Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemira“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas R. A. ieškinį palaikė. Nurodė, kad su atsakove buvo ir anksčiau bendradarbiavęs. Šiuo atveju, į jį telefonu kreipėsi atsakovės atstovas A., sakydamas jog skubiai reikalingi ąžuoliniai ir alksniniai pakopų skydai, ieškovas liepė užsakymą atsiųsti sms žinute. Užsakytos prekės pagamintos per penkias dienas, atsakovę telefonu informavo, jog prekių pagaminta daugiau, atsakovė sutiko paimti didesnį produkcijos kiekį. Užsakovas produkcijos atvyko pasiimti savo transportu, ieškovo darbuotojai gamybinėse patalpose ant paletės sudėjo prekes, jas apjuosė juosta ir aptraukė plėvele. Gaminiai buvo kokybiški, supakuoti. PVM sąskaitą faktūrą išrašė pats ieškovas po to, kai prekės buvo pakrautos. Pretenzijų iš atsakovės pusės niekada negavo nei dėl kokybės, nei dėl per didelio kiekio. Už anksčiau pateiktą produkciją, atsakovė buvo atsiskaičiusi. 2018 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, todėl ieškovas kreipėsi telefonu į atsakovės gamybos vadovą (K.) ir A., tačiau skambučiai buvo atmetami. Pridūrė, kad vieną kartą pavyko prisiskambinti, ieškovui buvo pasiūlyta sms priminti apie skolą, tačiau po to nei į skambučius, nei į sms žinutes niekas neatsakinėjo, ir tik ieškovui kreipusis į teismą, sulaukė grasinančio skambučio. Taip pat paaiškino, jog užsakytų prekių visuomet yra pagaminama daugiau tam, kad, jei dalis prekių būtų nekokybiškų, jas būtų galima pakeisti. Užsakovui visuomet yra skambinama telefonu ir klausiama, ar sutinka pirkti daugiau prekių. Užsakytas prekes šiuo atveju pasiėmė pats atsakovas, vieną kartą prekes jam vežė ieškovas, du kartus per siuntų tarnybą, du kartus atsakovas parsivežė savo transportu. Užsakymai dėl prekių vykdavo žodžiu arba sms žinutėmis, dėl prekių kiekio ir kokybės visada buvo derinama telefonu. PVM sąskaitos faktūros buvo visuomet išrašomos, važtaraščiai išrašomi nebuvo. Taip pat paaiškino, jog Lietuvoje daugiau naudojama juodalksnio mediena, tačiau tarp įmonių paprastai naudojamas alksnio pavadinimas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Tadas Račius ieškinį palaikė. Nurodė, kad su atsakove ieškovas bendradarbiavo ir anksčiau, keturis kartus viskas vyko sklandžiai – PVM sąskaitos faktūros apmokėtos. Buvo susiklosčiusi praktika, jog ieškovas visuomet pagamindavo daugiau gaminių, tačiau apie tai informuodavo užsakovą, todėl PVM sąskaitos faktūros taip pat buvo išrašomos didesniam kiekiui, vyko nuolatinis procesas, šalims toks bendravimas tiko ir ginčo tarp šalių nebuvo. Pastebėjo, kad išrašius 4 sąskaitą atsakovė vengė ją apmokėti, tačiau vis tik apmokėjo, nes reikėjo naujo užsakymo, kadangi ieškovas paaiškino, jog užsakymas bus vykdomas tik atlikus apmokėjimą pagal ankstesnę sąskaitą. Tačiau pagal pateiktą penktą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimo negavo, o birželio 12 d. atsakovė pateikė naują užsakymą, kas patvirtina, jog atsakovė elgėsi įprastai, kaip buvo susiformavusi jų bendravimo praktika. Ginčo atveju buvo sutarta, kad ieškovas pagamins iš medienos klijuotas plokštes ir jas pagamino, t. y. užsakymą atliko. Atsakovės atstovas J. N. atvyko paimti gaminio ir turėjo sąlygas jį patikrinti, tačiau jį apklausus liudytoju matyti, jog jam tai nebuvo įdomu, jis vaikščiojo apie automobilį. Ieškovo darbuotojai gaminius sukrovė. Ieškovas, nesulaukęs apmokėjimo ir, priešingai nei teigia atsakovas, negavęs jokių pretenzijų telefonu ir sms žinutėmis, kreipėsi į atsakovę, tačiau atsiliepta nebuvo, todėl kreipėsi į teismą. Akcentavo, kad ieškovas pas atsakovę buvo nuvykęs tik vieną kartą prieš pradėdamas bendradarbiauti, vėliau viską derino telefonais. Pastebėjo, jog ieškovas iš pušies produkcijos negamino ir pas atsakovą apžiūrėti gaminių, dėl kurių kilo šis ginčas, nevažiavo. Su A. L. buvo sutarta dėl klijuotų medienos plokščių iš ąžuolo ir alksnio pagaminimo. Iš sms žinučių matyti, jog ieškovas aktyviai siekė atgauti pinigus, tačiau atsakovas ignoravo ieškovą: yra žinutė, „sveikas, kada galėsi kalbėti“, o po penkių dienų žinutė „tu dar galvoji mokėti ar ne“. Akivaizdu, kad su ieškovu atsakovas nebendravo telefonu. Ieškovas tinkamai atliko pareigas - padarė pagal sutartą žodinę rangos sutartį gaminius ir juos pateikė atsakovei, išrašė ir tinkamai įteikė PVM sąskaitą faktūrą gamybos vadovui. Tačiau atsakovė, piktnaudžiaudama savo padėtimi, savo pareigos atsiskaityti nevykdė, be to, vilkino procesą. Ieškovas nežadėjo pasiimti gaminių, tokios kalbos su atsakove apie tai nebuvo. Pastebėjo, kad atsakovės atstovas savo gynybinę poziciją keitė pagal pateiktus įrodymus. Pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra nenuginčyta, tačiau ji nėra apmokėta. Atkreipė teismo dėmesį, jog baltalksnis yra skirtas malkoms, o juodalksnis - gaminiams, tačiau atsakovas nurodė priešingai, kad neva ieškovas elgėsi netinkamai ir iš juodalksnio, kuris skirtas malkoms, pagamino gaminius, o alksnio kaip po tokio nėra. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymo dėl netinkamo kiekio, kokybės ar rūšies gaminių, ji, kaip juridinis asmuo, pati galėjo klausimus su kita šalimi derinti raštu, nepasidraudė ir pati prisiėmė riziką. Tvirtina, kad iš ieškovo pusės buvo viskas padaryta laiku, kokybiškai atsakovė pretenzijų nereiškė, tačiau laiku neatsiskaitė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. N. paaiškino, kad atsakovės vadovas paprašė nuvykti paimti iš ieškovo medienos gaminius. Nuvykus ieškovo žmonės sukrovė medieną į J. N. autobusą. Turėjo galimybę gaminius apžiūrėti. Bendravimas tarp atsakovės vadovo ir ieškovo visada vyko familiariai, todėl nematė reikalo gaminių tikrinti. Sąskaitą pasirašė. Ieškovo darbuotojai jau sukrovus medieną į autobusą sutvirtino ją, kad būtų patogu transportuoti, gaminiai „nevažinėtų“ kelionės metu. Tikslaus užsakymo turinio nežinojo, nesirūpino užsakymu. J. N. gaminių priėmimo metu dirbo atsakovės gamybos vadovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pateikė užsakymą ieškovui pagaminti klijuotos medienos plokštes (toliau – gaminiai).

Konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai – ieškovas įsipareigojo pagaminti gaminius – klijuotos medienos plokštes, o atsakovė – už juos sumokėti. Šie santykiai savo prigimtimi artimiausi rangos teisiniams santykiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis). Tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų apibrėžti šalių prisiimti įsipareigojimai. Ieškovui pagaminus klijuotos medienos plokštes, atsakovas, t. y. jo darbuotojas, atvykęs pas ieškovą gaminius priėmė. Ieškovas tą pačią dieną pateikė atsakovei 2018 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija ROM Nr. 0000887) 1091,12 Eur sumai, kurią pasirašė gaminius priėmęs atsakovės darbuotojas. Atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo.

Atsakovė atsikirtinėja į ieškinio reikalavimą tuo, kad ieškovas pagamino ne tokios medienos, ne tokių išmatavimų ir ne tokių kiekių gaminius, kokius atsakovė užsakė.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė užsakymą ieškovui pateikė sms žinute, kuria buvo užsakyta 72 vnt. 850x215x20 išmatavimų ąžuolo gaminių ir 60 vnt. 2500x100x20 išmatavimų juodalksnio gaminių (e. b. l. 62). 2018 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija ROM Nr. 0000887) (toliau – sąskaita) nurodyta ir atsakovė neginčija, kad faktiškai iš ieškovo gavo 107 vnt. 2500x100x20 alksnio gaminių ir 77 vnt. 880x215x20 išmatavimų ąžuolo gaminių (e. b. l. 30).

Dėl ginčo esmės

Atsakovė teigia, kad užsakė 72 vnt. 850x215x20 išmatavimų ąžuolo gaminių ir 60 vnt. 2500x100x20 išmatavimų juodalksnio gaminių, tačiau ieškovas pristatė ne juodalksnį, o baltalksnį, ir ąžuolo gaminiai buvo kitokių išmatavimų nei buvo užsakyta, t. y. perduoti 880x215x20 išmatavimų ąžuolo gaminiai. Be to, ir ąžuolo, ir alksnio buvo perduota daugiau, nei buvo užsakyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovei nekyla pareiga sumokėti už ne pagal užsakymą pagamintus gaminius.

Atsakovės atstovo teigimu, tą aplinkybę, kad buvo pagaminti ir perduoti atsakovei ne juodalksnio, o baltalksnio gaminiai, patvirtina tai, kad sąskaitoje nurodytas alksnis. Pasak atsakovės atstovo, alksnis plačiai suprantamas kaip baltalksnis. Pažymėtina, kad pastarajam teiginiui pagrįsti atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo perduotas baltalksnis, o ne juodalksnis.

Ieškovo teigimu, jis, pagaminęs daugiau gaminių, nei nurodyta sms, informavo atsakovę telefonu. Atsakovė sutikusi su didesniu kiekiu gaminių. Atsakovės atstovas teigia, kad susitarimo dėl didesnio kiekio gaminių nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau nustatyta byloje, gaminių pasiimti atvyko atsakovės darbuotojas J. N.. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovo darbuotojams visų pirma pakrovus gaminius, o tik po to (kitoje vietoje, nei pateikti gaminiai) pateikus sąskaitą, atsakovė neturėjo galimybės sutikrinti gaminių su sąskaitoje nurodyta informacija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių gaminių perdavimo momentu atsakovei, šiuo atveju jos darbuotojui, būtų buvę negalima gaminių patikrinti ir įvertinti jų kiekį, matmenis ir medienos rūšį, bei šią informaciją patikrinti pagal pateiktą sąskaitą.

CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Nagrinėjamu atveju, matmenų, kiekio ir medienos rūšies nustatymas nereikalauja specialių žinių, dėl kurių neturėjimo atsakovės darbuotojas nebūtų galėjęs šiais aspektais perduodamų gaminių įvertinti. Atsakovės atstovo teiginys, kad gaminiai buvo supakuoti, todėl jų nebuvo galimybės patikrinti, nelaikytinas pakankamu argumentu, siekiant pateisinti užsakovo pareigos nevykdymą. Byloje nenustatyta, kad gaminių sutvirtinimas ir ant jų uždėta plėvelė buvo esminis faktas, dėl kurio gaminiai negalėjo būti patikrinti. Akcentuotina, kad kaip nurodė liudytoju apklaustas J. N., jis turėjo galimybę gaminius patikrinti, tačiau to nedarė.

Be to, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

Esant darbų trūkumams užsakovas savo pasirinkimu turi teisę pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Taigi, šioje teisės normoje tiesiogiai reglamentuojama rangovo atsakomybė ir užsakovo teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė, gavusi kitokius gaminius, nei buvo sutarta, galėjo ir turėjo reikšti atitinkamus reikalavimus ieškovui. Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė informavo telefoniniu skambučiu ieškovą apie gaminių trūkumus ir sutarė, kad ieškovas tuos gaminius pasiims atgal. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nors parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovui buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga ir pasiūlyta teismui teikti atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Byloje, be atsakovės atstovo paaiškinimų, nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi ieškovui pretenzijas dėl gaminių kiekio, jų matmenų ar medienos rūšies po jų perdavimo. Negana to, atsakovė po nagrinėjamo užsakymo, 2018 m. birželio 12 d., t. y. praėjus beveik pusantro mėnesio po gaminių perdavimo, pateikė naują užsakymą ieškovui. Teismo vertinimu, tokia situacija būtų mažai tikėtina, jeigu prieš tai būtų gauti gaminiai su trūkumais ir dar neišspęsta susidariusi situacija.

Užsakovo teisės darbo atlikimo metu (CK 6.658 straipsnis) galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Akcentuotina, kad atsakovė, pasiimdama iš ieškovo gaminius, turėjo pareigą patikrinti, kokie ir kiek gaminių perduodama, esant trūkumams privalėjo apie tai pranešti ieškovui (CK 6.662 straipsnis), tačiau, kaip jau buvo minėta, nenustatyta, kad pretenzijas reiškė. Be to, pati savaime aplinkybė, jei darbai atlikti su trūkumais, nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovas pagal sutartį gaminius pagamino, darbų rezultatą pasiekė, gaminiai esminių trūkumų neturėjo, nes atsakovė gaminius priėmė (CK 6.662 straipsnio 3 dalis), pretenzijų dėl gaminių nereiškė, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl atsakovei atsirado pareiga už gaminius sumokėti (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 2018 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija ROM Nr. 0000887) nurodyta 1091,12 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 1050 Eur advokato pagalbos išlaidų, sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio bei 108 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 1183 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemira“, juridinio asmens kodas 304462904, 1091,12 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą 12 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1091,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2018 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1183 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.