- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-819-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00546-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nubaustas vieno tūkstančio litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 11 d. 2.00 val. Baltijos pr. 10, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,52 prom., neblaivumo laipsnis, tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam vieno tūkstančio litų baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Šalies argumentai
A. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, pripažįstant, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jis yra kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, tuomet prašo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl nuobaudos skyrimo pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, t. y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, jog pagrindinis įrodymas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį yra ekspertizės aktas, kuriame ekspertas konstatavo, jog jo kraujyje vairavimo metu buvo 0,5 prom. etilo alkoholio. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto A. B., nors ekspertizės akte teismo medicinos ekspertas, taikydamas mokslininko E. Widmarko išrastą formulę, pripažino, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2014 m. vasario 11 d. 2.15 val. alkotesteriu atlikto A. B. blaivumo testo rodmenų, pagal kuriuos nustatyta 0,52 prom. etilo alkoholio iškvėptame ore, ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 3.15 val. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatų, pagal kuriuos A. B. kraujyje buvo rasta 0,32 prom. etilo alkoholio, tai nėra pakankamas pagrindas patraukti jį administracinėn atsakomybėn, nes byloje buvo pateikti ir kiti papildomi duomenys – Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, taip pat ankstesniuose teismo posėdžiuose buvo apklaustas specialistas, kuris paaiškino, kaip alkoholis skaidosi žmogaus organizme ir kodėl esama tam tikrų skirtumų, t. y. nepaisant ekspertizės akte daromų išvadų byloje yra pakankamai abejonių, kurioms esant teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti jį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nors jis pripažino, kad 2014 m. vasario 10 d. vakare vartojo alkoholį, tačiau tuo metu, kai sėdo už vairo, jautėsi gerai ir buvo įsitikinęs, kad vairuoti gali, jokio pažeidimo nedaro, ką vėliau 2014 m. vasario 11 d. nuo 3.00 val. iki 3.25 val., atlikus net keletą tikrinimų ir tyrimų, patvirtino ir medikų išvados, kuriose nurodyta ne tik tai, kad jo iškvėptame ore, bet ir kraujyje etilo alkoholio koncentracija neviršija draudžiamos ribos, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalba rišliai, jo judesiai koordinuoti, tikslūs, širdies ritmas, kvėpavimas normalus, vyzdžiai simetriški, todėl mano, kad 2014 m. vasario 10 d. jo vartotas alkoholis galimybei tinkamai, saugiai, atidžiai vairuoti transporto priemonę įtakos nepadarė. Teigia, jog būtent šios medikų išvados turėjo būti vertinamos teismo kaip svaresnis asmens blaivumą patvirtinantis įrodymas, o ne alkotesterio parodymai. Juo labiau kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia abejoti pareigūnų atlikto patikrinimo teisingumu. Apelianto teigimu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir atliko blaivumo patikrinimą, jis gėrė kavą ir rūkė, būtent dėl šios priežasties alkotesterio rodmenys galėjo būti neteisingi. Nors policijos pareigūnai turėjo tai įvertinti, tačiau atsisakė atlikti pakartotinį patikrinimą praėjus kuriam laikui, todėl jis, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, suvokdamas savo būseną, nedelsdamas nuvažiavo į ligoninę atlikti tyrimų, kurių rezultatai atitiko realią jo savijautą. Jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija sudarė 0,21 prom., o kraujyje – 0,32 prom., nors tyrimai atlikti praėjus mažiau nei valandai po policijos pareigūnų patikrinimo. Blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai galėjo būti klaidingi ir dėl to, kad jo burnoje galėjo būti likęs nedidelis kiekis alkoholio, ir tai galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis. Apylinkės teisme apklausta specialistė paaiškino, kad alkoholis iš žmogaus organizmo pasišalina individualiai, priklausomai nuo svorio, jo skrandžio užpildymo maistu ir pan. Taigi, anot administracinėn atsakomybėn patraukto A. B., atsižvelgiant į jo savybes – nemažą svorį, pažeidimo padarymo aplinkybes – tai, kad po alkoholio vartojimo buvo praėjusios vos kelios valandos, jis nevalgė, neužsiėmė jokia fizine veikla, buvo nakties metas, galima teigti, kad alkotesteriu atliktas blaivumo testas galėjo pateikti neteisingus rezultatus. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą turėjo remtis įrodymu visuma, o ne jo kaltę grįsti išimtinai tik ekspertizės aktu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių skirtingų patikrinimo rezultatų, atsižvelgiant į individualius atsakomybėn traukiamo asmens požymius, per penkiolika minučių pasikeitimas yra 0,01 prom., vadinasi, sustabdymo metu, t. y. prieš vieną valandą, jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija galėjo būti apie 0,04 prom. didesnė nei pirmojo patikrinimo metu medicinos įstaigoje, t. y. apie 0,25 prom. Todėl, apelianto įsitikinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta nuobauda. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą turėjo įvertinti jo asmenybę, baustumą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, teisingumo, protingumo principais turėjo spręsti, ar yra tikslinga jam taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pažymi, kad jis charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo, nors ir nesutinka su teismo išvadomis, kad jis vairavo būdamas neblaivus, iš byloje esančių aplinkybių galima pripažinti, kad veika yra mažareikšmė, nes nepaisant alkotesterio parodymų, ligoninėje buvo pripažinta, kad jis yra blaivus, todėl negalima teigti, kad vairuodamas transporto priemonę jis kėlė pavojų aplinkiniams. Mano, kad apylinkės teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą jam skirti mažesnę sankciją, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. ginčija faktą, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tvirtina, kad jo neblaivumas buvo išmatuotas nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijoje išdėstytų taisyklių, o grįsti jo kaltę ne byloje esančia įrodymu visuma, o tik ekspertizės aktu, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas A. B. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Išanalizavęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamos abejonės dėl matuoklio, naudoto jo neblaivumui patikrinti, patikimumo nepagrįstos.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“. Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 1502095 kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti (b. l. 15). A. B. šiuo alkoholio matuokliu 2.15 val. buvo nustatytas 0,52 prom. girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Kaip matyti iš neblaivumo patikrinimo kvito, A. B. ant alkotesterio kvito pasirašė, nenurodė, jog nesutinka su tikrinimo rezultatu (b. l. 16). Policijos pareigūnams duodamas paaiškinimą iš karto po įvykio A. B. nurodė, kad sutinka su padarytu pažeidimu, paaiškino, jog iš vakaro išgėrė du butelius alaus, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 4). Nors A. B. su padarytu pažeidimu sutiko, tačiau nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo savo noru kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo jo kraujyje. Kadangi 2014 m. vasario 11 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 53 buvo konstatuota, kad A. B. yra blaivus, t. y. 3.10 val. iškvėptame ore buvo nustatytas 0,21 prom., 3.25 val. – 0,20 prom. neblaivumo laipsnis, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1540/14(01) buvo nustatyta, kad A. B. kraujyje rasta 0,32 prom. etilo alkoholio, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei pašalinti byloje esančius prieštaravimus dėl A. B. neblaivumo įvykio metu, 2014 m. birželio 20 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Atlikus ekspertizę, ekspertizės akte Nr. EG 1425/14(03) konstatuota, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2014 m. vasario 11 d. 2.15 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ atlikto A. B. blaivumo testo rodmenų – 0,52 prom. etilo alkoholio iškvėptame ore ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 3.15 val. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatų – kraujyje rasta 0,32 prom. etilo alkoholio, nes per vieną valandą alkoholio koncentracija organizmo terpėse natūraliai sumažėjo dėl alkoholio oksidacijos (redukcijos). Teismo medicinos ekspertas, atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo byloje esančius A. B. blaivumo tyrimo rezultatus, padarė išvadą, kad 2014 m. vasario 11 d. 2.00 val. policijos pareigūnams sustabdžius A. B. patikrinimui, jo kraujyje buvo 0,51 prom. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (59–60).
Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. 2014 m. vasario 11 d., apie 2.00 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ekspertizės aktu buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Nesiremti šiuo ekspertizės aktu ir vadovautis paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sugalvotais skaičiavimais ir samprotavimais apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi eksperto padarytos išvados paremtos moksliškai pagrįstais skaičiavimais, kurie atlikti remiantis byloje esančiais duomenimis, o tai, kad pats A. B. įvykio metu vairuodamas automobilį jautėsi blaivus ir buvo įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nedaro, neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikavimui.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad A. B. kaltė buvo grindžiama ne byloje esančia įrodymų visuma, o tik vieninteliu įrodymu byloje – ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad ekspertizės akte pateikta eksperto išvada priimta vadovaujantis išsamiu ir visapusišku visų bylos duomenų vertinimu, įvertinus ir ištyrus administracinio teisės pažeidimo protokolą, alkotesterio duomenis, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 53 duomenis, specialisto išvadą Nr. T-A 1540/10 (01), ir tai atsispindi pačioje ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (b. l. 59–60).
A. B. kvestionuodamas savo kaltę apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nustatant jo girtumo laipsnį, buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, kadangi policijos pareigūnai turėjo įvertinti tai, kad sustabdymo metu jis gėrė kavą ir rūkė, todėl privalėjo atlikti pakartotinį patikrinimą praėjus kuriam laikui tam, kad nebūtų iškreipti alkotesterio parodymai. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 2.00 val. Alkotesterio neblaivumo kvitas patvirtina, jog duomenys apie A. B. neblaivumą paimti 2.15 val., t. y. praėjus 15 min. nuo automobilio sustabdymo. Tai rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.
Kartu pažymėtina ir tai, jog ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra vartojęs alkoholį mažiau kaip prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo, ar kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos alkotesterio parodymams, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tikrinamas asmuo – A. B. iš pradžių savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažino visiškai ir nustatyto neblaivumo laipsnio neginčijo.
Taigi akivaizdu, kad A. B. iškelta versija, jog geriama kava ir rūkoma cigaretė galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims, byloje surinktais duomenimis nepasitvirtino ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinama kaip gynybinė jo pozicija.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog transporto priemonės vairavimo metu A. B. buvo neblaivus, ekspertizės aktu jam nustatytas 0,51 prom. girtumas ir buvo viršyta įstatymo nustatyta leistina 0,40 prom. riba. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš jų ir minėtą ekspertizės aktą, bei pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo
Apeliaciniu skundu A. B. prašo pritaikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis teismų praktika, apygardos teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą A. B. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nors apeliantas teigia, kad gailisi dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo, tačiau akivaizdu, jog toks gailėjimasis – kaltės kvestionavimas, negali būti traktuojamas kaip apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apygardos teismas taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, kadangi A. B. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. A. B. praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (viršytas greitis, neatlikta valstybinė transporto priemonės techninė apžiūra, vairuojant automobilį naudotasi mobiliojo ryšio priemonėmis, saugos diržų taisyklių pažeidimai ir t. t.), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 7–12). Todėl apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – kad jis charakterizuojamas teigiamai, aplinkiniams pavojaus nesukėlė ir t. t., nesudaro pagrindo apeliantui taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai atsižvelgė į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. B. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.