Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Nerijaus Meilučio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiojo asmens AAS „BTA Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės antstolės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-133-571/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Baltic Agro“ ieškinį atsakovei antstolei S. Ž., trečiajam asmeniui AAS „BTA Insurance Company“, veikiančiam per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės antstolės S. Ž. 10 728,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42,05 Eur žyminio mokesčio permoką, bylinėjimosi išlaidas CK 6.245-249str., str., 6.251 str.1d., 6.263 str.; CPK 87 str., 624 str., 634 str. 2d., 697 str., 706 str. pagrindu. Nurodė, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras 2010 01 05 išdavė ieškovei vykdomąjį įrašą dėl 17931,07Eur skolos išieškojimo UAB „Baltic Agro" naudai iš skolininko ūkininko K. P.. Vykdomasis įrašas buvo perduotas vykdyti antstolei S. Ž., kuri 2010 01 14 užvedė vykdomąją bylą, 2011 08 11 areštavo skolininko K. P. javų kombainą, krautuvą ir ratinį traktorių. Tačiau antstolė nesilaikė CPK 634 straipsnio 2 dalies, įpareigojančios antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, kadangi neareštavo viso skolininko K. P. turto. Skolininkas K. P. laikotarpiu nuo 2010 01 14 iki 2012 12 06 turėjo 86 galvijus, iš kurių antstolė privalėjo vykdyti išieškojimą. Antstolė tik 2011 11 02, t. y. praėjus 22 mėnesiams nuo vykdomosios bylos užvedimo, areštavo 43 skolininkui K. P. priklausančius galvijus, 14 galvijų areštuoti 2012 04 11, 2012 05 29 areštuoti dar 3 galvijai. Įpareigojimą saugoti 38 areštuotus galvijus skolininkui K. P. antstolė surašė tik 2012 09 03, t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo galvijų arešto. Nesant areštuoto turto saugotojo, antstolė privalėjo, remdamasi CPK 697 straipsnio 3 dalies nuostatomis, operatyviai realizuoti areštuotus gyvulius už kiek galima didesnę kainą. Tačiau atsakovė, areštavusi galvijus, apskritai nesiėmė jokių veiksmų. Nors 60 galvijų buvo areštuoti, tačiau tik 38 galvijų varžytynės buvo paskelbtos tik daugiau kaip po metų po jų arešto ir tik po to, kuomet UAB „Baltic Agro" kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu įpareigoti antstolę atlikti vykdymo veiksmus. Toks antstolės neveikimas lėmė, kad nebeliko 21 areštuoto skolininko galvijo, taip pat dingo ir likę 38 galvijai. Ieškovė nurodė, kad bendra laikotarpiu nuo 2010 01 14 iki 2012 12 06 skolininko turėtų 86 galvijų kaina yra ne mažesnė kaip 38 152,18 Eur. Šią sumą ieškovė apskaičiavo remdamasi tokiais duomenimis: skolininko mėsos perdirbimo įmonėms 39 galvijų pardavimo kaina – 16 923,04 Eur; galvijų supirkimu besiverčiančios įmonės UAB „Sūduvos galvijai" 24 galvijų bendru įvertinimu – 14 278,27 Eur; antstolio A. A. atliktu 4 galvijų įvertinimu – 3 475,44 Eur, 19 galvijų bendra verte – 3475,44Eur, apskaičiuota atsižvelgiant tiek į jau atliktus galvijų vertinimus, tiek į Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2011-2012 metais buvusias galvijų supirkimo kainas. Dėl atsakovės neveikimo ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi vėliausiai iki 2011 metų pabaigos, jeigu antstolė būtų veikusi tinkamai, laikydamasi teisės aktuose numatytų terminų ir tvarkos būtų realizavusi areštuotus galvijus. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 10 728,39 Eur žalai atlyginti. Žalos dydį ieškovė apskaičiavo atsižvelgdama į tai, kad UAB „Baltic Agro" reikalavimas 2011 m. gruodžio mėn. sudarė 28,12 proc. visų skolininko K. P. kreditorių reikalavimų, kai išieškojimus vykdė antstolė S. Ž. bei antstolis A. A. (62 834,36 Eur - 100 %, o 17671,69 Eur = 28,12 %). Jeigu antstolė būtų veikusi teisėtai ir areštavusi bei realizavusi skolininko K. P. 86 galvijus už minimalią 38 152,18 Eur kainą, tai UAB „Baltic Agro" būtų tekę 28,12 proc. šios sumos, t. y. 10.728,39 Eur.

Atsakovė antstolė S. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolų išieškojimą iš K. P. vykdė nuo 2008 m. pagal kitų išieškotojų vykdomuosius dokumentus, todėl skolininko turtinė padėtis tikrinta ir jo turtas - sąskaitos, transporto priemonės ir kitas turtas areštuotas jau 2008 metais. 2010 metais UAB „Baltic Agro" prisijungė prie jau atliekamų K. P. atžvilgiu vykdymo veiksmų. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavusi informaciją, kad skolininkas nedeklaravo pasėlių, atsakovė 2011 11 02 areštavo skolininko vardu registruotus 43 galvijus, jų saugotoju paskyrė skolininką. Areštuojant šiuos galvijus antstolei buvo žinoma, kad 2009 08 18 tam pačiam skolininkui priklausančią galvijų bandą yra areštavusi ir antstolė A. L.. Gavus 2012 04 10 iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, kad skolininko vardu yra registruoti 57 galvijai, naujai registruoti 14 galvijų buvo areštuoti 2012 04 11 papildomai, turto arešto aktas skolininkui įteiktas 2012 04 17 pasirašytinai. Nuvykus apžiūrėti galvijų, buvo rasta 40 galvijų, t. y. ne visi areštuoti galvijai, be to, dalis rastų galvijų buvo be įsagų ausyse, kiti neatrodė sveiki. Ieškovė sutiko paimti galvijus saugoti, kur juos bus galima įvertinti ir planuoti jų realizavimą ieškinių dengimui. Tačiau 2012 05 31 ieškovės atstovė informavo, jog įmonė persigalvojo ir galvijų saugoti neperims. Kadangi kiekvieną kartą nuvykus bandoje buvo randami ne visi areštuoti galvijai, vėl buvo užklaustas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Gavus atsakymą, 2012 05 31 papildomai areštuoti dar trys galvijai, turto arešto aktas skolininkui pasirašytinai įteiktas 2012 06 01. Buvo areštuoti visi galvijai, nurodyti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pažymoje. Skolininkui 2011 11 02 turto arešto aktas, kuriame jis paskirtas areštuotų galvijų saugotoju, įteiktas pasirašytinai 2011 11 04, papildomai surašyti turto arešto aktai, taip pat įteikti pasirašytinai. Skolininkas nei žodžiu, nei raštu nebuvo informavęs, kad atsisako ar negali prižiūrėti jam priklausančių areštuotų galvijų, todėl turtas CPK 697 straipsnyje nustatyta tvarka negalėjo būti realizuojamas. Kadangi galvijai skolininkui priklausančioje bandoje nuolat keitėsi, antstolė 2012 08 03 priėmė patvarkymą dėl areštuotų galvijų, kuriame dar kartą įpareigojo skolininką saugoti areštuotus galvijus. Antstolė taip pat nurodė, kad, siekiant realizuoti areštuotus galvijus, jų kainai nustatyti buvo būtina ekspertizė. Dėl to 2012 08 10 ji kreipėsi raštu į UAB „Robinta" dėl informacijos, kiek kainuotų 38 galvijų, kurie tuo metu buvo natūroje, įvertinimas. Gavus atsakymą, kad galvijus įmonė įvertintų už 700,88Eur, antstolė, vadovaudamasi CPK 610 straipsniu, 2012 08 13 pasiūlė ieškovei sumą, reikalingą ekspertizei apmokėti, pervesti į antstolės sąskaitą. Ieškovė 2012 08 23 ir 2012 09 10 raštais informavo, kad nesutinka apmokėti už areštuoto turto įvertinimą ir tokiu būdu pati ieškovė savo veiksmais (neveikimu) vilkino vykdymo procesą, pažeisdama CPK 640 straipsnyje įtvirtintą išieškotojo pareigą bendradarbiauti su antstoliu. Ieškovė niekuo nepagrindžia teiginių, kad, paskelbus viešąsias varžytynes anksčiau, areštuoti galvijai nebūtų pradingę, kad visi galvijai būtų nupirkti iš pirmųjų viešųjų varžytynių, už juos būtų gauta 18 257,65 Eur suma ir kad ieškovė neginčijamai būtų atgavusiu dalį skolos, kadangi nuo pirmųjų varžytynių internete 2012 10 31 paskelbimo iki varžytynių paskelbimo 2012 12 05 neįvykusiomis, niekas galvijų banda nesidomėjo, jos pirkti neketino, dalyvauti varžytynėse nesiregistravo. Atsakovė pažymėjo, kad jos vykdomosiose bylose buvo gautas 21 antstolio A. A. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo ir 21 antstolės A. L. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo. Todėl nėra aišku, kodėl ieškovė, skaičiuodama tariamos žalos dydį šioje byloje, antstolio A. A. bylas įtraukė, o antstolės A. L. - ne. Kol nėra įtrauktos antstolės A. L. žinioje esančios bylos, darytina išvada, kad ieškovė nenurodė tariamos žalos dydžio, nes nepateikė duomenų, ne tik rodančių žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Ieškovė prašo atlyginti žalą, t. y. negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei areštuotų galvijų varžytynės būtų paskelbtos anksčiau nei 2012 10 31, tačiau negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Atsakovės nuomone, vienu ar kitu laiku areštuoto turto varžytynių paskelbimas dar visiškai negarantuoja realaus to turto pardavimo varžytynių metu, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog areštuotų galvijų varžytynes paskelbus anksčiau, jos būtų įvykusios. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nėra praradusi galimybės gauti jai priklausantį turtą, kadangi vykdomoji byla nėra užbaigta, skolos išieškojimas yra vykdomas toliau, todėl ji neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės skundą dėl antstolės veiksmų, nustatė, kad antstolė S. Ž., atlikdama vykdymo veiksmus, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tiek priverstinių išieškojimo veiksmų pradžią, tiek arešto skolininko turtui uždėjimo terminų nepažeidė, todėl iš viso nėra teisinio pagrindo šioje byloje reikalauti negautų pajamų atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės antstolės S. Ž. 6 111,98 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2013 08 05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 183,35 Eur žyminį mokestį, 1 580 Eur išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis, ieškovės UAB “Baltic Agro“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad antstolė ieškovei nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012 metų sausio mėnesio pervedė 498,95 Eur. Kadangi skolininkas K. P. piniginių lėšų, darbo užmokesčio ar kitų pajamų neturėjo, teismas vertino, kad atsakovė turėjo nukreipti išieškojimą į kilnojamąjį turtą, kurį jau buvo areštavusi 2010 03 09, ir pakartotinai areštavusi 2011 08 11, 2011 10 06, tačiau jokių aktyvių veiksmų, realizuojant kilnojamąjį turtą, nesiėmė. Atsakovė tik 2012 11 07 priėmė patvarkymą dėl ratinio traktoriaus ir krautuvo viešųjų varžytynių paskelbimo. Teismas pažymėjo, kad 2012 11 06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi antstolė ne be pagrindo buvo įpareigota skubiai atlikti teisės aktuose numatytus vykdymo veiksmus ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo, pradėti areštuoto turto (žemės ūkio technikos ir kt.), priklausančio K. P. realizacijos procesą. Teismas darė išvadą, kad antstolė nesilaikė įstatyme numatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, t. y. nesiėmė savo iniciatyva visų teisės normose įtvirtintų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o ne laukti, kol K. P. turtą paslėps ar pats nusikalstamai realizuos. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkas K. P. laikotarpiu nuo 2010 01 04 iki 2012 12 06 turėjo 87 galvijus, tačiau antstolė jų dalį (43) areštavo tik 2011 11 02, 2012 04 11 areštavo dar 14 galvijų, 2012 05 29 dar 3 galvijus. Teismas darė išvadą, kad atsakovė, nerasdama lėšų sąskaitose, bei K. P. neturint realių pajamų per protingą laiką neareštavo kilnojamojo turto – galvijų, nes pirmas areštas atliktas tik po 22 mėnesių nuo vykdomosios bylos iškėlimo ir nenukreipė išieškojimo į kilnojamąjį turtą – galvijus, nors žinojo, kad K. P. yra ūkininkas ir teikia supirkimo įmonėms pieną ar mėsą. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji negalėjo gyvulių realizuoti vadovaujantis CPK 697 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. be varžytynių, nes K. P. nedavė atsisakymo juos saugoti, neatsisakė juos prižiūrėti, o, be to, ji negalėjo nustatyti galvijų kainos areštuojant turtą, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais ir liudytojų parodymais įrodinėjo, kad K. P. jokių dokumentų iš jos nepriimdavo, į siunčiamus raštus neatsakydavo, jokių paaiškinimų dėl jau areštuotų karvių realizavimo ar jų paslėpimo neduodavo. Teismas vertino, kad atsakovė, kuriai pagal profesinę veiklą keliami aukštesni reikalavimai ir gebėjimai, turėjo suprasti, kad K. P. yra suinteresuotas galvijus realizuoti savo reikmėms ir taip įvairiais būdais vengia dengti skolas, turėjo pati imtis priemonių galvijus jau po pirmojo arešto ir po antro vietoje patikrinimo kuo skubiau realizuoti ne viešųjų varžytinių tvarka, o vadovaujantis CPK 697 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė, 2011 11 02 areštavusi galvijus, būtų ėmusis kokių nors priemonių juos įkainuoti, ar, juos areštuojant, būtų pasikvietusi kokius nors žemės ūkio ar galvijų supirkimo įmonės atstovus dėl galvijų įkainavimo, ar rašiusi paklausimus į įmones, kurios superka galvijus, jų prieauglį. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad galvijus areštuojant sunku juos įkainuoti, o po to realizuoti, kadangi antstolis A. A., areštuodamas galvijus juos ir įkainavo, be to, ji galėjo naudotis viešais statistikos departamento duomenimis apie galvijų kainas ar jų vertei nustatyti skirti ekspertizę. Tuo tarpu antstolė ilgą laiką šia savo teise nesinaudojo ir neįpareigojo ar laiku nesusisiekė su išieškotoju dėl bendradarbiavimo įkainuojant galvijus. Antstolė nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir neinformavo išieškotoją, kad pastarasis pasirinktų galvijų realizavimo būdą, jeigu traktavo, kad tikslinga surengti galvijų pardavimą viešųjų varžytynių būdu ir taip apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismas nurodė, kad nors įstatymas ir nenumato kaip greitai antstolis turi surengti areštuoto turto pardavimą iš varžytynių, tačiau, vadovaujantis protingumo kriterijumi, nesant galimybės išieškoti iš pajamų, ar lėšų, esančių bankuose ar darbo užmokesčio, kaip nagrinėjamu atveju, antstolis privalo turto varžytynes surengti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Tačiau atsakovė galvijų varžytynes paskelbė tik 2012 11 02, t. y. po metų laiko nuo jų arešto. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepasisakė dėl savo veiksmų laikotarpiu 2010 01 15 – 2011 11 02, kuomet ji pirmą kartą areštavo galvijus, nors jau žinojo apie K. P. piktybišką vengimą dengti skolas ir apie tai, kad 2011 08 28 K. P. yra pardavęs O. K. 43 galvijus, nes vykdymo veiksmus pagal UAB ,,Agrokoncernas“ pateiktą vykdomąjį raštą vykdė antstolis A. A., kuris buvo prisijungęs prie S. Ž. atliekamų vykdymo veiksmų bylose. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovė 2012 11 16 kreipėsi į prokuratūrą tikslu įvertinti K. P. veiksmus realizavus areštuotą turtą ir K. P. pripažinti kaltu realizavus areštuotą turtą, sudaro prielaidas teigti, kad atsakovė, pradėjusi 2010 metais vykdymo veiksmus, turėjo būti aktyvi, o ne pasyvi ir ne vien tik apsiriboti užklausimų išsiuntimu bei turto arešto uždėjimu sąskaitoms bei turtui, kurio natūroje nėra mačiusi ir areštuoto turto neįvertinusi. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad atsakovė antstolė S. Ž. tinkamai ir įstatymo numatytais terminais bei teisės normose nustatyta tvarka nevykdė arba vykdė netinkamai įstatyme numatytas antstolio pareigas, neišieškojo skolų iš skolininko K. P. turto ir dėl šio neteisėto antstolės neveikimo ieškovė UAB “Baltic Agro“ patyrė nuostolius, tai yra negavo pajamų, kurias turėjo išieškoti antstolė iš skolininko (CK 6.246 str.1d. - 6.249 str.). Teismas sutiko su ieškovės nurodytu 86 galvijų įvertinimu 38 152,18 Eur, kadangi kitų įrodymų dėl kainų vertės nebuvo pateikta. Teismas darė išvadą, kad bendra 86 galvijų, kuriuos turėjo K. P., kaina, juos realizavus, būtų buvusi 38 152,18 Eur ir 16,02 proc. šios sumos sudaro 6 111,98 Eur, kuriuos turėjo gauti ieškovė, kadangi ieškovės reikalavimas 2011 m. gruodžio mėnesį sudarė 17 671,69 Eur arba 16,02 proc. bendroje reikalavimų sumoje. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovė nėra patyrusi žalos, nes nėra baigtas skolos išieškojimas, kadangi skolininkas K. P. turto, į kurį realiai būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jo skola ieškovei yra ženkliai didesnė nei ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas. Teismas darė išvadą, kad atsakovė tinkamai ir numatytais terminais nevykdė savo pareigų, neišieškojo skolų iš skolininko K. P., nors pastarasis turėjo turto, laiku turto neareštavo, nesidomėjo skolininko turtu, tuo, kaip jis saugoja turtą, areštuoto turto laiku ir protingais terminais bei vadovaujantis įstatymu nerealizavo ir dėl tokio antstolės neveikimo ieškovė patyrė 6111,98Eur nuostolius, kuriuos ir priteisė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti 2015 m. spalio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimą prašo panaikinti dėl netinkamo vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nesilaikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Teismas nepagrįstai konstatavo antstolės neveikimą ir netinkamą pareigų vykdymą, atliekant skolos iš K. P. išieškojimą, išieškotojos ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nekonkretizavo, kada tiksliai antstolė privalėjo areštuoti galvijus, todėl visiškai neaišku, kada ji neįvykdė įstatyme numatytų pareigų. Sprendime tik abstrakčiai nurodyta, jog antstolė nevykdė savo pareigų, per protingą laiką neareštavusi 86 galvijų. Tačiau galvijai buvo areštuoti iškart tik gavus informaciją apie juos iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Teismas klaidingai nurodo, jog 2011 11 02 buvo areštuota tik dalis (43) galvijų, kadangi aktas surašytas remiantis 2011 10 27 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma apie tai dienai skolininko vardu registruotus galvijus. Pažymoje nurodyta, jog K. P. vardu registruoti 43 galvijai. Taigi, 2011 11 02 buvo areštuoti visi skolininkui nuosavybes teise tą dieną priklausantys galvijai. Byloje nustatyta, kad dalį skolininko galvijų buvo areštavę dar du antstoliai: antstolė A. L. ir antstolis A. A.. Kaip patvirtina Kauno apygardos teismo 2015 07 03 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1- 143-530/2015 nustatytos aplinkybės, net trijų antstolių vykdomi veiksmai nesutrukdė K. P. parduoti ir kitaip realizuoti areštuotus galvijus, todėl, apeliantės nuomone, arešto galvijams pritaikymas anksčiau nei 2011 11 02 tokiems skolininko veiksmams įtakos taip pat nebūtų turėjęs.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė turėjo suprasti, kad K. P. yra suinteresuotas realizuoti galvijus savo reikmėms ir pati imtis priemonių parduoti juos ne viešųjų varžytynių tvarka, o vadovaujantis CPK 697 straipsnio 3 dalyje nustatyta (skubos) tvarka, kadangi nebuvo įstatyme numatytų sąlygų areštuotus galvijus realizuoti skubos tvarka. CPK 697 straipsnio 1 dalyje, numatančioje prievolę realizuoti areštuotą turtą tuoj pat yra minimi produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas. Gyvuliai ir paukščiai neatitinka šioje straipsnio dalyje numatytų požymių, kadangi nėra nei produktas, nei greitai gendantys ar galintys prarasti prekinę vertę daiktai. Gyvulių ir paukščių realizavimo ypatumai numatyti trečioje šio straipsnio dalyje, o būtent nurodant, kad gyvuliai ir paukščiai, taip pat kiti gyvūnai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie pavedami saugoti, negali ar atsisako juos prižiūrėti, realizuojami antstolio patvarkymu už kiek galima didesnę kainą. Kauno apygardos teismo 2015 07 03 nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog gyvulių kritimo faktų nebuvo užfiksuota, patvirtina, kad skubus areštuotų gyvulių pardavimas ar realizavimas nebuvo būtinas.Teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė, 2011 11 02 areštavusi galvijus, ėmėsi kokių nors priemonių juos įkainoti neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o taip pat prieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms turto įkainojimą ir vertinimą vykdymo procese. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. 2011 11 02 arešto akte nurodyta, kad bus kviečiami ekspertai areštuoto turto vertei nustatyti, aktas su nurodytu turto įkainojimo būdu buvo įteiktas tiek ieškovei, tiek ir skolininkui, tačiau nei viena iš šalių neapsinaudojo CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe paprieštarauti dėl areštuojamo turto įkainojimo būdo. Taigi, jie sutiko su tokiu turto vertės nustatymu, įstatyme numatyta tvarka neskundė antstolės veiksmų. Ieškovė nesilaikė CPK 640 straipsnyje įtvirtintos išieškojo pareigos bendradarbiauti su antstoliu bei nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Ieškovė, iš pradžių sutikusi perimti areštuotą turtą, jį saugoti bei vertinti, vėliau apsigalvojusi ir nesutikusi apmokėti už ekspertų paslaugas, elgėsi nesąžiningai ir dar labiau užvilkino išieškojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo atlikta daugybė aktyvių vykdymo veiksmų, siekiant nustatyti visą skolininko turtą ir jį realizuoti už objektyviausią kainą, su ieškove buvo susisiekta ir bendradarbiauta gerokai anksčiau nei paskelbtos turto pardavimo varžytynės. Todėl nėra pagrįstos teismo išvados, kad atsakovė ilgą laiką delsė ir nesinaudojo savo teise bei nesusisiekė su išieškotoju dėl bendradarbiavimo įkainojant galvijus ir nepagrįstai varžytynes paskelbė praėjus metams nuo turto areštavimo dienos.

Dėl žalos dydžio

Teismas nepagrįstai žalos dydį apskaičiavo nuo visų 2010 01 14 – 2012 02 26 laikotarpiu skolininko K. P. turėtų 86 galvijų. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2013 09 06 pažymoje nurodyta, kad antstolė A. L. 2009 08 18 turto arešto akte yra areštavusi 14 galvijų. Todėl šių galvijų atsakovė nebūtų galėjusi realizuoti, kadangi areštuotą turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus. Todėl nepriklausomai nuo to, ar atsakovė galvijus būtų areštavusi anksčiau nei 2011 11 02, ar jų varžytynes būtų skelbusi anksčiau nei 2012 11 02, ar turėjusi galimybę galvijus realizuoti ne varžytynių tvarka, šių 14 galvijų nei vienu atveju nebūtų turėjusi teisės realizuoti. Todėl priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, ieškovė nebūtų gavusi visos 38 152,18 Eur išieškotinos sumos. Teismas neįvertino, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina būtų buvusi tik 80 proc. nustatytos rinkos kainos, todėl visi 86 galvijai tikrai nebūtų pardavinėjami už tas rinkos kainas, kokios apskaičiuotos ieškinyje ir sprendime, o 20 proc. mažesnes. Teismas neįvertino, kad areštuoti 38 galvijai nebuvo parduoti iš pirmųjų varžytynių 2012 12 05, o tai reiškia, kad vienu ar kitu laiku areštuoto turto varžytynių paskelbimas dar visiškai negarantuoja realaus to turto pardavimo varžytynių metu. Nepardavus 38 galvijų pirmųjų varžytynių metu, antrųjų varžytynių metu jų kaina būtų buvusi tik 60 proc. nustatytos rinkos kainos, tačiau teismas priteisė žalą, darydamas prielaidą, kad visi areštuoti ir neareštuoti galvijai būtų buvę parduoti pirmųjų varžytynių metu ir už 100 proc. rinkos vertės kainą. Ieškovės žalos dydis apskaičiuotas nepagrįstai ir neįrodytas, o teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, pažeidė vykdymo proceso normas, netinkamai taikė ir aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl priteisė nepagrįsto dydžio nuostolių atlyginimą.

Dėl teismo nešališkumo ir rungtyniškumo principų pažeidimo

Nors bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys ir dokumentai, kad antstolė A. L. taip pat vykdė išieškojimus iš K. P. net keturiolikoje vykdomųjų bylų, ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, šių sumų neįtraukė. Tačiau tai už ieškovę atliko pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir tuo pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teismo nešališkumo principą, nes patenkino tokį ieškovės reikalavimą, koks nebuvo pareikštas, t. y. teismas pats suformulavo ieškinio dalyką. Tokiu būdu teismas taip pat pažeidė atsakovės teisę į tinkamą procesą, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, veikdamas per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė prisidėjimą prie atsakovės apeliacinio skundo, kuriame pritaria atsakovės skunde išdėstytiems argumentams ir prašo skundą tenkinti.

Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados, jog antstolė S. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, tinkamai ir numatytais terminais nevykdė savo pareigų, neišieškojo skolų iš skolininko K. P., nors jis turėjo turto, laiku turto neareštavo, nesidomėjo skolininko turtu, turto laiku ir protingais terminais bei vadovaujantis įstatymu nerealizavo, yra pagrįstos išsamiu visų aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu. Teismas pagrįstai konstatavo antstolės neteisėtus veiksmus, lėmusius ieškovo patirtą žalą. Žala atip pat apskaičiuota teisingai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Šioje byloje keliamas deliktinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimas, žalos apskaičiavimo pagrįstumo, teismo nešališkumo ir rungtyniškumo principų pažeidimo kalusimai.

Dėl teismo nešališkumo ir rungtyniškumo principų pažeidimo

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teismo nešališkumo principą, nes, nors bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys ir dokumentai, kad antstolė A. L. taip pat vykdė išieškojimus iš K. P. net keturiolikoje vykdomųjų bylų, ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, šių sumų neįtraukė; tai už ieškovę atliko pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl jis buvo šališkas. Sprendžia, jog teismas pats suformulavo ieškinio dalyką ir tokiu būdu taip pat pažeidė atsakovės teisę į tinkamą procesą, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodytus argumentus ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas jokių principų nepažeidė. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi pareigą įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir priimti sprendimą. Ieškovė, apskaičiuodama žalą, neįtraukė A. L. vykdytų išieškojimų. Teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertino pateiktus įrodymus apie antstolės A. L. vykdomus išieškojimus, atsakovės argumentą, jog šie išieškojimai turi būti įtraukti apskaičiuojant žalą, prašomą priteisti žalos dydį atitinkamai sumažino, t.y. teismas pripažino šį atsikirtimo į ieškinį argumentą pagrįstu ir juo vadodvavosi. Todėl, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ieškinio dalyko nesuformulavo, o tik sumažino prašomos priteisti žalos dydį. Teismas įvykdė pareigą įvertinti abiejų šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl buvo nešališkas, nepažeidė atsakovės teisės į tinkamą procesą, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltic agro“ prašo prijungti papildomus įrodymus, o būtent – 2015 09 24 prašymą dėl išieškojimo negalimumo akto pateikimo ir 2015 10 09 patvarkymą atsisakyti tenkinti šį prašymą. Kolegija sprendžia, kad tenkinti šį prašymą atsisakytina, kadangi, nors ieškovė nesutinka su 2015 10 09 patvarkymu, tačiau skundo dėl jo nėra pateikusi, o patvarkymas, kuriuo atmestas prašymas pateikti išieškojimo negalimumo aktą, nesusijęs su teismo nustatytomis ir aktualiomis šio ginčo išsprendimui faktinėmis aplinkybėmis.

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios civilinę deliktinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakokomybę asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius. Būtinos sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir žalos ir kaltė (CK 6.246 – 6.249 satr., str.). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visoos nurodytios sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsisimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Agro“ v. antstolis J. K., bylos Nr. 3K-3-41/2012).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 8 d. antstolių A. A. ir S. Ž. kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės 2010 m. sausio 5 d. vykdomasis įrašas dėl 61 912,39 Lt iš skolininko K. P. apeliantės UAB ,,Baltic Agro“ naudai išieškojimo. 2010 01 15 šis vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir tą pačią dieną (2010 m. sausio 15-ąją) antstolė išsiuntė raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju (CPK 659 str. 1d.). 2010 01 18 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymą išsiuntė į bankus, tačiau lėšos nebuvo pervestos, nes skolininkas jų neturėjo. Antstolė patikrino duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir nustatė, jog skolininkas jo neturi. 2010 01 18 antstolė areštavo skolininkui priklausančias transporto priemones, 2010 03 09 antstolė areštavo skolininko žemės ūkio techniką. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolė nurodė, kad išieškojimą iš skolininko turto ji vykdė nuo 2008 metų kitų kreditorių naudai, kilnojamasis turtas – transporto priemonės ir kt. buvo areštuoti jau 2008 metais. Todėl yra akivaizdu, jog antstolei skolininko turtinė padėtis buvo žinoma dar iki 2010 01 15 pradedant vykdymo veiksmus dėl skolos ieškovės naudai išieškojimo. Tačiau nežiūrint į tai, antstolė areštuoto turto nerealizavo. Marijampolės rajono apylinkės teismas beveik po trejų metų nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui 2012 11 06 nutartimi tenkino apeliantės skundą ir įpareigojo antstolę skubiai atlikti vykdymo veiksmus ir nedelsiant pradėti areštuoto turto realizavimo procesą. Antstolė šios nutarties neskundė, todėl kolegija daro išvadą, jog ji sutiko, kad savo pareigų, nustatytų teisės aktuose, neatliko. Akivaizdu, jog areštuoto turto nerealizavimas daugiau kaip du su puse metų yra netinkamas pareigų atlikimas.

Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais vertinama tai, kad profesine veikla užsisimančiam asmeniui nustatyti griežtesni atidumo reikalavimai negu paprastai. Taigi, minėta antstolė dar iki pradedant vykdymo veiksmus ieškovės naudai žinojo skolininko turtinę padėtį, žinojo tai, kad skolininkas nesiekia padengti įsiskolinimų, o atvirkščiai nebendradarbiauja su antstole, nepriima jos siunčiamų dokumentų; todėl, būdama apdairi ir rūpestinga, ji privalėjo areštuoti visą skolininko turtą. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymoje (t.4, b.l. 41-47) nurodyta, jog skolininkas laikotarpiu 2010 01 15 ( pradėtas išieškojimas ieškovės naudai) iki 2012 12 06 (varžytynės turėjo vykti 2012 12 05) turėjo 86 galvijus. Vienok, antstolė galvijus areštavo tik 2011 11 02, t.y. praėjus 22 mėnesiams nuo vykdomosios bylos užvedimo. Buvo areštuoti tik 43 galvijai, t.y. pusė nurodytų minėtoje informacijoje, nes daugiau nerado. Vėliau, po 5 mėnesių, antstolė 2012 04 11 areštavo dar 14 galvijų, 2012 05 29 antstolė areštavo dar 3 galvijus. Byloje taip pat yra nustatyta, jog antstolė A. L. 2009 08 18 buvo areštavusi 14 skolininkui K. P. priklausančių galvijų. Tai konstatuota ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 07 03 nuosprendžiu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė S. Ž., nerasdama lėšų skolinko sąskaitose, jam neturint realių pajamų, nekilnojamojo turto, per protingą laiką neareštavo kilnojamojo turto – galvijų, o vėliau jų nerealizavo. Be to, antstolė, galvijus areštavusi 2011 11 02, jų neįkainojo, o turto arešto akte nurodė, kad galvijų įkainojimui bus kviečiamas ekspertas. Neįkainodama galvijų antstolė pažeidė įstatymo – CPK 681 str. reikalavimus. Antstolė aiškino, jog galvijų įkainoti ji negalėjo, nes neturi tam žinių. Net ir nusprendusi skirti turto ekspertizę, realiai jokių veiksmų nesiėmė. Ji tik 2012 04 03, t.y. po 5 mėnesių po galvijų arešto, kreipėsi į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą prašydama pranešti, kokie gyvuliai yra registruoti skolininko vardu. Tačiau dėl areštuotų gyvulių įkainojimo jokie raštai niekam nebuvo išsiųsti. 2012 04 11 antstolė gavo informaciją, jog yra registruoti 57 galvijai. 2012 04 11 buvo areštuoti dar 14 galvijų, 2012 05 29 – dar trys galvijai. Tik 2012 05 31 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įvertinimo ir realizavimo. Jame įpareigojo Kalvarijos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą įvertinti areštuotų galvijų sveikatos būklę, gavus įvertinimą - užsakyti ekspertizę, gavus įvertinimą – gyvulius skubiai realizuoti CPK 697 str. nustatyta tvarka. Informacija apie galvijų sveikatos būklę pateikta 2012 06 19. Antstolė 2012 08 03 surašė patvarkymą, kuriame įpareigojo skolininką K. P. saugoti 38 areštuotus galvijus. 2011 11 02 turto arešto akte skolininko parašo nėra, nėra ir kitokių duomenų, kad skolininkas anksčiau kaip 2012 08 03 patvarkymu kaip nors būtų įpareigotas ar sutikęs saugoti areštuotus galvijus, t.y. 2011 11 02 galvijų areštas buvo formalus veiksmas. 2012 10 10 antstolė gavo 2012 08 24 preliminarų galvijų įvertinimo aktą, kurį pateikė UAB „Agrokoncernas“. 2012 10 18 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo patenkino UAB „Baltic agro“ 2012 09 20 skundą dėl vykdymo veiksmų neatlikimo, nusprendė areštuotus galvijus realizuoti CPK 697 str. nustatyta tvarka. 2012 10 31 buvo paskelbta, kad areštuoti galvijai bus parduodami varžytynėse 2012 12 05. Taigi, pati antstolė, nors dviejuose patvarkymuose nurodė, kad galvijai bus realizuojami CPK 697str. nustatyta tvarka be varžytynių, savo patvarkymų nevykdė, galvijų realizavimo procedūros nebuvo vykdomos nei vienu iš CPK 691 str. nurodytų būdų. Todėl ieškovė UAB „Baltic agro“ 2012 09 20 dėl antstolės neveikimo kreipėsi su skundu į teismą. Skundas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 11 06 nutartimi buvo patenkintas, antstolė įpareigota skubiai pradėti skolininko K. P. areštuoto turto realizavimo procesą. Patvarkymas dėl varžytynių buvo priimtas 2012 11 02, t.y. praėjus beveik trims metams po vykdomosios bylos užvedimo ir metams laiko nuo galvijų arešto. Paaiškėjo, jog parduoti varžytynėse nebuvo ką, nes turtą: tiek transporto priemones, tiek žemės ūkio techniką, tiek galvijus realizavo pats skolininkas.

Minėta, antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdančiam savo profesinę veiklą, keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei paprastai. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi pagrįstą lūkestį, kad, antstoliui vykdant jam suteiktus įgaliojimus, išieškotojo reikalavimas (visas ar tam tikra dalis) bus patenkintas išieškant iš skolininko turto. Nurodytos pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju antstolis nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių, jog jam pateiktas vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir operatyviau įvykdytas. Kaip pirmiau nurodyta, išieškojimo iš skolininko K. P. veiksmus antstolė S. Ž. pradėjo 2008 metais kitų kreditorių naudai, o ieškovės kreditorės UAB „Baltic agro“ naudai - 2010 m. sausio 15 d., tačiau vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatytos priemonės, kurias panaudojus atsirado reali galimybė išieškoti iš skolininko turto, buvo pritaikytos tik po 22 mėnesių po išieškojimo ieškovės naudai pradžios ir todėl akivaizdu, jog antstolė jų nesilaikė.

Apeliantė antstolė nurodytų aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad ieškovė nebendradarbiavo su ja, kad vykdyti išieškojimą iš K. P. buvo sudėtinga, nes jis nepriimdavo antstolės dokumentų, nors išieškojimą vykdė trys antstoliai, sugebėjo turtą realizuoti, skolininkas už tai yra nuteistas.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog areštuoti skolininko turtą yra antstolio teisė, bet ne pareiga, kad antstoliui suteikta teisė spręsti kada areštuoti skolininko turtą, kad sprendime neurodyta, kada ji turėjo areštuoti galvijus. Su tokia antstolės pozicija kolegija nesutinka. CPK 634str. numato, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, Antstolių įstatymo 3str. 1d. taip pat nustato, jog antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Priėmęs vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo ne vėliau kaip per tris dienas pradėti vykdomuosius veiksmus (CPK 653 str.). Pradėjęs vykdymo veiksmus, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Antstolė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2010 01 15, tą pačią dieną išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Skolininkui neįvykdžius sprendimo geruoju, antstolė privalėjo jau nuo 2010 m. vasario mėn. imtis priverstinių vykdymo veiksmų: suieškoti skolininko turtą, jį areštuoti ir realizuoti. Tuo tarpu galvijai buvo areštuoti tik 2011 11 02, ir tik pusė, kuriuos skolininkas turėjo 2010 metais. Akivaizdu, jog buvo pažeista CPK 634 str. 2d., kuri nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Apeliantės nurodoma CPK 658 str. 2d. reglamentuoja atvejus, kuomet gali būti areštuojamas skolininko turtas dar nepasibaigus antstolio raginime įvykdyti sprendimą geruoju terminui, o ne kaip teigia antstolė, kad ši teisės norma suteikia antstoliui teisę veikti savarankiškai ir spręsti viso vykdymo proceso metu dėl skolininko turto arešto momento.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog ji ėmėsi visų teisės aktuose nustatytų priemonių, kad jai pateiktas dokumentas būtų kuo greičiau ir operatyviau įvykdytas ir kad tai patvirtina jos chronologiškai išdėstyti atlikti vykdymo veiksmai, kadangi, kolegijos vertinimu, šie nurodyti veiksmai buvo formalūs, nes realiai joks skolininko turtas nebuvo realizuotas. Be to, kad tokie veiksmai nebus rezultatyvūs buvo akivaizdu, nes antstolė jau du metus vykdė išieškojimą kitų kreditorių naudai. 2010 01 18 transporto priemonių areštas nebuvo rezultatyvus, nes ji pati pripažino, jog jos jau buvo areštuotos 2008 m. ir natūroje jų nebuvo. Tai, kad 2008 05 10 areštuotos transporto priemones nebuvo realizuotos iki 2010 01 18 tik patvirtina antstolės neveikimą. 2010 03 09 žemės ūkio technikos areštas taip pat naudos nedavė, nes kombainas buvo įkeistas ir jį pasiėmė įkaito turėtojas. Kitas turtas taip pat realiai nebuvo rastas. Be to, šios technikos varžytynes ji paskelbė tik 2012 11 07. Pažymėtina, jog šį turtą ji 2011 08 11 areštavo dar kartą. Kam buvo reikalingas pakartotinis to paties turto areštas, antstolė nepaaiškino. 2010 01 18 ji priėmė patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau sąskaitose lėšų nebuvo, nes K. P. savo lėšas laikė kredito unijoje „Sūduvos parama“. Šią sąskaitą antstolė areštavo tik 2011 10 21, t.y. po 21 mėnesio nuo patvarkymo priimti vykdymo dokumentą vykdymui primėmimo 2010 01 15.

Apeliantė nurodo, jog galvijai buvo areštuoti iškart tik gavus informaciją apie juos iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, kad teismas klaidingai nurodo, jog 2011 11 02 buvo areštuota tik dalis (43) galvijų, kadangi aktas surašytas remiantis 2011 10 27 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma apie tai dienai skolininko vardu registruotus galvijus. Su šiais teiginiais kolegija nesutinka, nes antstolė žinojo, jog skolininkas K. P. yra ūkininkas, todėl natūralu, kad ji turėjo pareigą pasidomėti ir jo gyvulais, juolab, kad išieškojimas jau buvo vykdomas nuo 2008 m. vidurio. Antstolė nenurodo, kogdėl ji per protingą terminą nesiėmė priemonių tam, kad išsiaiškinti dėl gyvulių priklausymo skolininkui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog gyvulius antstolė areštavo ne savo iniciatyva kaip tai numato CPK 634 str. 2 d., bet ieškovei UAB „Baltic agro“ primygtinai reikalaujant.

Apeliantės nuomone, yra nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė turėjo suprasti, kad K. P. yra suinteresuotas realizuoti galvijus savo reikmėms ir pati imtis priemonių parduoti juos ne viešųjų varžytynių tvarka, o vadovaujantis CPK 697 straipsnio 3 dalyje nustatyta (skubos) tvarka, kadangi nebuvo įstatyme numatytų sąlygų areštuotus galvijus realizuoti skubos tvarka, nes gyvuliai ir paukščiai, taip pat kiti gyvūnai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie pavedami saugoti, negali ar atsisako juos prižiūrėti, realizuojami antstolio patvarkymu už kiek galima didesnę kainą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Antstolė tvirtino, kad K. P. nebendradarbiavo su ja, ji žinojo apie jo nenorą dengti skolas išieškotojams, liudytojas R. Ž. patvirtino, jog antstolei buvo žinoma, jog K. P. yra probleminis skolininkas, todėl jis kaip policijos pareigūnas su ja vykdavo pas K. P., kad K. P. jau prieš tai du kartus buvo paslėpęs areštuotus traktorius. Pati S. Ž. patvirtino, kad K. P. neimdavo jos siunčiamų ar teikiamų dokumentų. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina teismo išvadą, jog antstolė privalėjo suprasti, kad skolininkas suinteresuotas pats realizuoti galvijus ir kuo skubiau imtis priemonių galvijams realizuoti vadovaujantis CPK 697 str. 3d. nustatyta (skubos) tvarka, juo labiau, kad ir ji pati savo dvejuose patvarkymuose sprendė, jog galvijai realizuotini CPK 697 str. nustatyta tvarka. Be to, K. P. gyvulių saugotoju paskirtas tik 2012 08 03 patvarkymu, t.y. po dešimties mėnesių po jų arešto (areštas uždėtas 2011 11 02, turto arešto akte nėra K. P. parašo, kad jis gyvulius prižiūrės). Todėl gyvuliai turėjo būti nedelsiant paimti ir realizuoti CPK 697 str. 3d. nustatyta tvarka. Antstolė procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog 2012 04 03 nuvykus su kreditoriaus, šios bylos ieškovės, atstove apžiūrėti K. P. galvijų, buvo nustatyta, kad jų yra mažiau negu nurodyta 2011 11 02 arešto akte, o fermos darbuotojas nurodė, kad dalis nugaišo, o dalis buvo parduota. Taigi, antstolė nors ir turėdama tokią informaciją, t.y., kad areštuotas turtas nyksta, areštuotų gyvulių nerealizavo ne tik CPK 697 str. 3d. nustatyta tvarka, bet ir kitais įstatymų numatytais būdais, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl areštuoto turto paieškos.

Dėl priežastinio ryšio ir žalos. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes, pvz., pardavus turtą iš varžytynių, neteisingai jį įkainojus, antstolio padaryta žala vertinama kaip skirtumas tarp parduoto iš varžytynių turto rinkos vertės, kuri būtų gauta, jeigu antstolis nebūtų padaręs pažeidimų, ir faktiškai gautos kainos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008); antstoliui nepersiuntus vykdomojo rašto bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, išieškotojui padaryta žala gali būti prilyginama jo nepatenkinto reikalavimo dydžiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-454/2010), kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo. Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių, tiek dėl galimų nuostolių ateityje. Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka pareiškėjui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

Ieškovė UAB „Baltic agro“ jai padarytą žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų antstolio veiksmų. Jos vertinimu, žalos dydį sudaro skolininko turėtos galvijų bandos, buvusios 2010 01 14, rinkos vertė procentine išraiška sudariusi jos kreditorinio reikalavimo dalį. Tokią poziciją ieškovė grindžia tuo, kad skolininkas turėjo 86 galvijų bandą, kurią realizavus bent iš dalies būtų padengtas įsiskolinimas. Apeliantė, trečiasis asmuo nurodo, kad tokioje situacijoje, kai vykdymas nėra baigtas ir išieškojimas toliau tęsiamas, išieškotojo reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkinamas, nes, gal būt, kreditorinis reikalavimas bus patenkintas.

Teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstus išieškotojos argumentus, kad, areštavus ir pardavus 86 galvijų bandą, būtų iš dalies padengtas įsiskolinimas, nes byloje esanti pažyma patvirtina tokio dydžio bandą skolininką turėjus. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (Burdov v. Russia, no. 59498/00, par. 34, Jasiūnienė v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27). Tai reiškia, kad išieškotojas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vykdymo veiksmų atlikimo terminų pažeidimo/vykdymo veiksmų neatlikimo.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės nurodytu 86 galvijų įvertinimu 38152,18 Eur suma, kadangi kitų įrodymų dėl kainų vertės nebuvo pateikta. Teismas darė išvadą, kad bendra 86 galvijų, kuriuos turėjo K. P., kaina, juos realizavus, būtų buvusi 38 152,18 Eur ir 16,02 proc. šios sumos sudaro 6 111,98 Eur, kuriuos turėjo gauti ieškovė, kadangi ieškovės reikalavimas 2011 m. gruodžio mėnesį sudarė 17 671,69 Eur arba 16,02 proc. bendroje reikalavimų sumoje. Apeliantė kitokių įrodymų dėl galvijų bandos įvertinimo, dėl procentinės ieškovės reikalavimo išraiškos nepateikė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su šia apylinkės teismo išvada. Tačiau apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai žalos dydį apskaičiavo nuo visų 2010 01 14 – 2012 02 26 laikotarpiu skolininko K. P. turėtų 86 galvijų. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2013 09 06 pažymoje nurodyta, kad antstolė A. L. 2009 08 18 turto arešto aktu buvo areštavusi 14 galvijų. Todėl šių galvijų atsakovė nebūtų galėjusi realizuoti, kadangi areštuotą turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka, kadangi nepriklausomai nuo to, ar atsakovė galvijus būtų areštavusi anksčiau nei 2011 11 02, ar jų varžytynes būtų skelbusi anksčiau nei 2012 11 02, ar turėjusi galimybę galvijus realizuoti ne varžytynių tvarka, šių 14 galvijų nei vienu atveju nebūtų turėjusi teisės realizuoti. Todėl ieškovė nebūtų gavusi visos 38 152,18 Eur sumos. Kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, įrodymus, sprendžia, kad iš šios sumos, t.y. 38 152,18 Eur (visos galvijų bandos kaina) išminusuotina 14 galvijų kaina, kuri apskaičiuojama taip: 86 – 14 yra 72; 72 galvijų vertė yra 31941,40 Eur (72x38152,18:100). Taigi, sprendžiama, jog 72 galvijų bandos vertė buvo 31 941,40 Eur. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina būtų buvusi tik 80 proc. nustatytos rinkos kainos, todėl visi 86 galvijai tikrai nebūtų pardavinėjami už tas rinkos kainas, kokios apskaičiuotos ieškinyje ir sprendime, o 20 proc. mažesnes. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka. Todėl 80 procentų sumos 31 941,40 Eur sudaro 25 553,10 Eur (31941,40x80:100) o 16,02 procento (ieškovės reikalavimo dalis) sudaro 4 093,60 Eur (25553,10x16,02:100). Todėl ieškovei iš atsakovės priteista suma mažintina iki 4 093,60 Eur, atitinkamai pakeičiant skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1d. 3p.)

Apeliantė nurodo ir tai, kad teismas neįvertino, jog areštuoti 38 galvijai nebuvo parduoti iš pirmųjų varžytynių 2012 12 05, o tai reiškia, kad vienu ar kitu laiku areštuoto turto varžytynių paskelbimas dar visiškai negarantuoja realaus to turto pardavimo varžytynių metu. Nepardavus 38 galvijų pirmųjų varžytynių metu, antrųjų varžytynių metu jų kaina būtų buvusi tik 60 proc. nustatytos rinkos kainos, tačiau teismas priteisė žalą, darydamas prielaidą, kad visi areštuoti ir neareštuoti galvijai būtų buvę parduoti pirmųjų varžytynių metu ir už 100 proc. rinkos vertės kainą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes, kolegijos vertinimu, negalima vadovautis 2012 12 05 varžytynių rezultatais, kadangi nustatyta, jog galvijai turėjo būti areštuoti ženkliai anksčiau ir atitinkamai ženkliai anksčiau turėjo būti paskelbtos varžytynės, kurių rezultatai nėra žinomi būtent dėl antstolės neveikimo.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio teismo argumentu, kad teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovė nėra patyrusi žalos, nes nėra baigtas skolos išieškojimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas K. P. turto, į kurį realiai būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jo skola ieškovei yra ženkliai didesnė nei ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas. Kolegija nustatė, jog yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai ir numatytais terminais nevykdė savo pareigų, neišieškojo skolų iš skolininko K. P., nors pastarasis turėjo turto, laiku turto neareštavo, nesidomėjo skolininko turtu, tuo, kaip jis saugoja turtą, areštuoto turto laiku ir protingais terminais bei vadovaujantis įstatymu nerealizavo ir dėl tokio antstolės neveikimo ieškovė patyrė nuostolius.

Apibendrindama, teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolė neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, nevykdė jai nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), laiku neareštavo skolinko turto, ko pasėkoje turto nebeliko ir nebeliko į ką nukreipti išieškojimą (priežastinis ryšys ir žala), todėl antstolės civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos laikytinos teismo teisėtai ir pagrįstai nustatytomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tai atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teismas,vadovaudamasis CPK 87 str., grąžino ieškovei 42 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį, kurią sumažino priteista pašto išlaidų suma iki 31,60 Eur (42-10,40).

Ieškinio suma buvo 10 728,39 Eur, patenkinta dalis sudaro 4 093,40 Eur, t.y. patyenkinta 38 procentai ieškinio (4093,40x100:10728,39). Todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteista žyminio mokesčio suma 183,35 Eur mažintina iki 122,80 Eur; pašto išlaidų valstybės naudai priteista suma 20,40 Eur mažintina iki 11,70 Eur, atitinkamai padidintina iš ieškovės priteistina pašto išlaidų suma iki 19,10 Eur ir atitinkamai sumažintina grąžintina žyminio mokesčio dalis iki 22,90 Eur. Apeliacinės instancijos teisme pašto išlaidų sumą sudaro 5,31 Eur. Todėl atitinkamai iš atsakovės priteistina pašto išlaidų suma valstybei padidintina iki 15,30 Eur (11,70+3,60), o iš ieškovės – grąžintina žyminio mokesčio suma sumažintina iki 21,30 Eur (22,90-1,60).

Iš atsakovės pirmosios instancijos teisme priteista ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų suma 1 800 Eur mažintina iki 1 312,10 Eur, t.y. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (38 procentai). O atsakovei iš ieškovės priteista turėtų advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų suma padidintina iki 359,60 Eur (62 procentai), todėl, įskaičius į ieškovei priteistiną advokato pagalbos išlaidų sumą atsakovei priteistiną sumą, galutinai iš atsakovės ieškovei priteista advokato išlaidų suma mažintina iki 952,50 Eur.

Apeliacinės instancijos teisme patenkinta atsakovės reikalavimų dalis sudaro 33 proc., todėl jai iš ieškovės priteistina 60,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Todėl atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 62,30 Eur žyminio mokesčio (122,80 – 60,50).

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 064 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 67 procentus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 712,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė apeliantė apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 33 procentus, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 66 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus įskaitymą priteistina ieškovei advokato pagalbos išlaidų suma mažintina iki 646,90 Eur (712,90 – 66).Viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1 599,40 Eur (952,50 + 646,90) advokato pagalbos išlaidų abiejose instancijose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės antstolės S. Ž. 4 093,40 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2013 08 05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 62,30 Eur žyminį mokestį, 1 599,40 Eur išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis, ieškovės UAB “Baltic Agro“ naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės antstolės S. Ž. 16,20 Eur pašto išlaidų valstybei.

Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Baltic agro“ 21,30Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2013 07 22 mokėjimo pavedimu, dalį.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.