Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-01-12 · Administracinė byla Nr. eI3-1092-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
eI3-1092-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02462-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Atsakovas
G. K.
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1092-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02462-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui G. K. dėl susidariusios skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. K. (toliau – ir G. K., ir atsakovas) 1504,48 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. sausio 27 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji įvertino 2018 m. birželio 8 d. pateiktą G. K. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 18- 1011945769-A1-1, toliau – 2018 m. Paraiška) ir nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 1 526,02 Eur dydžio grąžintina lėšų suma.

2018 m. pateiktoje Paraiškose deklaruotas 546,42 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2018 m. Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3D-359 redakcija).

Paaiškina, kad 2019 m. liepos 3 d. NMA buvo gauta informacija dėl galimai neteisėto deklaravimo, neturint žemės valdymo dokumentų bei nuomos sutarčių. Atsižvelgdama į tai, NMA 2019 m. liepos 10 d. atsakovui el. paštu išsiuntė pranešimą „Dėl dokumentų pateikimo (reg. Nr. BR6-4536), kuriuo paprašė per 20 darbo dienų pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus dėl 2018 m. Paraiškoje deklaruoto kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. 155470-0030 lauko Nr. 1, kurio plotas 2,54 ha ir KŽS Nr. 155470-0030 Nr. 2, kurio plotas 20,46 ha. Atsakovas nepateikė dokumentų, kuriais būtų įrodyta žemės valdymo teisė į deklaruotą plotą, todėl vadovaujantis VĮ „Registrų centre“ esančia informacija nustatyta, jog pagal 2018 m. Paraišką už 6,70 ha plotą parama nepriklauso, susigrąžinama jau išmokėta šios dalies suma ir 2018 m. Paraiškai taikoma neteisingo deklaravimo sankcija, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 2 ha.

Taisyklių 4.19 papunktyje nustatyta, kad „Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas“. Taigi, parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus.

Dėl nustatyto neteisingo plotų deklaravimo pagal 2018 m. Paraišką pritaikytos sankcijos, vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) nuostatomis, todėl įvertinus faktą, kad buvo išmokėta didesnė paramos suma nei priklauso, 2018 m. Paraiška, vadovaujantis Taisyklių 95 punktu, buvo vertinama pakartotinai ir susidarė bendra 1526,02 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma (pagrindinės tiesioginės išmokos, žalinimo išmokos ir žalinimo išmokos suma). Atkreipia dėmesį, kad atsakovas G. K., teikdamas 2018 m. Paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. 2018 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog atsakovas yra susipažinęs su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

Atsakovas privalo grąžinti NMA minėtą sumą vadovaujantis: 1) Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą.

2) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) 54 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio, 58 straipsnio nuostatomis.

3) 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių (OL 2014 L 227, p. 69) 7 straipsniu, reglamentuojančiu nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą, nustatančiu, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Pažymi, kad apskaičiuotai 1526,02 Eur grąžintinai sumai buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas), vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2018/1710 1 straipsniu, kuriame nustatyta, kad tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkui už 2018 kalendorinių metų paraišką, bendra išmokų sumos dalis viršijanti 2000 Eur, mažinama 1,411917 proc. Atsižvelgiant į tai, atsakovo grąžintina skolos suma yra 1504,48 Eur.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. sausio 27 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 1504,48 sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

NMA 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1775 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas G. K. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BRK-7427 ir atsakovas sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

Atsakovas G. K. apie posėdį informuotas, atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas tenkinamas.

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas iš atsakovo G. K. priteisti 1 504,48 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, pradedant jas skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 27 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra įvertino 2018 m. birželio 8 d. pateiktą G. K. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 18- 1011945769-A1-1, toliau – 2018 m. Paraiška) bei nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 1 526,02 Eur dydžio grąžintina lėšų suma. 2018 m. pateiktoje Paraiškose deklaruotas 546,42 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2018 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3D-359 redakcija).

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. liepos 3 d. NMA gavo informaciją dėl galimai neteisėto deklaravimo, neturint žemės valdymo dokumentų bei nuomos sutarčių. Atsižvelgdama į tai, NMA 2019 m. liepos 10 d. atsakovui el. paštu išsiuntė pranešimą „Dėl dokumentų pateikimo (reg. Nr. BR6-4536), kuriuo paprašė per 20 darbo dienų pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus dėl 2018 m. Paraiškoje deklaruoto kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. 155470-0030 lauko Nr. 1, kurio plotas 2,54 ha ir KŽS Nr. 155470-0030 Nr. 2, kurio plotas 20,46 ha. Atsakovas nepateikė dokumentų, kuriais būtų įrodyta žemės valdymo teisė į deklaruotą plotą, todėl vadovaujantis VĮ „Registrų centre“ esančia informacija nustatyta, jog pagal 2018 m. Paraišką už 6,70 ha plotą parama nepriklauso, susigrąžinama jau išmokėta šios dalies suma ir 2018 m. Paraiškai taikoma neteisingo deklaravimo sankcija, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 2 ha.

Taisyklių 4.19 papunktyje nustatyta, kad „Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas“. Taigi, parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus.

Dėl nustatyto neteisingo plotų deklaravimo pagal 2018 m. Paraišką pritaikytos sankcijos, vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) nuostatomis, todėl įvertinus faktą, kad buvo išmokėta didesnė paramos suma nei priklauso, 2018 m. Paraiška, vadovaujantis Taisyklių 95 punktu buvo vertinama pakartotinai ir susidarė bendra 1 526,02 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma (pagrindinės tiesioginės išmokos, žalinimo išmokos ir žalinimo išmokos suma). Atsakovas G. K., teikdamas 2018 m. Paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. 2018 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog atsakovas yra susipažinęs su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

Apskaičiuotai 1 526,02 Eur grąžintinai sumai buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas), vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2018/1710 1 straipsniu, kuriame nustatyta, kad tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkui už 2018 kalendorinių metų paraišką, bendra išmokų sumos dalis, viršijanti 2000 Eur, mažinama 1,411917 proc., todėl atsakovo grąžintina skolos suma yra 1 504,48 Eur.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1775 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pareiškėja sprendime konstatavo, kad susidarė 1 504,48 Eur grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA bei išdėstė tokio sprendimo priėmimo motyvus. Nurodytas sprendimas kartu su 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BR6-7427 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ G. K. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo raštu atsakovas buvo informuotas, jog susidariusią skolą jis privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. sausio 27 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 1 504,48 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. G. K., teikdamas Paraiškas, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, bei įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Tai reiškia, kad G. K., gavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, G. K. skundo dėl sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir jis nėra nagrinėjamas.

Paaiškėjus, kad G. K. sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, Nacionalinei mokėjimo agentūrai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, G. K. nustatytu terminu susidariusios skolos nesumokėjo, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti 1504,48 Eur susidariusią skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo priteisti ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 27 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 papunktyje nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu G. K. nesumokėjus susidariusios 1 504,48 Eur dydžio skolos, pareiškėja nuo 2020 m. sausio 27 d. atsakovui pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos, t. y. nuo 2020 m. sausio 27 d., teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimai priteisti iš G. K. 1504,48 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2020 m. sausio 27 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.

Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš G. K. 1504,48 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturi Eurai ir 48 Euro centai) susidariusios skolos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, nuo 2020 m. sausio 27 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant rašto numerį – Nr. BRK-7427.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė