- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-707-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40398-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kreditorius
- UAB „Šalčininkų autobusų parkas“
- Skolininkas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pareiškimą skolininkui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXIII skyriaus tvarka. 2013-12-09 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo kreditoriaus reikalavimai buvo visiškai patenkinti. Pareiškimas kartu su teismo įsakymu bei 437 straipsnio 2 dalyje nustatytu pranešimu buvo siunčiamas skolininkui. Per įstatymo nustatytą terminą gauti skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prieštaravimai.
2013-12-20 nutartimi teismas priėmė skolininko prieštaravimus ir įpareigojo kreditorių per 14 dienų pateikti teismui CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kreditoriui taip pat buvo išaiškintos ieškinio nepateikimo pasekmės. Nutarties kopija kreditoriui buvo įteikta 2013-12-27.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė kreditoriaus UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį kreditoriui. Teismas nurodė, jog kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio bei neprimokėjo trūkstamo žyminio mokesčio, todėl, vadovaudamasis CPK 439 str. 6 d., teismas kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį, o teismo įsakymą panaikino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį ir bylos medžiagą persiųsti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam ieškinį. Nurodė, kad 2014-01-10 pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kadangi bylos dėl turtinių reikalavimų didesnių nei 150 000 Lt yra teismingos apygardos teismams. Pažymėjo, kad CPK nėra numatyta, kad ieškovas keičiantis bylos teismingumui privalo kreiptis į apygardos teismą per apylinkės teismą, todėl ieškinį pateikė tiesiogiai apygardos teismui. Be to, nurodė, jog kitoje byloje, analogiškoje situacijoje, po skolininko prieštaravimų teismas nustatė terminą ieškiniui parengti, tačiau ieškovui pateikus ieškinį, apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą ir nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Mano, kad šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis turėtų būti panaikinta, o visa bylos medžiaga persiųsta į Vilniaus apygardos teismą, kuriame yra pateiktas ieškinys pagal teismingumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriaus pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio bei neprimokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies, todėl teismas vadovaudamasis LR CPK 439 str. 6 d. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį kreditoriui.
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja CPK XXIII skyriaus normos. CPK 439 str. nustatytos skolininko prieštaravimų, esant išduotam teismo įsakymui, pateikimo taisyklės, nurodyti teismo atliktini veiksmai, skolininkui pateikus prieštaravimus. CPK 439 str. 3 d. įtvirtinta, jog teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. CPK 439 str. 6 d. įtvirtinta, jog jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami.
Byloje nustatyta, kad apeliantas 2013-11-20 kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 1 - 2), ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. priėmė teismo įsakymą (b. l. 11), tačiau kita ginčo šalis nesutiko su išduotu teismo įsakymu dėl skolos išieškojimo ir 2013-12-19 pateikė prieštaravimus (b. l. 18 - 19). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi priėmė skolininko prieštaravimus ir pranešė kreditoriui, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b. l. 21). Nagrinėjamu atveju teismo nutartis dėl teisės per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos pateikti ieškinį kreditoriui įteikta 2013-12-27 (b. l. 23), todėl spręstina, jog kreditorius teismui ieškinį turėjo pateikti iki 2013-01-10 įskaitytinai. Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorius ieškinio Vilniaus apylinkės teismui iš viso nepateikė. Tai reiškia, kad apeliantui neįvykdžius nutartimi jam nustatytos pareigos nurodytu terminu pateikti tinkamai įformintą ieškinį, susiklostė teisinės prielaidos CPK 439 str. 6 d. nuostatų taikymui. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį kreditoriui bei teismo įsakymą panaikino.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 432 str. nustatyta, kad jeigu CPK XXIII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Tuo vadovaujantis spręstina, kad kreditoriui CPK 439 str. 3 dalyje nustatyta tvarka pateikus ieškinį, jo priėmimo klausimą ir atitikimą CPK 135 str. reikalavimams sprendžia apylinkės teismas. CPK 439 str. 6 d. reglamentuojančioje tinkamai įforminto ieškinio nepateikimo pasekmes nėra draudimo taikyti CPK 115 str. nuostatas dėl procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų ištaisymo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apelianto paduotą ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neteismingą apygardos teismui. Apeliantas yra padavęs prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo šioje civilinėje byloje ieškiniui pareikšti, kuris turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 78 str. 2 d.). Pastebėtina ir tai, kad apelianto teisė kreiptis į teismą su ieškiniu nėra suvaržyta, nes nagrinėjamos civilinės bylos baigtis to padaryti nekliudo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu kreditoriaus UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pareikšimą skolininkui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir jį gražinęs kreditoriui bei panaikinęs teismo įsakymą, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.