Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-451-839/2018 pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, UAB ,,Šilinė“, Utenos rajono savivaldybė, V. S., Daugiabučio namo savininkų bendrija „Gluosnis“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos.

Pagal LR CK 4.68 str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Pareiškėja nurodė, kad ji būstu naudojasi nuo 1998 m., kai jį įsigijo iš A. K., kuriam šis būstas buvo suteiktas gyventi, tačiau jis neturėjo gyvenamosios patalpos nuosavybės dokumentų, nes nebuvo buto privatizavęs, todėl nebuvo galima sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties pas notarą ir įregistruoti įsigyto nekilnojamojo turto nuosavybės. Įsigijus butą buvo deklaruota gyvenamoji vieta ir iki šiol jame gyvena, remontuoja, moka mokesčius, sudaro sutartis dėl paslaugų butui teikimo.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino liudytoja L. M. (tuo metu buvusi bendrijos pirmininkė) bei suinteresuotas asmuo V. S., kurios nurodė, jog buto pardavimas vyko 1998 m. ir jos dalyvavo pareiškėjai perkant iš A. K. butą. Minėti asmenys nurodė, kad D. Š. sumokėjo A. K. skolą bendrijai, o likusius pinigus davė jam. Iš pateiktų kasos pajamų orderių pagrįstai galima teigti, kad 1998-09-21 pareiškėja DNSB „Gluosnis“ sumokėjo 1996-1998 metų laikotarpio A. K. įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus ir elektros energiją, nes Kvituose skliausteliuose nurodyta „K“, juolab, kad tai patvirtino ir liudytojai. Taip pat buvo pakeista buto gyventojų registracija, t. y. A. K. išregistruotas, o D. Š. priregistruota. Aplinkybes, jog pareiškėja apie 1998 m. faktiškai pirko iš A. K. butą patvirtino ir liudytoja G. G., kuri kaip nurodė liudytojais apklausti asmenys, tuo metu dirbo bendrijos buhaltere. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina Pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal kurią jos gyvenamoji vieta nuo 1998-09-22 deklaruota adresu Utena, Maironio g. 17-305. Gyventojų registro duomenimis A. K. nuo 1999-01-12 jau buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu. Pareiškėjos, liudytojų, suinteresuoto asmens V. S. paaiškinimai nuoseklūs, iš esmės sutampa su pateiktais rašytiniais įrodymais, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra. Pareiškėjos pateiktos paslaugų teikimo sutartys, pažymos dėl įsiskolinimų už teikimas paslaugas neturėjimo patvirtina, jog pareiškėja rūpinasi ir prižiūri butą. Kaip savininkė savo vardu dėl buto sudarinėja sutartis ir moka mokesčius. Taigi bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog nuo 1998-09-21 pareiškėja gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), sąžiningai įgijo, atvirai bei sąžiningai valdo kaip savo. Duomenų, jog valdymas būtų nutrūkęs ar kad per visą daikto valdymo laikotarpį buvo pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto, nėra pateikta, taigi pagal bylos duomenis yra pagrindas konstatuoti, jog valdymas trunka daugiau kaip 10 metų.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nei nuosavybės teisės, nei kitos daiktinės teisės neįregistruotos. Duomenų, kurie leistų manyti, jog butas priklausytų valstybės ar savivaldybės nuosavybei ar liko jų žinioje, ar kad namas buvo statytas valstybės ar savivaldybės lėšomis, byloje nėra pateikta. Utenos rajono savivaldybė nurodė, jog šis butas nėra įtrauktas į savivaldybės apskaitą, taip pat šis butas nėra įtrauktas ir į neprivatizuotų butų sąrašą. Liudytojai L. M., G. G., J. D. nurodė, jog namas ir kambariai priklausė įvairioms Utenos rajone veikusioms įmonėms (tuometiniam Statybos trestui, KMK, „Šilinei“ ir pan.). Byloje pateiktais duomenimis 1994-12-12 Utenos miesto mero potvarkiu Nr.176p patvirtintas AB „Šilinė“ bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo, vykusio 1994 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1 dėl gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Gluosnis“ įsteigimo ir įregistruoti įstatai. 1994-10-12 Perdavimo – priėmimo aktu AB „Šilinė“ perdavė bendrijai „Gluosnis“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 1995-03-06 Utenos rajono valdybos potvarkiu Nr.176v gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai „Gluosnis“ leista teisiškai įregistruoti jos balanse esantį gyvenamąjį namą Maironio g. 17, Utena. Taigi pateiktais duomenimis visas (duomenys neskelbtini), esantis namas iš bendrovės „Šilinė“ buvo perduotas bendrijai, kas pagrįstai leidžia teigti, jog namas priklausė tuometinei AB „Šilinė“ (nuo 1995-03-20 UAB „Šilinė“), kuri namą perdavė bendrijai „Gluosnis“. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 1995-09-17 DNSB „Gluosnis“ nuosavybe minėto 1995-03-06 Utenos rajono valdybos potvarkio Nr.176v pagrindu buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2001-12-13 parduotas kitiems asmenims, t.y. po namo perdavimo bendrijai turtas iš esmės buvo bendrijos žinioje. Pretenzijų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nei DNSB „Gluosnis“, nei UAB „Šilinė neturi. Pateiktais duomenimis buvęs buto valdytojas A. K. kreipėsi į AB „Šilinė“ dėl buto privatizavimo, tačiau procedūra nebuvo pabaigta. DNSB „Gluosnis“ po namo jai perdavimo taip pat nesiekė buto įregistruoti kaip savo nuosavybę, duomenų, jog bendrija būtų įregistravusi nuosavybės teises į pareiškėjos valdomą butą ar ketintų tai daryti, nėra. Priešingai, bendrija sutiko, kad butą iš A. K. perimtų pareiškėja padengiant jo skolas bendrijai, ir pareiškėja vėliau pati įgyvendintų teisę privatizuoti butą. DNSB „Gluosnis“ 2006-10-02 visuotinio susirinkimo protokoliniu sprendimu Nr.16 leido pareiškėjos dukrai privatizuoti kambarį Nr.305, tačiau kaip matyti iš 2018-03-30 VĮ Registrų centro sprendimo nuosavybės teisių įregistravimui to nepakanka. Iš bendrijos atsiliepimo matyti, kad buto savininke ir bendrijos nare, bendrija laiko būtent pareiškėją.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas pareiškėjos valdomo turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Kitų galimų pretendentų dėl teisių į pareiškėjo valdomą turtą neatsirado ir paskelbus CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka apie bylos nagrinėjimą. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 - 4.71 str.).

Iki 2018-04-11 pareiškėjai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iki šios datos susidarę išlaidos valstybės naudai nepriteistinos. Vėliau byloje susidarę bylinėjimosi išlaidos, t.y. 7,81 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos, nes nėra duomenų, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba jai buvo teikiama (pratęsta) po 2018-04-11.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 442 str. 9 p., 533 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 7,81 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, išaiškinant pareiškėjai, kad ši suma turi būti sumokėta į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.