- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- I1-2093-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03462-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Daina Kukalienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 82/04-979 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-4212 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) Įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjo asmeninį televizorių.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. jis iš Vilniaus pataisos namų buvo pervežtas į Marijampolės PN Kybartų sektorių, o 2021 m. rugsėjo 17 d. - į Marijampolės pataisos namus. Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namuose ir Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, tikrinant pareiškėjo asmeninius daiktus, pažeidimų dėl televizoriaus lipdukų nebuvo nustatyta, tačiau tikrindami pareiškėjo asmeninius daiktus, Marijampolės pataisos namų pareigūnai nustatė, kad televizoriaus lipdukai yra pažeisti. Pareiškėjo teigimu, jis televizoriaus lipdukų nekeitė, tačiau Marijampolės PN direktorius 2021 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 82/04-979 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą – už tai, kad jam priklausančio televizoriaus lipdukai neatitinka televizoriaus modelio. Pareiškėjo nuomone, drausminė nuobauda jam buvo skirta dėl keršto. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Nutarimo panaikinimo ir televizoriaus grąžinimo, tačiau Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-4212 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento sprendimas nepagrįstas, priimtas šališkai.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 29-32) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti Europos Sąjungoje, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos, neįmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys, atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan. Remiantis Aprašo 25 punktu, visi elektros prietaisai ir informacijos laikmenos turi būti patikrinami ir apskaitomi Apraše nustatyta tvarka. Patikrinimo tikslas – užtikrinti, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems perduodami elektros prietaisai neturėtų techninių galimybių prisijungti prie interneto ryšio, neturėtų kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių, kad kompiuteriuose ir informacijos laikmenose nebūtų užkoduotų ar kitaip paslėptų ir laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą užkardymui. Patikrinus pareiškėjui priklausantį televizorių „Vido“ bei jį įjungus, buvo nustatyta, jog televizorius yra gamintojo „Philips“. Taip pat buvo nustatyta, kad lipdukai neatitinka televizoriaus modelio, todėl minėtas televizorius nuteistajam atiduotas nebuvo, o paliktas saugoti 1-ąjame Saugumo valdymo skyriuje. Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 82/04-979 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Atsakovas neturi duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas kituose pataisos namuose galėjo naudotis televizoriumi „Vido“, nes tikrasis jo pavadinimas „Philips“, šią aplinkybę nustatė Marijampolės PN pareigūnas. Atsakovas neturi pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniu pranešimu. Marijampolės PN pareigūnai veikė tinkamai, laikėsi numatytų reikalavimų bei tinkamai juos įgyvendino. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 82/04-979 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2S-4212 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui jo asmeninį televizorių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN 1-jo Saugumo valdymo skyriaus specialistas E. S. 2021 m. spalio 26 d. surašė tarnybinį pranešimą, reg. Nr. 57/05-1752, kuriame konstatavo, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 13.05 val. į tarnybines patalpas buvo iškviestas V. B. dėl jam priklausančios aparatūros atidavimo. Patikrinus pareiškėjui priklausantį televizorių „Vido“ bei jį įjungus, buvo nustatyta, jog televizorius yra gamintojo „Philips“. Taip pat buvo nustatyta, kad lipdukai neatitinka televizoriaus modelio, todėl minėtas televizorius nuteistajam atiduotas nebuvo, o paliktas saugoti 1-ąjame Saugumo valdymo skyriuje.“ (b. l. 36).
Pareiškėjas savo 2021 m. spalio 26 d. pasiaiškinime nurodė, jog minėtą televizorių jam buvo palikęs kitas nuteistasis, bausmę atliekant Vilniaus pataisos namuose. Nurodė, kad nekeitė jam padovanoto televizoriaus autentiškumo, įskaitant ir žymėjimo lipdukų (b. l. 37).
Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 82/04-979 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – pareigūnas nustatė, kad nuteistajam priklausantis televizorius „Vido“ yra „Philips“ markės televizorius, taip pat lipdukai neatitinka televizoriaus modelio. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą (b. l. 38). Byloje nėra ginčo dėl to, kad televizorius pareiškėjui atiduotas nebuvo, o buvo paliktas saugoti 1-ąjame Saugumo valdymo skyriuje.
Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d. skundu (b. l. 61-62) kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas jam skirtą drausminę nuobaudą panaikinti ir grąžinti jo asmeninį televizorių, nes tai pareiškėjo asmeninis daiktas. Kalėjimų departamentas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-4212 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – paliko nepanaikintą (b. l. 39-42). Sprendime nurodė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 dalies 4 punktų reikalavimus ir už tai pagrįstai ir teisėtai jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Dėl kitų pareiškėjo argumentų Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia Sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų nepasisakė.
BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai).
Nuobaudos skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).
Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas.
LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus duomenis, sprendžiama, kad Nutarimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjui priimtas iš esmės remiantis Marijampolės PN 1-jo Saugumo valdymo skyriaus specialisto tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog patikrinus pareiškėjui priklausantį televizorių „Vido“ bei jį įjungus, buvo nustatyta, kad televizorius yra gamintojo „Philips“, taip pat lipdukai neatitinka televizoriaus modelio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad tiek tarnybinio pranešimo, tiek ir Nutarimo tekstas iš esmės yra analogiški ir abejuose dokumentuose tik konstatuojamos faktinės aplinkybės dėl elektros prietaiso patikrinimo rezultatų. Teismo vertinimu, Nutarimo formuluotė – „nuteistajam priklausantis televizorius „Vido“ yra „Philips“ markės televizorius, taip pat neatitinka lipdukai televizoriaus modelio“ tėra faktinių aplinkybių konstatavimas. Iš Nutarimo teksto nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, t. y. Nutarime pareiškėjui nėra suformuluotas konkretus kaltinimas.
Nutarime taip pat nurodyta, pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama perleisti savo turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigos administracijai; teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigos administracijai. Vertinant nurodytą Nutarimo formuluotę kartu su BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto turiniu, akivaizdu, kad Nutarime nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka pažeidimo kvalifikavimo. Nutarimo formuluotėje nurodomos aplinkybės apie televizoriaus pavadinimo ir lipdukų neatitikimus, o pareiškėjo veikla kvalifikuojama pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nurodytas draudimas nuteistiesiems perleisti turtą. Taigi, iš Nutarimo formuluotės nėra aišku, už kokią konkrečią veiką pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, o be detalesnio pareiškėjo padaryto pažeidimo pagrindimo, negalima patvirtinti, kad pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma, tik nustačius teisės pažeidimo sudėtį; toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui; pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalį, nutarimas skirti vieną iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo, todėl nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013).
Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Nutarimas, kuriame nėra suformuluoto aiškiai apibrėžto kaltinimo pareiškėjui, o veiklos kvalifikavimas nesutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl toks Nutarimas yra neteisėtas ir naikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip išvestinis reikalavimas, naikintinas ir Kalėjimų departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 2S-4212 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jo asmeninį televizorių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d. skundu (b. l. 61-62) kreipdamasis į Kalėjimų departamentą reiškė du reikalavimus: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu jam skirtą drausminę nuobaudą; 2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti jo asmeninį televizorių. Kalėjimų departamentas ginčijamu 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-4212 pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – paliko nepanaikintą, o dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nepasisakė, nes kaip nurodoma Sprendime, šie argumentai nėra esminiai ir niekaip nekeičia Sprendime padarytos išvados.
Spręsdama pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas (Kalėjimų departamentas) privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą Sprendimą, Kalėjimų departamentas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti jo asmeninį televizorių, visiškai nepasisakė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį pareiškėjo prašymo turinio, t. y. savo sprendimo nemotyvavo. Minėti sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto prasme yra esminiai, todėl Kalėjimų departamento Sprendimas ir šiuo pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, todėl turi būti panaikintas, o Kalėjimų departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl asmeninio televizoriaus grąžinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 82/04-979 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-4212 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kaip neatitinkančius individualiems aktams keliamų reikalavimų bei įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 5 d. skundo dalį dėl įpareigojimo grąžinti jo asmeninį televizorių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 82/04-979 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-4212 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 5 d. skundo dalį dėl televizoriaus grąžinimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.