Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Navikui, atsakovės atstovams advokatei Dianai Degutienei, M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį atsakovei L. K. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo (priteisimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2005 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu atsakovei P. L. pervedė 107 950 Lt (b.l. 9). Ginčas, kad nurodoma pinigų suma buvo pervesta į ieškovės bankinę sąskaitą byloje nekyla, tačiau šalys skirtingai vertina aplinkybes, susijusias su šios piniginės sumos pervedimu.

Ieškovo teigimu, mokėjimo nurodyme nurodyta suma atsakovei buvo pervesta ieškovui suklydus, sprendžiant, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12), kurios pagrindu ieškovas manęs įgijęs teisę kirsti atsakovei priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini) 67 kv. 11-26 sklype, tuo tarpu atsakovė atsiliepime (b.l 46-50) nurodžiusi, jog sudarius miško kirtimo sutartį pinigai buvo gauti jos pagrindu, tačiau sutartyje klaidingai nurodyta miško valda, vėliau teismo posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad pinigus ieškovas pervedė turėdamas tikslą, jog atsakovė jo – ieškovo, vardu atliktų tam tikrus veiksmus, t.y. atsakovė savo vardu įgytų miško valdą, kurioje esantį miško kirtimą perleistų teisę atlikti ieškovui.

Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.).

Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grąžinti tą turtą tikrajam savininkui jo pareikalavimu. Reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas pinigus atsakovei perdavė teisėtai. Ieškovo veiksmų teisėtumas perduodant pinigus atsakovei sietinas su kiekvieno asmens adekvačiu elgesiu nepažeidžiant galiojančios teisės reikalavimų. Šiuo atveju ieškovas, atsakovei neturint nuosavybės teisių į miško valdą, esančią (duomenys neskelbtini) , 67 kv. 11-26 sklype bei atsakovei nepasirašius sutarties, nors ir neturėjo juridinės pareigos perduoti atsakovei 107 950 Lt, tačiau klaidingai manydamas, jog pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta ir galioja, vykdė iš jos kylančias savo pareigas sumokėti atsakovei pirmame etape numatytą pinigų sumą (sutarties 2.1 p.), išskaičiuodamas iš jos gyventojų pajamų mokestį. Manydamas, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, teismo vertinimu, veiksmus ieškovas atliko savo interesais, neperžengdamas jokių teisėto elgesio ribų. Pažymėtina, kad šios aplinkybes neginčija ir atsakovė.

Atsakovė aplinkybės, jog ji gavo 107 950 Lt neneigia, tačiau nurodo, jog tuos pinigus ji vertino kaip lėšas, įgyvendinat tarp šalių egzistavusį susitarimą ir kurios buvo būtinos įgyti atsakovės vardu nuosavybės teises į miško valdas, kuriose miško kirtimą ateityje įgytų teisę atlikti ieškovas. Tokiu būdu spręstina, kad atsakovė, atsikirsdama į pareikštą ieškinį, teigia tarp šalių buvus sandorį, pagal kurį jie atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis). Kaip įrodymus, pagrindžiančius šiuos argumentus, atsakovė į bylą pateikė eilę sandorių (b.l. 51-66), sudarytų 2005 m. balandžio 15 d. bei mokėjimo pavedimus (b.l. 110-114), kurie, teismo vertinimu, nėra pakankami išvadai, jog tarp bylos šalių egzistavo atsakovės nurodytas susitarimas. Į bylą pateiktų sandorių pagrindu atsakovė jokių teisių į nurodytas miško valdas neįgijo, todėl nustačius, kad sutartyse nurodytas miško valdas įgijo asmenys, kurių jokie santykiai su ieškovu nesiejo, spręstina, kad atsakovė neįrodžiusi ir aplinkybės, jog minėtuose miško valdose ji – atsakovė, turėjo pagrindą organizuoti ar suteikė teisę atlikti miško kirtimą ieškovui. Byloje nustatytos aplinkybės bei atsakovės argumentai nepaneigia fakto, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo jai gauti ginčo sumą iš ieškovo. Tai, kad ieškovas atsakovei pervesdamas sumą sumokėjo ir gyventojų pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l. 70-71, 108), teismo vertinimu, kaip tik ir patvirtina ieškovo argumentus klaidingai manant jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau įvertinus mokesčio paskirtį, šis mokesčio sumokėjimo faktas negali patvirtinti, jog atsakovė ieškovo pavedimu būtų atlikusi kitus veiksmus, už kuriuos turi būti sumokėtas ir gyventojų pajamų mokestis.

Nustačius, jog bylos šalių nesiejo jokie prievoliniai santykiai ir ieškovo atsakovei perduoti daiktai yra apibūdinami rūšiniais požymiais, rodo, jog vienintelis įmanomas ieškovo teisių gynimo būdas yra CK 6.237 straipsnyje numatyta skolininko pareiga grąžinti kreditoriui be pagrindo įgytą turtą.

CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo - priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2010-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovo byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos: 3 159 Lt už sumokėtą žyminį mokestį (b.l.6), bei 3 120 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 34) (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas prašė priteisti 8 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas šį prašymą tenkina iš dalies, atsižvelgdamas į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 punktą, kuriame nurodyta, kad už ieškinį rekomenduojama priteisti 3 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, t.y. 2 400 Lt, bei 8.18 punktą, kuriame nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą, t.y. nagrinėjamu atveju sudaro 720 Lt.

Taip pat iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Stora Enso Lietuva“ (kodas 111783972) 107 950 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 279 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 18,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.