Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovo Š. R. atstovams adv. A. B., A. J., atsakovo S. J. atstovei adv. J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. R. ieškinį atsakovui S. J. dėl sutarties nutraukimo ir pinigų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai papildomai pažymėjo, kad sudarant preliminarų susitarimą buvo tartasi ne dėl konkretaus 1,00 ha žemės sklypo, o dėl 1 ha žemės pardavimo ieškovui Juodbalių k. Vilniaus r., nes susitarimo sudarymo metu atsakovui dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir šalims nebuvo žinoma, į kokio dydžio ir kokioje būtent vietoje į žemę bus atkurtos nuosavybės teisės, tačiau buvo ketinama sudaryti atitinkamo ploto žemės, į kurią atsakovui turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės – gretimuose Juodbalių ar Gojaus kaimuose, Vilniaus r., pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat susitarime nėra jokių nuostatų dėl to, kad atkūrus atsakovui nuosavybės teises į didesnį, nei 1 ha žemės sklypą, iš pradžių turėtų būti atliktas sklypo padalijimas ir tik po to ieškovui galėtų būti perleistas 1 ha žemės sklypas, todėl atsakovo teiginiai, kad pirmiausia reikėtų padalinti jam grąžintą 5,20 ha žemės sklypą ir tik po jis galėtų būti perleistas ieškovui, nepagrįsti, juo labiau, kad dar iki preliminaraus susitarimo sudarymo atsakovas žinojo, kad jam nebus atkurtos nuosavybės teisės būtinai į 1 ha žemės sklypą. Jokių kliūčių ir šiuo metu atsakovui perleisti ieškovui dalį turimo žemė sklypo, šalims susitariant dėl naudojimosi juo tvarkos, o vėliau – atidalijant, nėra. Pažymėjo, kad šalys sutartyje susitarė, kad pagrindinė sutartis turėtų būti sudaryta ne konkrečiai 2015-07-21, o iki šio termino, todėl ieškovas bet kuriuo momentu iki nurodyto termino turi teisę reikalauti jos įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005-07-21 tarp atsakovo S. J. ir ieškovo Š. R. buvo sudarytas Preliminarus susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurį S. J. susitarime aptartomis sąlygomis įsipareigojo iki 2015-07-12 parduoti Š. R. 1,0 ha žemės sklypą adresu Juodbalių k. Vilniaus r., už 10000 Lt, o Š. R. įsipareigojo susitarime aptartomis sąlygomis iki 2015-07-12 nupirkti iš S. J. minėtą žemės sklypą už 10000 Lt (b.l. 4-6). Sutarties 4 p. šalys patvirtino, kad ieškovas atsakovui prieš sutarties pasirašymą sumokėjo 9500 Lt, kurie bus įskaičiuojami į žemės sklypo pardavimo kainą. Šalys sutiko dėl tos aplinkybės, kad šiame susitarime kalbama apie žemės sklypą gretimai esančiuose Juodbalių ar Gojaus kaimuose, Vilniaus r., į kurį atsakovui S. J. susitarimo pasirašymo metu dar tik turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, kadangi šalys žinojo, jog susitarimo sudarymo metu nuosavybės teisių nei į 1,00 ha žemės sklypą, nei į kitą žemę atsakovas neturėjo, atsakovui nebuvo tiksliai žinoma, kokioje vietoje ir kokio dydžio žemė jam bus grąžinta.

Tokiu būdu tarp šalių buvo sudaryta preliminari sutartis CK 6.165 str. prasme, kadangi šalys sudarė susitarimą, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovo reikalavimas nutraukti preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį grindžiamas atsakovo padarytu esminiu sutarties pažeidimu – vengimu/nesutikimu sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sutartyje nurodytomis sąlygomis, nepagrįstu ir nesąžiningu tokios sutarties, kuriai sudaryti nėra jokių kliūčių, nesudarymu. Šis ieškovo reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu.

CK 6.165 str. 3 d. numato, kad preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Terminas gali būti nustatytas įstatymų, sandorių arba paskiriamas teismo (CK 1.117 str. 1 d.). Šalių susitarimu terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda).

Nagrinėjamu atveju šalys preliminarioje sutartyje susitarė dėl aiškiai apibrėžto termino pagrindinei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, nustatydami, jog įsipareigoja parduoti – nupirkti minėtą žemės sklypą iki 2015-07-12. CK 6.165 str. 5 d. numato, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šia sutartį pasibaigia. Šioje normoje nurodytas šalių nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra naikinamasis – pagrindinės sutarties per šį terminą nesudarius, prievolė pasibaigia, o šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudarytą sutartis, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, kad ginčo šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį egzistuoja per visą šalių sutartą terminą – iki 2015-07-12, nes šalių nustatytas naikinamasis terminas apibrėžia prievolės galiojimą laiko atžvilgiu, šiuo atveju – nuo 2005-07-21 (preliminarios sutarties sudarymo) iki 2015-07-12 (CK 6.33 str. 3 d.). Kita vertus, CK 6.34 str. 3 d. numato, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2015-07-12, jie turi teisę įgyvendinti savo įsipareigojimus parduoti bei nupirkti žemės sklypą per visą laiką nuo preliminarios sutarties sudarymo iki nustatyto termino. Tai reiškia, kad atsakovas turi teisę bei pareigą parduoti ieškovui preliminarioje sutartyje numatytą žemės sklypą per minėtą laikotarpį, t.y. gali įvykdyti savo pareigą iki 2015-07-12 – tiek bet kuriuo momentu iki 2015 m. liepos 12 d., tiek 2015-07-15, ir negali būti laikomas pažeidusiu prievolę sudaryti pagrindinę sutartį kol nepasibaigia šis terminas.

Pagal CK 6.63 str. 1 d. 1-2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, pagal 5 p. – kai skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys, pagal 6 p. – kai prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės ir kt. Esant nustatytam prievolės įvykdymo terminui, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu, terminui pasibaigus, prievolė nėra įvykdyta. Atsižvelgiant į šias nuostatas darytina išvada, jog aplinkybė, kad šiai dienai atsakovas S. J. dar nėra įvykdęs pareigos parduoti žemės sklypą ieškovui nereiškia, kad atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, kadangi tokiai pareigai įvykdyti jis, šalių susitarimu, dar turi laiko iki 2015-07-12, t.y. šalių susitarimu nustatytas terminas pareigai įvykdyti dar nėra pasibaigęs. Esant šalių preliminarioje sutartyje nustatytam prievolės sudaryti pagrindinę sutartį įvykdymo terminui – iki 2015-07-12, atsakovas S. J. galės būti laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu šiam terminui pasibaigus, t.y. suėjus 2015 m. liepos 12 d., jis nebus pardavęs ieškovui Š. R. sutartyje nurodyto žemės sklypo.

CK 6.205 str. numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.217 str. 1 d. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal 2 d., nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje ir t.t. Kadangi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, negalima teigti, jog atsakovas S. J. yra praleidęs prievolės parduoti ieškovui 1,00 žemės sklypą Juodbalių k. Vilniaus r., įvykdymo terminą, tuo tarpu ieškovas reikalavimą dėl sutarties nutraukimo iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nepardavė jam minėto žemės sklypo ir vengia tai padaryti, negalima kalbėti apie preliminarios sutarties pažeidimo buvimą, o tuo pačiu ir vertinti, ar sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu ir sudarančiu teisėtą pagrindą kitai sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį.

Nors ieškovo atstovas akcentavo tą aplinkybę, kad pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas buvo siejamas su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsakovui atkūrimu, o kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos dar 2006 m., jau seniai turėjo būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau teismas pažymi, kad šalys, būdamos laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, pagrindinės sutarties sudarymo terminą siejo ne su nuosavybės teisių atkūrimu (kaip įvykiu, turinčiu įvykti ateityje), t.y. nebuvo susitarusios, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta atsakovui atkūrus nuosavybės teises į ginčo sklypą ar per tam tikrą laiką po nuosavybės teisių atkūrimo, nenustatė atidedamosios sąlygos, su kurios atsiradimu sietinas pareigos sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimas, o aiškiai apibrėžė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ši sutarties sąlyga nebuvo ir nėra šalių pakeista, ginčijama ir pan. Kaip jau buvo minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutarties sąlyga jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti tinkamai bei sąžiningai vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.).

Nors reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ieškovas grindė ir šalių sudarytos preliminarios sutarties 5 p., tačiau jame numatytų sutarties nutraukimo pagrindų teismas nenustatė. Šalių sudaryto preliminaraus susitarimo 5 p. numato, kad Š. R. turi teisę nutraukti susitarimą, atsiimti avansu sumokėtą pinigų sumą, o S. J. privalo grąžinti Š. R. avansu gautus 9500 Lt ir sumokėti 50000 Lt baudą, jeigu S. J. atsisakys susitarime aptartomis sąlygomis parduoti daiktą; paaiškės, kad S. J. pateikė melagingą informaciją, numatytą susitarimo 2 p. ir elgėsi nesąžiningai, vykdydamas sutartį, pažeis 3 p. numatytus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad S. J. būtų atsisakęs sutartyje aptartomis sąlygomis, t.y. iki šalių sutarto termino (2015-07-21), už sutartyje nustatytą kainą ir pan., parduoti ieškovui žemės sklypą. Kaip paaiškino atsakovo atstovė, atsakovas pripažįsta savo prievolę sudaryti su atsakovu pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, jos neatsisako, preliminarios sutarties neginčija, ketina parduoti atsakovui žemės sklypą iki sutartyje nustatyto termino už sutartą kainą. Šią aplinkybę patvirtina ir šalių atstovų susirašinėjimo medžiaga bei derybos dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo prasidėjus teismo procesui, kurių vedimo fakto neneigė ieškovo atstovai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005-07-12 sprendimu Nr. 2.5-41-20967 atsakovui S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės sklypą, esantį Juodbalių – Gojaus kaimuose, Pagirių sen. Vilniaus r. (b.l. 8-9), o 2006-05-17 sprendimu Nr. 2.5.-41-22361 – į 5,20 ha žemės sklypą Gojaus k. Pagirių sen. Vilniaus r. (b.l. 6-7). Atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas, atlikęs jam nuosavybės teise priklausančio 5,20 ha žemės sklypo padalijimo procedūras bei kitus organizacinius darbus, ketina vykdyti savo įsipareigojimą ir parduoti ieškovui 1,00 ha minėto žemės sklypo. Jokių objektyvių ir patikimų duomenų bei įrodymų, kad atsakovas iki sutartyje nustatyto termino atsisakė sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu (pvz., atsakovo pranešimo ieškovui, kad neketina parduoti žemės sklypą, sklypo perleidimas kitam asmeniui, apsunkinimas ar kiti veiksmai, rodantys suinteresuotumo įvykdyti sutartį iki 2015-07-12 nebuvimą), teismui nepateikta, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas neatsakė į ieškovo 2010-05-03 jam siųstą pasiūlymą (b.l. 10-11), nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad jis per kitus asmenis sužinojo, jog atsakovas teigė atsisakantis parduoti ieškovui žemės sklypą, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Ta ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas nepagrįstai vengia perleisti jam 1,00 ha žemės sklypo, nors nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso praėjo apie ketverius metus ir nėra jokių kliūčių pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti, dėl jokio žemės sklypo padalijimo/atidalijimo šalys nebuvo susitarusios ir pan., šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytus argumentus dėl termino atsakovo prievolei įvykdyti nesuėjimo ir pagrindo konstatuoti prievolės įvykdymo termino praleidimą ar kitokį, įskaitant esminį, preliminarios sutarties pažeidimą nebuvimo, nesudaro pagrindo sutarties nutraukimui pagal CK 6.217 str., ko reikalauja ieškovas. Ši aplinkybė galėtų būti svarbi nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsakovo prievolių ieškovui įvykdymo faktą, pasibaigus sutartyje nurodytam prievolės įvykdymo terminui ir pan. Taip pat ir ta teismo posėdžio metu šalių diskutuota aplinkybė, ar preliminarioje sutartyje kalbama apie 1,00 ha žemės sklypą, kaip atskirą nuosavybės teisių objektą, ar tiesiog apie 1,00 ha žemės ploto perleidimą ieškovui, taip pat ar sudarant sutartį buvo tartasi dėl atsakovui grąžintino didesnio, nei 1,00 ha žemės sklypo padalijimo ir pan., šiuo atveju neturi reikšmės vertinant ieškovo nurodomo esminio preliminarios sutarties pažeidimo buvimo faktą.

Teismas pažymi ir tai, kad iš konkrečių aplinkybių bei įtikinamų įrodymų numanydamas, kad atsakovas iki preliminarios sutarties įvykdymo termino pabaigos pažeis sutartį iš esmės ir laiku nesudarys su ieškovu pagrindinės pirkimo –pardavimo sutarties, ieškovas galėtų reikalauti sutarties nutraukimo/nutraukti sutartį CK 6.219 str. pagrindu, tačiau tokio reikalavimo ir jo faktinio pagrindo šioje byloje ieškovas nepareiškė ir nekėlė, nes prašė sutartį su atsakovu nutraukti dėl, jo nuomone, S. J. jau padaryto, o ne ateityje įvyksiančio, esminio sutarties pažeidimo, t.y. CK 6.217 str. įtvirtintu pagrindu.

Tokiu būdu nesant pagrindo pripažinti atsakovą pažeidus (taip pat ir iš esmės) preliminarią sutartį dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, ieškovo reikalavimas nutraukti ją CK 6.217 str. pagrindu, t.y. dėl sutarties esminio pažeidimo, o taip pat priteisti iš atsakovo pagal nutrauktą sutartį gautus pinigus, kaip be teisinio pagrindo gautą turtą, negali būti tenkinamas.

Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo į valstybės biudžetą turėtų būti priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau kadangi šios išlaidos sudaro tik 4 Lt, jų išieškojimo sąnaudos neabejotinai viršytų priteistą sumą, jos, vadovaujantis protingumo, racionalumo, ekonomiškumo principais, iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo Š. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.