- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- I-3811-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06649-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. K., J. P., J. A., V. B., N. B., M. K., E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K., A. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
- Trečiasis asmuo
- V. K., D. A.
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjų atstovui Mindaugui Paukštei, atsakovės atstovei Lilijai Krezub, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K., A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys - V. K. ir D. A., dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. Bimbirienė, K. B., P. B., J. V., S. K. ir A. D. 2013-11-11 skundu kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius, Tarnybos skyrius) vedėjo 2013-10-03 įsakymus Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2985, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3044, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3045, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3046, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3009, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3019, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3012, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2988, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3023, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2986, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2991, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3017 “Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises“ (toliau – ir Įsakymai); 2) įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo; 3) priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).
Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadose nurodžius, jog turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, pareiškėjai Skyriui pateikė prašymus dėl neatlygintinų naujų žemės sklypų suteikimo individualiai statybai. Skyriaus vedėjas 2013-01-25 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-204 pareiškėjus įtraukė į sąrašą asmenų, kuriems neatlygintinai siūlomi nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir 2013-02-05 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-268 patvirtino piliečių, pasirinkusių naujų žemės sklypų individualiai statybai, sąrašą, kuriame buvo nurodyti pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai. Pasirinkę sklypus, pareiškėjai laukė sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo, tačiau Skyriaus vedėjas, vadovaudamasis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 12 str. 1 d. 2 p., 21 str. 4-5 d., LR Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. ir vykdydamas Tarnybos 2013-08-28 pavedimą Nr.l PAV-(1.8)-547 „Dėl darbo grupės 2013-07-18 išvadoje Nr. l LS-(7.5)-86 nurodytų siūlymų įgyvendinimo“ (toliau – ir Pavedimas), Įsakymais nusprendė nepriimti sprendimo atkurti pareiškėjams nuosavybės teises. Pareiškėjų teigimu, Įsakymai nepagrįsti, nemotyvuoti ir pažeidžia jų teises, todėl turi būti panaikinti, o atsakovas įpareigotas iš esmės išspręsti nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjams klausimą. Įsakymuose paminėti įstatymai yra taikomi formaliai, jų taikymas nemotyvuotas, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys, kuriais remiantis taikomos konkrečios teisės normos, todėl Įsakymai savo turiniu prieštarauja LR Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimams. Įsakymai taip pat prieštarauja VAĮ 8 str. 2 d., 4 d., nuostatoms, nes juose nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta jų apskundimo tvarka, ir jie pareiškėjams buvo išsiųsti pažeidžiant VAĮ 8 str. 4 d. numatytą terminą, nes su 2013-10-10 lydraščiais išsiųsti po 5 dienų nuo jų priėmimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68-74).
Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra (... ) suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 13 punkto nuostata, jog išperkama „žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms pagal šių gyvenviečių statybos projektus“ prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Taigi, Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų ir Gineitiškių kaimų, Mickūnų seniūnijos Galgių kaimo, Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaimo teritorijose esantys žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai ir pažymėti kaip valstybės išperkama žemė, prieštarauja minėtam Konstitucinio Teismo sprendimui. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 24.1, 26 p., vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo būti išsiaiškinta, ar Buivydiškių, Avižienių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse yra žemės sklypų, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, ir nustačius šiuos žemės sklypus šių kadastro vietovių projektų autoriai turėjo tikslinti valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus bei valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašus. Patikslinus planą ir sąrašą, žemės sklypai, kurie nesuteikti gyvenamųjų namų statybai, turėjo būti grąžinami natūra į vienkiemius išskirstytuose kaimuose, rėžiniuose - pagal sudarytus Žemėtvarkos projektus, o jeigu nėra pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises natūra, šiose teritorijose žemės sklypai turėjo būti projektuojami pretendentams Žemėtvarkos projektuose laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos eilės. Pareiškėjai prašymus Skyriui dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pateikė laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d.. Kadangi pareiškėjai iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, t. y. nepasirinko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) nuostatomis, pareiškėjai po 2003 m. balandžio 1 d. negalėjo pakeisti valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises, todėl jiems negali būti atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai pagal Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ 1, 2, 4 ir 5 priedus. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus vedėjas Įsakymais pagrįstai atsisakė priimti sprendimus pareiškėjams atkurti nuosavybės teises suteikiant naujus žemės sklypus individualiai statybai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir D. A. atsileipime į skundą prašo skundą dalyje dėl J. K., K. B., J. V., S. K. ir A. D. reikalavimų atmesti, o likusioje dalyje bylą nagrinėti teismo nuožiūra, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 125-127).
Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjų J. K., K. B., J. V., S. K. ir A. D. reikalavimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad V. K. ir D. A. yra V. A., mirusio 2000 m. lapkričio 8 d., teisių perėmėjos. V. A. turėjo teisę į 1,70 ha Zujūnų sen. turėtos žemės atkūrimą natūra ir jis iki mirties prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi 0,50 ha ploto žemės sklypu, išsidėsčiusiu tarp (duomenys neskelbtini), esančiu iki 1940 m. nacionalizacijos jo tėvo K. A. turėtame žemės rėžyje. Šiuo metu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys. Sužinoję, kad jų naudojamas žemės sklypas suteiktas pareiškėjai J. K., tretieji suinteresuoti asmenys 2013-09-30 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Tarnybos 2013-09-03 raštą Nr. 1SS- (7.5.)-1874 tose dalyse, kuriomis atsisakoma įpareigoti Skyriaus vedėją administracine tvarka panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-01-28 įsakymų Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 ir Nr. 48VĮ- (14.48.2)-267 dalis, kuriose pasisakoma dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo J. K., taip pat atsisakoma įpareigoti patikslinti V. A. 2008-04-10 išvadą Nr. 41-2.12-1378, sumažinant išperkamos žemės plotą 0,1788 ha dydžiu bei V. A. atkurti nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) neišpirktos žemės sklypo dalį — 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą priėmė ir jo pagrindu teisme pradėta nagrinėti administracinė byla Nr. 1-6013-121/2013. Tretieji suinteresuoti asmenys remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999 ir 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006 suformuota praktika ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotiems asmenims iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į ankstesnio savininko K. A. iki neteisėto nusavinimo Zujūnų sen. turėtą žemę, ši žemė negali būti skiriama kitiems asmenims. Todėl pareiškėjų J. K., K. B., J. V., S. K. ir A. D. skundas negali būti tenkinamas, nes tokiu būdu būtų pažeistos V. K. ir D. A. teisės ir teisėti interesai.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjai J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K. ir A. D., turėdami teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) (pareiškėjai J. A., V. B., N. B. ir S. K. – būdami asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisių perėmėjais), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. Skyriui pateikė prašymus už valstybės išperkamą žemę neatlygintinai suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 83, 85, 91, 94, 95, 97, 98, 100, 101, 103, 105, 106, 110, 112, 114, 116).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (1999-06-16 išvada Nr. 1638, 2003-04-23 išvada Nr. 113, 2006-07-14 Nr. 18-1S28, 2008-07-10 išvada Nr. 01-2.12-579, 2007-08-22 išvada Nr. 1506, 2012-10-11 išvadomis Nr. 49IP-135, 49IP-134, 2012-10-18 išvada Nr. 49IP-137, 2012-10-19 išvada Nr. 49IP-132, 2012-10-26 išvada Nr. 48IP-23, 2012-11-09 išvada Nr. 49IP-139, 2012-12-07 išvada Nr. 49IP-145) pripažinta, jog pareiškėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemę, kuri visa (arba jos dalis) yra priskirta valstybės išperkamai žemei (b. l. 84, 86, 89, 93, 96, 99, 102, 104, 108, 111, 115, 117).
Tarnybos skyriaus vedėjas, tenkindamas piliečių, tarp jų – ir pareiškėjų, prašymus, 2013-01-25 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-204 patvirtino Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Riešės, D. Riešės, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse sąrašus, Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Riešės, D. Riešės, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse, sąrašus ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje Avižienių, Riešės, D. Riešės, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse, sąrašus, į kuriuos, be kitų asmenų, yra įtraukti pareiškėjai ir jų išsirinkti žemės sklypai (b. l. 32-33, 34-39, 40- 44, 45-49). Tarnybos skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 5 d. įsakymu „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 patvirtino piliečių pasirinktus naujus žemės sklypus individualiai statybai, esančius Avižienių kadastro vietovėje, Buivydiškių kadastro vietovėje, Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, Mickūnų kadastro vietovėje, Nemėžio kadastro vietovėje ir Riešės kadastro vietovėje, Vilniaus rajone. Šio įsakymo prieduose Nr. 1-5 nurodoma, kad pareiškėjos J. K. pasirinktas žemės sklypas - Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); J. K. – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); J. P. – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); J. A. (M. L. teisių perėmėjos) – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); V. B. (S. S. teisių perėmėjo) – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); N. B. (S. S. teisių perėmėjo) – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); M. K. – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); E. M. B. – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); K. B. – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); P. B. (S. B. teisių perėmėjas) – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); J. V. – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); S. K. (K. K. teisių perėmėjas) – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); A. D. – Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-56).
Tarnybos skyriaus vedėjas 2013-10-03 priėmė įsakymus „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei A. D.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3017, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei J. K.“ Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2985, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei J. K.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3044, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei J. P.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3045, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises mirusiajai M. L.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3046, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises mirusiajai S. S.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3009, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises piliečiui M. K.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3019, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei E. M. B.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3012, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei K. B.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2988, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises mirusiajam S. B.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3023, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei J. V.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2986, „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises mirusiajai K. K.“ Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2991, kuriais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 12 str. 1 d. 2 p., 21 str. 4, 5 d., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. nuostatomis ir vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo 2013-08-28 pavedimą Nr.1 PAV-(1.8)-547 „Dėl darbo grupės 2013-07-18 išvadoje Nr. 1 LS-(7.5)-86 nurodytų siūlymų įgyvendinimo“, nusprendė nepriimti sprendimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjams (mirusių asmenų atžvilgiu – jų turto paveldėtojams), nurodytiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ prieduose, suteikiant pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai (b. l. 8, 10, 12, 14, 16, 19, 21, 23, 25, 27, 29, 31).
Šioje byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Skyriaus vedėjo Įsakymus bei įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-511 redakcija, galiojanti nuo 2013-07-13) įtvirtinti individualiam administraciniam aktui keliami bendrieji reikalavimai. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.); kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (VAĮ 8 str. 4 d.).
Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų Įsakymų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami Įsakymai turėtų būti panaikinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau ginčas kilo dėl galimybės pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjų pageidaujamu būdu, t.y. perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai, esančius Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse, Vilniaus rajone.
Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31) buvo nustatyta, kad pilietis pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos. Nuo 2012-02-01 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. redakcijoje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas (redakcija, galiojanti nuo 2012-11-22), tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Iš paminėtų teisės normų analizės darytina išvada, kad piliečiai nevaržomai nuosavybės teisių atkūrimo būdą galėjo keisti iki 2003-04-01. Šiuo metu galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 str. 2 ir 3 dalių redakcijoje (redakcija, galiojanti 2012-11-22) numatytos išlygos, kada piliečiai valią dėl atlyginimo būdo galėjo pareikšti ir po 2003-04-01, ginčo atveju netaikytinos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012-11-22) nurodytais būdais, tarp kurių yra numatytas savarankiškas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) ar kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus (4 p.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai prašymus Skyriui dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pateikė laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d., ir iki Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. (galiojusios iki 2012-01-31) nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., jie nebuvo išreiškę valios atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, t. y. iki nurodyto termino jie nepasirinko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjai, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. pateikę Skyriui prašymus už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai, pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimas, išreikštas praleidus Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. (galiojusios iki 2012-01-31) nustatytą terminą, negali pareiškėjams sukurti jokių teisinių pasekmių, todėl jų reikalavimas suteikti žemės sklypą individualiai statybai Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse, Vilniaus rajone, nėra pagrįstas ir negali būti vykdomas.
Be to, byloje nustatyta, kad Tarnybos skyriui papildomai įvertinus dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta ir patvirtinta Tarnybos skyriaus 2012-11-09 išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 49IP-139, parengta M. L., mirusios 2003-04-26, vardu, kuria, kaip jau buvo paminėta aukščiau, pripažinta, jog M. L. (M. L. turto paveldėtoja – pareiškėja J. A.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės turėtą žemę, kurios dalis priskirta valstybės išperkamai žemei, Tarnybos skyriaus vedėjas 2014-04-25 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-431 šią išvadą panaikino (b. l. 115, 193). Taigi, šiuo atveju M. L. turto paveldėtoja pareiškėja J. A. neteko teisinio pagrindo teikti prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti jai žemės sklypą individualiai statybai.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. nustatytas asmenų, siekiančių įsigyti žemės sklypus, suformuotus vykdant žemės reformą kaimo gyvenamojoje vietovėje, eiliškumas, nurodant, jog pirmiausia grąžintini žemės sklypai savininkams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises.
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2010-07-01) numatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2010-07-01), žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, t. y. asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų ir Gineitiškių kaimų, Mickūnų seniūnijos Galgių kaimo, Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaimo teritorijose esantys žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai, yra pažymėti valstybės išperkama žeme.
Konstitucinis teismas 1994-05-27 nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ nuostatas, pažymėjo, kad dėl ekonominės reformos apskritai ir dėl žemės ūkio reformos konkrečiai keičiasi ir kaimo gyvenviečių plėtojimo perspektyvos. Jos kinta atstatant privatinės nuosavybės teises į žemę. Dėl to išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu. Pabrėžė, jog išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, t. y. ją galės įsigyti kiti asmenys. Tai reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą. Remdamasis šiais argumentais, Konstitucinis teismas nutarė, kad minėto įstatymo nuostatos, nustatančios, kad išperkama „žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms pagal šių gyvenviečių statybos projektus“, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Konstitucinio teismo 1994-05-27 nutarime pateikti išaiškinimai reikšmingi ir nagrinėjamo ginčo atveju.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse nėra atkurtos nuosavybės teisės visiems žemės savininkams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises šioje vietovėje (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p.), o taip pat yra suformuoti sklypai, kurie nėra perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Todėl nuosavybėn neperleisti žemės sklypai nelaikytini Atkūrimo įstatyme 12 str. 1 d. 2 p. nurodyta ir valstybės išperkama žeme.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, jog nustačius, kad Buivydiškių, Avižienių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovių Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų, Gineitiškių kaimuose, Mickūnų seniūnijos, Galgių kaime ir Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kaime yra nauji žemės sklypai, kurie suprojektuoti individualiai statybai kaimo gyvenviečių patvirtintais generaliniais planais, tačiau nėra suteikti piliečiams ir nėra įsigyti nuosavybėn, šie žemės sklypai negalėjo būti priskirti valstybės išperkamai žemei, o taip pat ir siūlomi pareiškėjams, pageidaujantiems gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai. Vykdant žemės reformą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse, pirmiausia turi būti atkurtos nuosavybės teisės Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nurodytiems asmenims, t. y. buvusiems žemės savininkams.
Teismas pažymi, kad nors Įsakymai pareiškėjams buvo išsiųsti praleidus VAĮ 8 str. 4 dalyje numatytą 3 darbo dienų terminą, ir Įsakymuose, pažeidžiant VAĮ 8 str. 2 d. reikalavimus, nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka (Įsakymai atsakovo priimti 2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienį, o pareiškėjams kartu su lydraščiais, kuriuose, be kita ko, buvo nurodyta siunčiamų sprendimų apskundimo tvarka, pareiškėjams išsiųsti 2013 m. spalio 10 d., t. y. 5-ą darbo dieną nuo jų priėmimo) (b. l. 7-31), tačiau nurodytos aplinkybės iš esmės nepažeidė pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepadarė įtakos Įsakymų pagrįstumui bei teisėtumui.
Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d. nuostatos ir neatsižvelgta į Konstitucinio teismo 1994-05-27 nutarime pateiktus išaiškinimus, todėl pareiškėjams nuosavybės teisės jų pageidaujamu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai, negali būti atkuriamos.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnybos skyrius Įsakymuose faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Įsakymai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti atmestinas.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybos skyrių per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo, t. y. atkurti pareiškėjams nuosavybės teises suteikiant jiems Tarnybos skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakyme nurodytus ir pareiškėjų pasirinktus žemės sklypus, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Tarnybos skyriaus vedėjo Įsakymus atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teises į išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsisakius patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.
Netenkinus pareiškėjų skundo, buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų – V. K. ir D. A., kurie nesutiko su pareiškėjų reikalavimais, teisės, todėl šie asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir D. A. ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė teismui jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pagrindo spręsti išlaidų atlyginimo klausimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjų J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K., A. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.