- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- e2-7838-534/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02987-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
- 2.1.16pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui K. J. dėl skolospriteisimo, žalos atlyginimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. V. nurodo, kad su atsakove K. J. sudarė žodinę atlygintinų paslaugų sutartį dėl interneto projekto „Vote4Art.eu“ įgyvendinimo. Nurodo, kad jis įsipareigojo parengti komunikacinių veiklų planą, atlikti projekto įgyvendinimo darbus, organizacines paslaugas. Nurodo, kad susitarė su atsakove dėl 3000 eurų atlygio. Nurodo, kad atsakovė neįsteigė įmonės, naudojosi VšĮ „Kamerinės muzikos fondas“ paslaugomis, nes teigė, kad šią įmonę valdo atsakovė. Nurodo, kad visus reikalus už VšĮ „Kamerinės muzikos fondas“ Š. K. tvarkė atsakovė, 2019 gegužį buvo pasirašyta sutartis tarp VšĮ „Kamerinės muzikos fondas“ ir Europos komisijos atstovybės. Nurodo, kad 2019 gegužės 23 d. buvo pervesti 6000 eurų projektui įgyvendinti į VšĮ „Kamerinės muzikos fondas“ sąskaitą, nuo tos dienos ryšys tarp šalių nutrūko. Nurodo, kad atsakovė buvo pasisavinusi Apple IPhone telefoną, IPad planšetę, planšetės krepšį. Policija grąžino ieškovui Apple IPhone telefoną, IPad planšetę, krepšio negrąžino. Ieškovas išvardintus daiktus atsakovės prašymu buvo perdavęs jos broliui. Daiktai grąžinti sudaužyti ir sugadinti, ieškovui žala 190 eurų.
Atsiliepimas
Atsakovė K. J. ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2019 balandžio pradžioje laimėjo konkursą už projekto „Vote4Art.eu“ idėją. Siekiant įgyvendinti projektą, ji savo iniciatyva ir pinigines lėšas išsinuomojo pašto serverį, nupirko domeną „Vote4Art.eu“, pradėjo rinkti asmenų komandą projekto įgyvendinimui. Baltijos technologijų instituto auditorijoje sukvietė galimus komandos narius, akcentavo, kad bus komandinis darbas, tai nėra projektas, iš kurio galima pasipelnyti, sieks gauti paramą iš Europos komisijos, nes projekto tikslas skatinti jaunimą balsuoti Europos parlamento rinkimuose. Susirinkus auditorijoje kviestiems asmenims, kai kurie kviesti asmenys iš karto atsisakė dalyvauti projekte, nes nebuvo garantuotas piniginis atlygis už dalyvavimą projekte. Nurodo, kad ieškovas M. V. išsiuntė e-laišką į Europos komisijos atstovybę, kur prisistatė projekto vadovu. Į jo laišką buvo gautas atsakymas, jie kartu nuvyko į susitikimą Europos namuose Gedimino prospekte, Vilniuje. Gavus pritarimą, pažadą finansuoti projektą iki 15000 eurų, susitarė su VšĮ „Kamerinės muzikos fondas“ vadovu Š. K., kad naudosis įmonės vardu, sąskaita, nes naujai įmonei įsteigti nebuvo laiko. Kuriamai platformai reikėjo išbandyti Apple produkciją, ieškovas skolino padėvėtą Apple IPhone telefoną, IPad planšetę testavimui. 2019-05-16 buvo gauti 6000 eurųiš Europos komisijos, ji informavo ieškovą apie pervestą pinigų sumą. Projektas nebuvo pabaigtas, reikėjo atsiskaityti su paslaugų tiekėjais. Ieškovas pradėjo reikalauti 3000 eurų, ją terorizuoti, todėl nutarė, kad ieškovas nėra jos komandos dalis, nebendravo su juo. Programavimo darbams nusamdė įmonę, sumokėjo programavimo bendrovei 6500 eurus už paslaugas. Projekto vertė, pagal atliktus darbus, buvo sumažinta iki 9500 eurų. Nurodo, kad ji iš projekto neužsidirbo. Su ieškovu ryšius nutraukė, nes,nepabaigus projekto, jis nekreipdamas į projekto neatliktus darbus, komandinio darbo tikslus, pradėjo grasinti jai, kenkti projektui. Ieškovas, negavęs pinigų, dėl kurių sumos nesitarė, pradėjo kenkti, elgtis destruktyviai. Prašo ieškinį atmesti, nes nuo pat projekto pradžios visi projekto dalyviai žinojo, kad įgyvendins projektą, kuris gali neatsipirkti. Ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo prašo atmesti, nes visi daiktai grąžinti tokios būklės, kokie buvo gauti. Daiktus grąžino policijai, nes ji nebendravo su ieškovu, buvo užblokavusi telefoną dėl ieškovo grasinimų, piktų skambučių, nes buvo tik pinigų reikalavimas ir grasinimai iš ieškovo pusės. Jokių susitarimų nebuvo, nes nebuvo aiškus finansavimas, ar bus apmokėta už projektą, neaiškios sąnaudos įgyvendinant projektą.
Teismas ieškinį atmeta.
Teismas iš ieškovo paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp šalių buvo susitarimas įgyvendinti projektą, už kurio įgyvendinimą nebuvo aiškus piniginis atlygis. LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numatė, kad fizinių asmenų sandoris, kurio suma didesnė nei 1500 eurų, sudaroma rašytine forma. Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų apklausos nustatyta, kad nė su vienu iš projekto dalyvių nebuvo sudaryta darbo, rangos, paslaugos sutartis. Kompiuterinės programos sukūrimas siejamas su rangos teisiniais santykiais, nes turi galutinę formą ir išraišką. Iš teismui pateiktos 2019-05-08 siųstos Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje ataskaitos matyti, kad yra išvardinti darbai, kurie buvo įgyvendinti vykdant projektą. Teismui pateiktos išlaidų sąskaitos, kurias turėjo atsakovė įgyvendinant projektą. Ieškovas, liudytojai konkrečiai nenurodė, kuriuos konkrečiai darbus atliko. Ieškovas nurodo, kad teikė programavimo, kompiuterines paslaugas, tačiau skolino padėvėtą Apple IPhone telefoną, IPad planšetę testavimui liudytojui P. J., kuris dirbo WiseMonks UAB, tai yra bendrovei, kuri suteikė internetinės sistemos „Vote4Art.eu“ programavimo darbus pagal 2019-04-03 sutartį Nr.WM-VKMF-2019-04-03. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje VšĮ „Vilniaus K. M. Fondas“ iš viso gavo 9500 eurų už projekto įgyvendinimą, nes sklandus sistemos veikimas neįgyvendintas laiku, vartotojų kiekis platformoje mažesnis, nei tikėtasi. Iš teismui pateiktų įrodymų sąskaitų- faktūrų nustatyta, kad 8300 eurų išleista serveriams, programinei įrangai, programavimo paslaugoms apmokėti. Plano parengimas, projekto įgyvendinimo darbai įkainuoti 1200 eurų sumai, iš kurių dalis sumos sumokėta už plakato maketo sukūrimą, grafinio maketo paruošimą, roll-up maketų adaptaciją, popierių spaudai, stendų gamybą. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu įrodinėdamas, kad yra paslaugų sutartis, nors susirašinėjimas 2019-05-18 vyko dėl darbo sutarties. Šalys rašytinės sutarties nesudarė. Iš ieškinio neaišku kokios konkrečiai yra suteiktos nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Ieškovas nenurodo dėl kokių konkrečių paslaugų susitarta, kokios paslaugos suteiktos, nėra įvykdytų darbų ataskaitos, įrodymų dėl turėtų išlaidų. Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 straipsnis); paslaugų teikimo atlygintinos sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo, kt.); dėl to CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis; šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė, todėl vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau šios sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsakovė nurodė, kad sieks įgyvendinti projektą, darbas bus komandinis, nurodė, kad dalyvavusius projekte asmenis įspėjo dėl rizikos, kad projektas neatsipirks. Teismas ieškovo reikalavimą dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas atmeta, nes sutarties forma nėra rašytinė, kaip numatyta LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p., nėra įrodyta kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, nėra paslaugų suteikimo rezultato, kas yra būtinas elementas paslaugos sutarčiai. Iš ieškovo teikiamų įrodymų nustatyta, kad ieškovas pats nežino kokias paslaugas teikė, ar tai paslaugų sutartis ar darbo, ar rangos – teisme teigė, kad kažką programavo. Ieškovo parodymai dėl teisės į piniginį atlygį teisme yra abstraktūs, negali konkrečiai nurodyti kada ir kur susitarė dėl piniginio atlygio ir už kokius konkrečius darbus. Ieškovo paaiškinimas, kad atsakovė veikė kaip savarankiškas asmuo, todėl tinkama atsakovė, teismas atmeta. Teisinė veikla buvo tarp trečiojo asmens VšĮ „Kamerinės muzikos fondas“ ir Europos komisijos Lietuvoje atstovybės, tarp jų buvo sutartys, atliktų darbų ataskaita už projekto įgyvendinimą, pervesti pinigai. Pagal Viešųjų įmonių įstatymą 2 str.: „Viešoji įstaiga ? tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą“. Teisiniai santykiai įgyvendinant projektą buvo ne tarp atsakovės K. J., o tarp trečiojo asmens VšĮ „Kamerinės muzikos fondas“ ir Europos komisijos Lietuvoje atstovybės. Teismas pagal byloje esančius įrodymus dėl projekto įgyvendinimo nustatė, kad atsakovė K. J. nėra tinkamas atsakovas.
Šalies argumentai
Ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo 180 eurų. Nurodo, kad leido atsakovui pasinaudoti Apple IPhone telefonu, IPad planšete, planšetės krepšiu. Nurodo, kad daiktai sugadinti, planšetės krepšys negrąžintas. Ieškovui žala yra 180 eurų. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų ką konkrečiai sugadino atsakovė, kiek kainavo remonto darbai, neįkainavo negrąžinto planšetės krepšio. Iš į bylą pateiktų ikiteisminio tyrimo metu padarytų nuotraukų nustatyta, kad daiktai - IPhone telefonas, IPad planšetė nusidėvėję. Iš2019-07-11 daiktų apžiūros protokolo nustatyti daiktų įskėlimai, korpuso pažeidimai. Ant planšetės yra vaikiški lipdukai. Daiktų išvaizda rodo, kad daiktai nusidėvėję. Teismas ieškinį atmeta, nes žala neįrodyta. Ieškovas neįrodė iš kur atsakovei kyla civilinė atsakomybė, prievolė atlyginti žalą. Ieškovas nenurodė kokios buvo daikto panaudos sąlygos. Atsakovė, liudytojas P. J. nurodė, kad ieškovas planšetės krepšio neperdavė.Tam, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad buvo perduoti itin padėvėti daiktai su vaikiškais papuošimais itin trumpam laikotarpiui be jokios informacijos apie daiktų būklę iki perdavimo momento. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo, atsakovė neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – civilinei atsakomybei. Ji suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitoks jo vertės sumažėjimas, taip pat nuostoliai, pasireiškiantys išlaidomis ir negautomis pajamomis. Žalos dydis – fakto klausimas, todėl žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Žalos atlyginimo bylose žalos dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį įrodinėja ieškovas. Kilusio konkretaus ginčo atveju ieškovas neįrodė, kad žalos dydžio, neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovo perduoti daiktai yra susidėvėję, todėl reikalauti, kad atsakovė grąžintų pagerintus, pataisytus daiktus nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovas naujai atsiradusių defektų ant daiktų, daiktų sugadinimo fakto, atsiradusios žalos dydžio neįrodė. Ieškovo reikalaujama atlyginti žalos dydis 180 eurų yra išsigalvotas, patikslintame ieškinyje net nenurodoma konkrečiai kokia žala padaryta dėl IPhone telefono, IPad planšetės sugadinimo, nepateikti įrodymai dėl planšetės krepšio vertės. Tai rodo, kad ieškovas žalos pobūdį, žalos dydį išsigalvojęs, nes teismo posėdyje nieko konkretaus kas ir kur sugadinta negalėjo nurodyti. Teismas atkreipia dėmesį ieškovo, kad siekiant, kad veiktų IPhone telefonas, IPad planšetė, šiuos prietaisus reikia įkrauti, naudotis pakrovėju.Kiekvienu atveju reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikia teikti teismui įrodymus dėl CK 6.245-6.255 straipsniuose nurodytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas - asmens neteisėtus veiksmus, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kurias teismui konstatavus taikoma atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė. Teismui įrodymai nepateikti, ieškovas, naudodamasis teisine pagalba, neįvertino net atskiriems daiktams padarytos žalos, nenurodė senų, naudotų daiktų sužalojimo pobūdžio, neįvertino dingusio daikto vertės. Atsakovė, kuri net nematė ką ieškovas perdavė liudytojui P. J., paneigė, kad buvo perduotas planšetės krepšys, nurodė, kad daiktas nebuvo reikalingas projekto darbui. Teismas ieškovo reikalavimą atlyginti žalą vertina, kaip ieškovo nepagrįstą siekį gauti naudą, neteisėtą norą pasipelnyti, be pagrindo praturtėti. Ieškovo nurodytuose projekto įgyvendinimo teisiniuose santykiuose atsakovė K. J. nėra tinkamas atsakovas.
Teismas ieškinį atmeta, nes teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų. Ieškovas ieškinyje, bylos nagrinėjimo proceso metu vartojo tik teisinę terminologiją, nepateikdamas jokių įrodymų, kurie rodytų, kad tarp šalių buvo paslaugos, panaudos teisiniai santykiai, civilinė atsakomybė atsakomybės sąlygų. Byloje įvertinus pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė K. J. nėra tinkamas atsakovas.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir atsakovas naudojasi antrine teisine pagalba, jų išlaidas padengia valstybė, todėl nė vienai iš šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.