Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-144-1072/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-31
Bylos Nr.
eAN2-144-1072/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00177-2026-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-144-1072/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00177-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti D. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30222-2025 ir šis skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucija 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30222-2025 administracinio nusižengimo byloje pripažino D. J. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam buvo paskirta subendrinta 350 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 7 d. 07.06 val. Kauno r. sav. magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (k. pusė), 87,440 km, vairuojant transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 13 km/val. ir važiavo 63 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Šiais veiksmais D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto nuostatas.

Šalies argumentai

2. D. J., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimu, 2026 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2026 m. sausio 27 d. persiųstą Institucijos, pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. skundą priimti. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad skundo padavimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2025 m. gruodžio 16 d., o paskutinė skundo padavimo diena – 2026 m. sausio 5 d. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą pateikė tik 2026 m. sausio 19 d., t. y. praleidęs nustatytą dvidešimties kalendorinių dienų terminą skundui paduoti, todėl šį skundą atsisakytina priimti.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. J. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti , įpareigoti apylinkės teismą priimti jo skundą nagrinėti ir jį nagrinėti iš esmės, įvertinti sudėtingą jo situaciją ir objektyvias aplinkybes. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundas pateiktas praleidus terminą, nes jis buvo pateiktas tik viena diena vėliau, o vėlavimas įvyko dėl objektyvių aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti. Iškart po termino pabaigos ėmėsi aktyvių veiksmų skundui pateikti, t. y. jau 2026 m. sausio 6 d. atliko pirmą bandymą pateikti skundą, 2026 m. sausio 12 d. – antrą ir 2026 m. sausio 19 d. – trečią. Pasak pareiškėjo, procesas užtruko dėl institucijų darbo ir techninių kliūčių, kurių negalėjo kontroliuoti.

4.2. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžo tik prieš 1,5 metų, šiuo metu mokosi lietuvių kalbos, tvarkosi dokumentus, neturi finansinio pagrindo, o daug oficialių dokumentų nesupranta dėl kalbos barjero. Be to, patirta didelė finansinė ir socialinė žala, nes paskirta 725 Eur bauda, sumokėjo 100 Eur už automobilio stovėjimą, neteko darbo, buvo atimta teisė vairuoti 9 mėnesius ir 7 mėnesius, nors turėjo galiojantį draudimą, tvarkingą automobilį ir teisėtai įgytas (duomenys neskelbtini) teises. Pasak pareiškėjo, negalėdamas vairuoti, negali susirasti darbo, taip pat dalyvaudamas sporto varžybose, garsina Lietuvą tarptautiniuose turnyruose, tačiau dėl teisės vairuoti netekimo negali nuvykti į treniruotes. Pareiškėjas pažymi, kad dėl kalbos barjero nesuprato ką pasirašė dokumentuose. Nepriėmus skundo, teisės vairuoti atėmimo terminas, todėl iki šiol negali vairuoti, dirbti, nuvykti į treniruotes ir integruotis Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus, kad (duomenys neskelbtini) įgytas vairuotojo pažymėjimas būtų pripažintas Lietuvoje.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos atstovo teigimu, pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios visą laikotarpį laiku pasinaudoti teise apskųsti nutarimą. Argumentai apie tai, kad apskundimo terminas praleistas to, kad iki galo nesuprato ko surašytas protokolas, nes dar tik mokosi kalbos, nelaikytini svarbiomis priežastimis, sudarančioms pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas jo surašymo vietoje, pareiškėjas nepasinaudojo ANK 577 straipsnyje įtvirtinta teise kalbėti gimtąja kalva arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Šiuo atveju realių, įrodymais pagrįstoms kliūtims, kurios objektyviai trukdė kreiptis į teismą, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. J. atskirasis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).

7. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės 2026 m. sausio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą dėl Institucijos nutarimo, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise. Terminai negali būti neproporcingai ilgi, nes, priešingu atveju, būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai. Asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

9. Nagrinėjamu atveju D. J. neginčija, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųstas Institucijos nutarimas, priklauso jam ir yra jo naudojamas. Neginčijama ir aplinkybė, kad šis elektroninio pašto adresas Institucijos nutarimo priėmimo metu buvo nurodytas D. J. valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos nutarimas priimtas 2025 m. gruodžio 16 d. nedalyvaujant pareiškėjui ir tą pačią dieną išsiųstas jam elektroniniu paštu. Vadovaujantis ANK 623 straipsnio nuostatomis, šioje byloje skundo dėl Institucijos nutarimo padavimo terminas baigėsi praėjus dvidešimčiai kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos, t. y. paskutinė diena skundui paduoti buvo 2026 m. sausio 5 d. Apygardos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai pareiškėjo nepasiekė, to skunde nenurodo ir pats pareiškėjas. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek iš skundo apylinkės teismui, tiek iš skundo apygardos teismui matyti, kad D. J. buvo žinoma apie jam priimtą administracinį sprendimą ir jo turinys.

10. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. Kaip minėta, jeigu aptariamas dvidešimt kalendorinių dienų terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti D. J. nepateikė, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo D. J. pateiktą skundą atsisakė priimti. Nors atskirajame skunde prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau šiame kontekste D. J. išaiškinama, kad atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į apylinkės teismą su skundu ir prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodant ir pagrindžiant svarbias termino praleidimo priežastis, dėl kurių, kaip jau minėta, sprendžia apylinkės teismas, o ne apygardos teismas. Tuo tarpu dėl atskirojo skundo argumentų, nesusijusių su procesinio termino skundui paduoti praleidimu, apygardos teismas nepasisako, nes jie nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

11. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, pritardamas apylinkės teismo argumentams, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. J. skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Eglė Venckienė