Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. e2S-480-253/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
e2S-480-253/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-480-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10569-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.14.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės R. S. ieškinio atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto atidalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto atidalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė pareiškė reikalavimą atidalyti ieškovei nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir šią dalį asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant iš atsakovo 30 235,67 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

3. Teismas nesutiko su ieškovės nuomone dėl už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo yra turtinio pobūdžio reikalavimas ir už jį mokėtinas proporcinis žyminis mokestis. Ieškovei nurodyta įkainoti ieškinį, t. y. nurodyti ieškinio sumą, apskaičiuojant pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnyje, ir pagal ieškinio reikalavimų skaičių ir pobūdį, primokėti trūkstamą 679 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė R. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo motyvai:

4.1. Ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 1/3 turto dalis. Prašydama atidalyti savo dalį, ieškovė siekia įgyvendinti turimą nuosavybės teisę. Ieškovė neprašo papildomos turtinės naudos. Atidalijus ieškovės dalį ir priteisus ją atsakovui, o ieškovei priteisus kompensaciją, ieškovės turtinė padėtis nei pablogėtų, nei pagerėtų.

4.2. Turto vertė bent kol kas nėra ginčijama. Ieškovė, turėdama 1/3 dalį nuodyto turto, turi tą pačią prašomą priteisti sumą tik turto pavidalu. Žyminis mokestis už prašomą priteisti kompensaciją galėtų būti mokamas tik tokiu atveju, jeigu būtų sprendžiamas ginčas dėl kompensacijos dydžio. Ieškovės reiškiamas reikalavimas yra tik dėl ieškovės turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar ieškovei pagrįstai nustatytas ieškinio trūkumas primokėti trūkstamą žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą ir terminas šiam trūkumui pašalinti.

6. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

7. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Ieškiniu keliamas reikalavimas dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

8. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje, grįsdama savo poziciją dėl šalių ginčo pripažinimo neturtiniu, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑362/2010, pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į vėlesnę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurią pažymi ir pati apeliantė atskirajame skunde.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildomoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012, be kita ko, pažymėta, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą. Siekiant užtikrinti šios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumą, būtina laikytis įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikštą reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą mokėtinas pagal šią sumą apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis. Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienai šaliai priteisiant turtą natūra, o kitai šaliai kompensaciją už dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Pripažintina, kad yra pagrindas vadovautis vėlesniais keliamam klausimui aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais (CPK 4 straipsnis).

10. Apeliantė teigia, kad turtiniu laikomas tik toks ginčas, kuriame kilęs ginčas dėl kompensacijos už atidalijamą bendrąją dalinę nuosavybę dydžio ir tik dėl ginčijamos kompensacijos dalies. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu jau ieškinio priėmimo stadijoje konstatuojama esant ginčą dėl ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

11. Reikšminga tai, kad anksčiau aptartoje kasacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. papildomoje nutartyje, atsižvelgiant į vieną iš žyminio mokesčio funkcijų, pažymėta, jog turtinį (įkainojamą) ieškinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu (neįkainojamu) ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos šaliai atidžiai įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikšti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus. Kasacinis teismas pasisakė, jog ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus išaiškinimus paminėti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir pripažintina, kad reikalavimas dėl tam tikro dydžio kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį priteisimo yra turtinis, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu.

12. Kadangi ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią turto dalį, šią dalį priteisiant atsakovui ir ieškovei iš atsakovo priteisiant kompensaciją, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog už tokį ieškovės reikalavimą mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas žyminis mokestis.

13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nustačius, kad atskirasis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Kadangi pirmosios instancijos teismo skirtasis terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, terminas atnaujinamas ir ieškovei pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti nustatytinas 10 dienų terminas, jį skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. S. 10 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus.

Teisėja Albina Pupeikienė