o ryte atvyko policija ir jį sulaikė.

Liudytojas J. R. parodė, kad minimą dieną jis dirbo su taksi automobiliu ir vėlai vakare, važiuojant pro miesto aikštę matė būrį bėgančių žmonių, po to prie baro privažiavusią greitosios pagalbos mašiną, policiją. Paties įvykio jis nematė.

Liudytojas T. Z. parodė, kad minimu laiku buvo bare, ten šventė R. Š. gimtadienį. Būnant bare su niekuo jokių konfliktų nematė. Po pobūvio išėjus iš baro į lauką jis pasigedo R. Š., po to pametė jį susiėmusį už nugaros bei nubėgant. Po to R. Š. jis pamatė gulintį už keleto namų, ten buvo daug kraujo. Parodžius atpažinti pagal fotonuotrauką (parodymo atpažinti protokolas (t- 2 b.l. 95-97) šis liudytojas atpažino T. S., kaip asmenį, kuris nusivijo R. Š..

Liudytojas E. S. parodė, kad 2009 m. lapkričio 29 d. kartu su draugais lankėsi „Pijo disco bare“, vakaro pabaigoje matė, kad kaltinamasis su kažkuo stumdėsi, bet, kad kaltinamasis būtų turėjęs peilį, nematė.

Liudytojas M. D. parodė, kad minimą vakarą kartu su draugais E. S., V. L. lankėsi „Pijo disco bare‘, ten matė ir kaltinamąjį bei su kita kompanija prie staliuko sėdintį nukentėjusįjį T. P.. Jis pastebėjo, kad nukentėjusiojo kompanija elgėsi įžūliai, bet kad su kuo nors konfliktuotų kaltinamasis T. S., jis nepastebėjo.

Liudytojas V. L., kaip ir M. D. patvirtino analogiškas aplinkybes.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t-1 b.l.3-5) seka, kad 2009 m. lapkričio 29 d. apžiūrėjus vietą Vilkaviškio m. Gedimino g. aikštelėje prie gyvenamųjų namų Nr. 11, 13 ant asfalto dangos buvo rasta dėmė panaši į kraujo pėdsakus.

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo (t- 1 b.l. 7-10) matyti, kad buvo apžiūrėtas iš „Pijo disco baro“ paimtas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus nustatyta, kaip 2009 m. lapkričio 29 d. 2 val. 15min. baro laiptinėje kaltinamasis išsitraukia peilį ir jį užsikiša už striukės rankovės, o dar vėlesniame – 2 val. 29 min. užfiksuota, kaip T. P. duriama į nugaros sritį, po ko šis sužalotas lipa laiptais.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialisto išvados Nr. 11-92(10) (t-1 b.l. 43-50) seka, kad ištyrus R. Š. pateiktus rūbus – puspaltį ir palaidinę, ant jų buvo nustatyta penkiolika pažeidimų, kurie padaryti duriant ir pjaunant peiliu, šie pažeidimai padaryti ir priekinėje ir užpakalinėje rūbų dalyse.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 24/10 (01) nustatyta, kad ant T. S. kelnių surastas kraujas 99,999999999 procentų tikimybe priklauso nukentėjusiajam R. Š. (t- 1 b.l. 64-65).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1106/09(09) (t-2 b.l. 26) seka, kad atlikus nukentėjusiojo T. P. medicininį tyrimą šiam asmeniui buvo konstatuota durtinė pjautinė žaizda juosmens srityje ir šis sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toje pačioje specialisto išvadoje konstatuojama ir tai, kad toks sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas galimai 2009 m. lapkričio 29 d., kūną paveikiant peiliu iš nugaros pusės.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1070/09(09) (t-2 b.l. 18-19) seka, kad atlikus R. Š. medicininį tyrimą šiam nukentėjusiajam buvo konstatuota durtinės pjautinės žaizdos krūtinės, pilvo ir kairio žasto srityse, nubrozdinimas galvoje, iš jų kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje ir pilve su taukinės pažeidimu bei kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei ir vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nustatyta, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti 2009 m. lapkričio 29 d., galimai peiliu, penkiolikos poveikių pasekoje, paveikiant kūną iš priekio, nugaros ir iš šonų.

Tad vertinant virš paminėtus ir aptartus įrodymus konstatuotina, kad 2009 m. lapkričio 29 d. apie 2 val. 30 min. „Pijo disco bare“, esančiame Basanavičiaus g. 3a, Vilkaviškio m., duriant peiliu į nugaros sritį buvo nežymiai sužalotas T. P. ir po to, prie to paties baro duriant peiliu du kartus į krūtinės ir nugaros sritis bei Gedimino g. prie namo Nr. 13, pargriovus ant žemės, peiliu duriant trylika kartų į pilvą, krūtinę, ranką ir tokiu būdu padarant sunkų, pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, buvo pasikėsinta nužudyti R. Š.. Kad minėtas veikas padarė kaltinamasis, patvirtina ne tik paties kaltinamojo paaiškinimas, kuriuo jis pripažino peiliu sužalojęs du asmenis, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kurie tiesiogiai nurodė bei atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį įvykdžiusį smurtinius veiksmus, specialistų išvados, kurios patvirtino nukentėjusiojo R. Š. kraujo pėdsakus ant kaltinamojo rūbų. Nors kaltinamasis savo smurtinius veiksmus apibūdina kaip gynimąsi nuo iškilusio pavojaus jo paties sveikatai, toks jo aiškinimas neatitinka objektyvių bylos aplinkybių ir todėl juo, nustatant padarytųjų veiksmų tyčią, nesiremtina. Tokios kaltinamojo iškeltos versijos nepatvirtino nei nukentėjusieji, nei kiti tuo metu bare buvę ir liudytojais apklausti asmenys, tai yra nei vienas iš šių asmenų nepatvirtino, kad prieš kaltinamąjį buvo kėsinamasi ar tiesiogiai grėsė pavojingas nukentėjusiųjų kėsinimaisis. Jeigu ir imti domėn, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų įvyko koks nors apsižodžiavimas, kaip teigia kaltinamasis, tai nedavė jokio pagrindo į tokius veiksmus atsakyti smurtu, tuo labiau panaudojant peilį. Be to ir paties kaltinamojo veiksmai, kai jis po suduotų nukentėjusiajam R. Š. smūgių peiliu, dar nusivijo pastarąjį ir jį pargriovus toliau tęsė tokius pat smurtinius veiksmus, rodo, kad tai nebuvo gynybinio pobūdžio veiksmai, o priešingai buvo tyčiniai, puolamojo pobūdžio veiksmai. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei prie jo pridėtos garsų įrašų suvestinės, jos turinio (t-1 b.l. 83-95), kurioje užfiksuotas kaltinamojo telefoninis pokalbis su kitais asmenimis, ir kurio turinio bei autorystės kaltinamasis neginčijo, matyti, kad šio pokalbio, kuris vyko neužilgo po padarytos nusikalstamos veikos, metu kaltinamasis pripažino, jog peiliu sužalojo kelis asmenis, nurodė ir kilusio konflikto priežastį, tai yra ne reikalingumą gintis nuo užpuolimo ar kilusios grėsmės, bet visiškai mažareikšmę dingstį – tai kad nukentėjusieji prisistatė “raikinų“ grupės nariais, bare elgėsi įžūliai, kibo prie jo draugo. Tad ir šie duomenys patvirtina, kad T. S. sužalojo abu nukentėjusiuosius, ir tokius jo veiksmus sąlygojo ne siekis gintis nuo galimo pavojaus ar kėsinimosi, bet visiškai mažareikšmė dingstis – pyktis dėl įžūlaus, netinkamo nukentėjusiųjų elgesio.

Sprendžiant kaltinamojo tyčios turinį, kiek tai liečia R. Š. sužalojimą, atsižvelgtina į šios veikos padarymo aplinkybes, panaudotus įrankius, sužalojimų pobūdį. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. Š. pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, bet buvo intensyvūs, po dviejų suduotų smūgių peiliu, nukentėjusiajam mėginant pabėgti ir tokiu būdu išvengti susidorojimo, kaltinamasis jį pasivijo, pargriovė ir toliau eilę kartų dūrė jam peiliu, padarydamas penkiolika įvairaus pobūdžio sužalojimų, tame tarpe ir pavojingų gyvybei, smurtinius veiksmus jis nutraukė tik todėl, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, priešingu atveju ketino nukentėjusiajam perpjauti kaklą (šią aplinkybę kaltinamasis nurodė virš minėto telefoninio pokalbio metu). Visa tai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia atimti gyvybę ir todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti. Kaip nustatyta, kaltinamasis nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgiu padarė dėl mažareikšmės dingsties, viešoje vietoje, daugelio žmonių akivaizdoje, šiais veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai darė demonstruodamas elementarių elgesio ir moralės normų niekinimą, todėl laikytina, kad abiem atvejais jis veikė dėl chuliganiškų paskatų, o tai duoda pagrindą jo nusikalstamas veikas kvalifikuoti, atitinkamai nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Vienas iš kaltinamojo padarytų nusikaltimų (pasikėsinimas nužudyti) baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų ir nors šiuo nusikaltimu nebuvo sukeltos pačios sunkiausios pasekmės, bet jis sudaro didelį pavojų visuomenei. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamoms veikoms kilti įtakos turėjo ir pačių nukentėjusiųjų iššaukiantis o kartu ir provokuojantis elgesys, kurį kaltinamasis būdamas neblaivus įvertino neadekvačiai. Ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas T. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, laikytina sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe. Skiriant bausmę ir nustatant konkretų jos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jo teigiamą charakteristiką, tai kad jis nusikalto pirmą kartą (anksčiau neteistas).

Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. S. nusikalstamų veiksmų pasekoje buvo sužalotas nukentėjusysis R. Š., kurio gydymas ligoninėje kainavo 7618 litų 49 ct, todėl iš jo minėta suma priteistina Valstybinei ligonių kasai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 115 str. 1d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti jam bausmę aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti bausmę aštuonerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę aštuonerius metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. S. suėmimo dienos – 2009m. lapkričio 29d. Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš T. S. 7618,49 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus : R. Š. rūbus – puspaltį, palaidinę, džinsines kelnes, apatines kelnaites saugomus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono PK, T. S. kelnes, saugomus ten pat, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti savininkams, du peilius, kraujo lyginamąjį pavyzdį, seilių mėginius, saugomus ten pat, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.