Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „RD International“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kokybės ženklas“ ieškinį atsakovui UAB „RD International“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas UAB „Kokybės ženklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovas antrą kartą iš jų išsinuomoja patalpas, patalpų būklė, stovis atsakovui gerai žinomas. Sudarant sutartį šalys susitarė, kad atsakovas mokės nuomos mokestį, komunalinių paslaugų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį. 2018-08-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsakovas liko skolingas 1010,21 eurą už komunalines paslaugas, 2137,77 eurus už nuomą, 275,10 eurų nekilnojamojo turto mokesčio. Ieškovas nurodo, kad teismui pateikė neapmokėtas sąskaitas faktūras ir skolos suvestinę. Nurodo, kad komunaliniai mokesčiai atsakovui skaičiuojami proporcingai išnuomotų patalpų užimamam plotui pagal paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas už šildymą, vandenį, kitas paslaugas. Prašo priteisti komercines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

9. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – patalpų, kurias atsakovas nuomojo, nuotraukas iki pasirašant nuomos sutartį. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – atsakovui siųstą raštą dėl sutarties nutraukimo.

10. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Susipažinus su ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktais rašytiniais įrodymais, ir atsakovo nurodomas aplinkybes, kad nuotraukos darytos sutarties pasirašymo metu, t. y. 2017-05-25, darytina išvada, jog šie rašytiniai įrodymai egzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas rašytinių įrodymų pateikimu į bylą, pradėjo rūpintis po sprendimo priėmimo, nėra pagrindas jį priimti apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti. Ieškovas nurodo, kad jam būtinybė iškilo pateikti rašytinį įrodymą siekiant paneigti atsakovo apeliaciniame skunde nurodomą klaidingą aplinkybę, kad nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva dėl avarinės situacijos patalpose. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį ir ieškovo teikiamą naują įrodymą, sprendžia, jog šį įrodymą tikslinga prijungti, nes toks poreikis iškilo po apeliacinio skundo atsakovui teikiant tikrovės neatitinkančias aplinkybės.

Dėl apeliacinio skundo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

12. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis).

13. Pagal šalių 2017-05-25 nuomos sutarties 9.2. punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis iki 2018-03-31 yra 400 eurų kas mėnesį, nuo 2018-04-01 - 450 eurų kas mėnesį. Sutarties 9.5. punkte šalys susitarė, kad komunaliniai mokesčiai bus mokami proporcingai užimamam plotui (taip pat už sniego, lapų valymą, šiukšlių pašalinimą, ir kitas komunalines paslaugas), 9.7. sutarties punktu susitarė dėl nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat atsakovas įsipareigojo be nuomos mokesčio, papildomai mokėti visus mokesčius už patalpose faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas bei su patalpų naudojimu susijusias komunalines paslaugas, t. y. visus kitus mokesčius, susijusius su patalpų eksploatacija (sutarties 9.5 p.). Šalys susitarė, kad ieškovas ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 5 dienos pateikia atsakovui sąskaitą-faktūrą, kurioje turi būti atskirai nurodytas už einamąjį mėnesį mokėtinas nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas už praėjusį mėnesį. Atsakovas įsipareigojo pilnai apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos (sutarties 9.8 p.).

14. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas nesumokėjo komunalinių mokesčių 1010,21 eurų sumai, nuomos mokesčio 2137,77 eurų sumai, 275,10 eurų nekilnojamojo turto mokestį. Iš viso 3423,08 eurus.

15. Atsakovas nesutinka sumokėti ieškovo nurodomos skolos, nes su sąskaitomis už komunalines paslaugas, kuriose yra įvardinama eksploatacinės paslaugos, elektros energija, elektra bendro naudojimo, šildymas, ir valymo darbai, nėra pridėti pirminiai dokumentai, pagal kuriuos yra suformuojama sąskaita. Tačiau tokie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškovui už suteiktas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išrašo kas mėnesį sąskaitas už patalpų administravimą, atliekų išvežimą, bendro naudojimo nuolatinę techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, teritorijos tvarkymą. Pagal šias UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškovui sąskaitas buvo atitinkamai išrašomos sąskaitos atsakovui. Visas UAB „Naujamiesčio būstas“ sąskaitos pateiktos į bylą. Taip pat ieškovas pateikė teismui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teiktas sąskaitas nuomojamoms patalpoms. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad nėra pateikta tiekėjų sąskaitų į bylą, kurios pagrįstų ieškovo išrašomas sąskaitas. Atsakovas nurodo, kad jam yra neaišku kaip ieškovas išdalina pirminėse sąskaitose esančias sumas proporcingai tenkančioms atsakovo nuomojamoms patalpoms. Pažymėtina, jog pagal negyvenamųjų patalpų sutarties 9.5 p. mokėtinos sumos turi būti apskaičiuotos pagal atitinkamas komunalines paslaugas teikiančių organizacijų nustatytus tarifus bei matavimo prietaisų skaitiklių parodymus, o jeigu patalpose nėra įrengtų atskirų matavimo prietaisų skaitiklių - pagal atitinkamas komunalines paslaugas teikiančių organizacijų išduotus dokumentus sąskaitas apie pastate faktiškai suteiktas komunalines paslaugas, proporcingai patalpų plotui pastate. Ieškovas nurodė, kad komunalinės paslaugos už paslaugas buvo skaičiuojamos proporcingai patalpų plotui. Kaip minėta, ieškovas pateikė visus pirminius dokumentus ir sąskaitas, kurios buvo išrašytos atsakovui, ieškovo sąskaitos išrašytos vadovaujantis sutarties 9.5 punktu. Kas reiškia, jog sąskaitos buvo apskaičiuojamos naudojant aritmetinį skaičiavimą proporcingai tenkančiam nuomojam plotui. Esant byloje pateiktoms tiek pirminėms, tiek ieškovo atsakovui išrašytoms sąskaitoms, ir esant sutartyje nurodytam sąskaitų skaičiavimo būdui, atsakovas turėjo galimybę sąskaitas perskaičiuoti ir nurodyti, kurios iš pateiktų sąskaitų apskaičiuotos neteisingai. Tačiau tokia galimybe nesinaudojo, o tik pateikė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad nesutinka su sąskaitoms, nes atsakovui neaišku, ar jose sumos apskaičiuotos teisingai.

17. Atsakovas nurodo, kad atsakovui peržiūrėjus patalpų nuomos sutartį jam tapo žinoma, kad sutartyje nėra nurodyta vandens skaitliuko ir jo rodmenų patalpų priėmimo metu, bet patalpų perdavimo metu nurodyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog patalpų sutartyje nėra nurodyti elektros ar vandens skaitliuko rodmenys, atsakovas nėra atleidžiamas nuo mokėjimo už šias paslaugas. Atsakovas yra verslininkas ir jam taikomi didesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovas galėjo inicijuoti elektros ir vandens pradinių, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, rodmenų įtraukimą į nuomos sutartį. Kita vertus, atsakovas dalį mokesčių, už komunalines paslaugas už ankstesnius laikotarpius yra sumokėjęs, kas patvirtina, jog pradinių vandens ir elektros rodmenų skaitiklių į sutartį neįrašymas jam nebuvo kliūtis apmokėti ieškovo išrašomas sąskaitas.

18. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas pats pripažįsta, jog jis yra sumokėjęs ieškovui pagal nuomos sutartį 5270,33 EUR į šią sumą įskaitant komunalinius ir kitus mokesčius. Tačiau vien šis atsakovo argumentas įrodo, kad atsakovas turi ženklų įsiskolinimą ieškovui, kurio atsakovas nesumoka dėl jam vienam žinomų priežasčių. Byloje nustatyta, jog šalių 2017-05-25 sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis galiojo nuo 2017-05-25 iki 2018-08-22. Šalys nuomos sutartimi buvo sutarę, kad už išnuomotas patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje atsakovas iki 2018-03-31 mokės 400 EUR dydžio nuomos mokestį per mėnesį, o nuo 2018-04-01 450 EUR dydžio mėnesinį nuomos mokestį (sutarties 9.2 p.). Vadinasi, kaip teisingai ieškovas nurodo, tik nuomos mokesčio už visą laikotarpį turėjo būti sumokėta 6209,67 EUR. (400/31*7=90,32 EUR už 2017-05 mėn., 400*10=4000 EUR už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-03-01, 450*4=1800 EUR už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-07-31, 450/31*22=319,35 EUR už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-08-22) be komunalinių bei nekilnojamojo turto mokesčių. Vien nuomos mokesčių paskaičiavimas pagal sutartį ir atsakovo pripažinimas, kad jis sumokėjęs už nuomą ir kitus mokesčius 5270,33 Eur netiesiogiai įrodo, kad jis 939,34 Eur sumą pripažįsta. Aplinkybę, kad atsakovas pripažįsta, jog ieškovui yra skolingas nuomos mokesčio patvirtina ir į bylą pateiktas atsakovo 2018-03-19 išrašytas ieškovui garantinis raštas, kuriame atsakovas, pripažindamas faktą, jog yra skolingas ieškovui, prašė atidėti mokėjimus, kas savaitę nuo 2018 m. kovo mėn. mokant po 300-400 EUR, kol visiškai bus atsiskaityta iki 2018-05-31.

19. Atsakovas taip nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo užstatas yra tik 400 Eur, nors jis sumokėjo 800 Eur depozitą (išrašyta sąskaita KZ20147002 ir mokėjimo kvitas KZ2017002 800 eur). Su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes pagal šalių sudarytos sutarties 9.10 punktą šalys susitarė, jog ne vėliau kaip šios sutarties pasirašymo dieną atsakovas sumoka 400 Eur avansą už pirmąjį nuomos mėnesį, o sutarties 9.11 punktu šalys susitarė, jog ne vėliau kaip šios sutarties pasirašymo dieną atsakovas sumoka 400 Eur dydžio užstatą, kurį ieškovas turi teisę užskaityti kaip nuomos mokestį ar kitus su patalpų nuoma susijusius mokėjimus. Taigi sutartyje nėra nurodyta apie 800 Eur užstatą/depozitą, tokio užstato ir nemokėjo atsakovas. Kaip matyti, atsakovas pagal sutartį sumokėjo 400 Eur užstatą ir 400 Eur nuomos mokestį už pirmąjį mėnesį.

20. Atsakovas nurodo, kad jam buvo išnuomotos netinkamos būklės patalpos, savo procesiniuose dokumentuose išvardino patalpų trūkumus, nurodydamas, kad tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Tačiau nurodyti argumentai nėra pagrindas nepriteisti iš atsakovo įsiskolinimo už patalpų nuomą ir kitus pagal sutartį įsipareigotus atsakovo mokėti mokesčius. Kad atsakovui gerai žinoma patalpų būklė patvirtina visų pirma pasirašyta 2017-05-25 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.1 punktas, pagal kurį šalys susitarė, jog patalpos buvo išnuomotos tokios, kokios jos buvo sutarties pasirašymo dieną ir ieškovas (Nuomotojas) jokiu statybos ir/ar kitokiu darbu kuriais patalpos būtu pritaikomos atsakovo (Nuomininko) veiklai susitarė neatlikti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nuomos sutartis tarp šalių sudaromos jau antrą kartą. Pirmą kartą sutartį dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje ieškovas su atsakovu sudarė 2016-05-10. Tai patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje esantys duomenys apie išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-36448-541/2018, kurioje buvo sprendžiamas skolos dėl nuomos ir kitų mokesčių priteisimo iš atsakovo klausimas pagal 2016 m. gegužės 10 d. m. sudarytą nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų. Kadangi atsakovas nuomos sutartį sudarė jau antrą kartą, neabejotina, kad jam sutarties sudarymo dieną puikiai buvo žinoma patalpų būklė, kurias jis nuomojosi 1 metus ir šiose patalpose vykdė veiklą. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad sutarties šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas savo lėšomis atlieka patalpų remontą ir pritaiko patalpas veiklai savo lėšomis ir būtent dėl to šalys buvo sutarę, kad atsakovas mokės 8 mėnesius 50 Eur mažesnį nuomos mokestį. Atsižvelgiant į ieškovo argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, taip pat sutarties nuostatas, nėra jokio pagrindo nesutikti su ieškovu dėl jo nurodomų argumentų dėl sumažinto nuomos mokesčio. Atsakovas, žinodamas patalpų trūkumus, savo rizika sutiko nuomoti patalpas ir jas susitvarkyti taip, kad nuomojamos patalpos atitiktų jo poreikius. Todėl negali nemokėti nuomos ir kitų su nuomojamomis patalpomis susijusių mokesčių vien dėl to, kad patalpos yra su trūkumais.

21. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nutylėjo tą faktą, kad patalpų stogas buvo su dideliais trūkumais, kuriam buvo reikalingas kapitalinis remontas. Pažymi, kad beveik per vienus metus (nuo 2018-05-25 iki 2018-07-13) buvo 10 rimtų avarinių situacijų, kur krito permirkusios lubų konstrukcijos, tekėjo vanduo ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius likviduojant avarijos padarinius. Pažymėtina, jog Kasacinis savo praktikoje yra nurodęs, kad vidutiniškai protingas žmogus, negalėdamas naudotis nuomojamu daiktu dėl nuomotojo netinkamų veiksmų ir išnuomoto daikto būklės pabloginimo, imtųsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui, kreiptųsi dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne toliau naudotųsi nuomojamu daiktu, nors, kaip teigia pats atsakovas, juo nebuvo įmanoma naudotis. Visiškas ar dalinis negalėjimas naudotis išnuomotu daiktu turi būti tiek objektyviai (pavyzdžiui, daiktas buvo netinkamas naudoti pagal savo tikslinę paskirtį), tiek subjektyviai (pavyzdžiui, nuomininkas negalėjo ir nenorėjo toliau naudotis pablogėjusios būklės daiktu) nustatytas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-313/2016). Tačiau atsakovas, net ir nurodydamas, kad nuolat įvykdavo patalpose avarijos, naudojo patalpas iki tol, kol ieškovas nutraukė nuomos sutartį prieš terminą atsakovui pažeidus sutartį (nemokant nuomos mokesčių ir kitų su patalpų nuoma susijusių mokesčių). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas jokiais veiksmais neįrodė, jog išnuomotų patalpų trūkumai lėmė tai, kad atsakovas negalėjo tinkamai naudotis išnuomotomis patalpomis. Priešingai, byloje esančių įrodymų visetas, patvirtina, kad atsakovas nuomojamomis patalpomis naudojosi ir vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą, o pretenzijas pradėjo reikšti tik tuomet, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl įsiskolinimo už nuomos ir kitus su nuoma susijusius mokesčius, kas laikytina tik atsakovo gynybine pozicija nuo pareikšto ieškinio.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.