- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-307-383/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau - Komisija) 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A., nuteistas 2014-11-18 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 2 d.. 5 d. 1 p., paskiriant jam 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-26 nuosprendžiu bei 2014-08-19 nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Užskaitytos 2 dienos. Neatlikta bausmės dalis Komisijos 2015-12-30 nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos. Bausmės pradžia - 2014-04-04. Bausmės pabaiga - 2017-04-02
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-12-30 priimtu nutarimu, nutarta netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-02-02 nutartimi netenkino nuteistojo M. A. skundo dėl Komisijos nutarimo, padarydamas išvadą, jog šiuo metu netaikytinas nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
M. A. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutartį, prašo ją panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog teismas spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turėjo vadovautis ne vien paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistojo neskatina pasitaisyti. Nuteistasis skunde pažymi, jog jis yra atlikęs 1/3 bausmės, atlikdamas bausmę pataisos namuose jis buvo vieną kartą paskatintas. Kadangi jis nemoka skaityti ir rašyti, pataisos namų administracija jam nepasiūlė jokio darbo. Į mokyklą taip pat eiti negali, kadangi nemoka skaityti. Nuteistasis nurodė, jog laisvėje turi žmoną ir tris mažamečius vaikus, jiems reikalingas tėvas. Vilkijos apylinkės seniūnas yra pateikęs pažymą, jog M. A. išėjęs į laisvę bus įdarbintas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. A. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. A. yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo M. A. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (85 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis anksčiau jau buvo 6 kartus teistas, vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms ir interesams. Anksčiau jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė, nuolat darydamas naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos dabar atlieka subendrintą bausmę. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, M. A. padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (padaręs pažeidimą, nors nuobauda ir neskirta), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus bei rodo tai, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.
Įvertintina tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys - 85 balų ir vertinama kaip vidutinė. Nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti po paskutinio pristatymo lygtinio paleidimo komisijai išlieka vidutinė. Didžiąją balų dalį sudaro statiniai veiksniai (70 balų), kurie mažėti negali. Dinaminiai veiksniai (15 balų) gali kisti, tačiau nuteistajam esant pataisos namuose maža galimybė juos sumažinti, kadangi jis beraštis ir mokytis pataisos namuose galimybės neturi. Nuteistasis nedirba, tačiau gauna pinigine perlaidas iš artimųjų, todėl turi galimybę dengti civilinius ieškinius, dėl ko galėtų sumažėti dinaminių veiksnių balai. Nuteistasis laikotarpiu nuo paskutinio pristatymo lygtinio paleidimo komisijai, elgėsi gerai, turėjo norą dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-pasikeitimas“, tačiau nuteistajam vykdyti minėtą programą nebuvo galimybės, kadangi jis nemoka rašyti ir skaityti. Turėjo galimybę dalyvauti kitose vykdomose programose, tačiau iniciatyvos nerodė. Taip pat nuteistasis nerodo iniciatyvos ir įsidarbinti. Apeliacinės instancijos vertinimu išlikę M. A. nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (beraštis, neturi specialybės), lėšų tvarkymas ir pajamos (turi ieškinių, kurių savanoriškai nedengia, nors turi galimybę), gyvenimo stilius ir draugai (nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, linkęs bendrauti su asmenimis, kurie daro nusikaltimus), mąstymas ir elgesys (stokoja socialinių įgūdžių, silpni įgūdžiai sprendžiant problemas, nesugeba atskirti sričių, kurios įtakoja jo nusikalstamumą), kelia pagrįstų abejonių M. A. pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis stengiasi pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi materialiojo pagrindo reikalavimų neatitikimą įstatymo reikalavimams, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. A. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo M. A. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.