Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (po reorganizavimo - Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos įsitikinimu, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. LD-652 yra neteisėtas ir neteisingas, prieštaraujantis teisės aktams ir pačioje įstaigoje priimamiems sprendimams, kai vieniems specialistams yra skiriamos tarnybinio atlyginimo priemokos, o kitiems – ne. Sprendimas yra nesuprantamas, sprendime išdėstyti motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, nes priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu paslaugų vartotojas turi elgtis siekdamas gauti kokybišką paslaugą bei įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-278 „Dėl Resocializacijos skyriaus specialistų ir vyriausiųjų specialistų priskyrimo vadovauti Trečiojo sektoriaus nuteistųjų būriams ir karantine laikomiems nuteistiesiems“ ir 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.V-324 „Dėl Resocializacijos skyriaus specialistų ir vyriausiųjų specialistų priskyrimo vadovauti Trečiojo sektoriaus nuteistųjų būriams ir karantine laikomiems nuteistiesiems“ 1.4. papunkčiais pareiškėja J. B. buvo paskirta vadovauti nuteistųjų 7-tam ir 8-tam būriams, o nesant S. R. 5-tam ir 6-tam būriams (b.l.9, 12,13).

Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 2022 m. birželio 21 d. gautas specialisto S. R. prašymas Nr. 8-2052 dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialisto S. R. kasmetinių atostogų suteikimo (dešimt kalendorinių dienų) (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11).

Pareiškėja Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialistė J. B. 2022 m. liepos 13 d su prašymu (reg. Nr. 8-2346) kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktorių, prašydama mokėti pareiginės algos priemoką už Resocializacijos skyriaus specialisto S. R. pavadavimą ir už dvigubai padidintą darbo krūvį vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. Kolektyvinės sutarties Nr. 76-100 47 punktu (b. l. 46).

Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 14-9958 „Dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“ (toliau - ir Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, kad nebuvo gautas tiesioginio vadovo motyvuotas prašymas dėl priemokos skyrimo, prašyme yra tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjai pavesta papildomai vadovauti 5-am ir 6-am būriams, o darbo krūvis „ir taip yra didelis“, nėra nurodomos konkrečios aplinkybės, nulėmusios padidėjusį darbo krūvį, nepateikiami jokie dokumentai, patvirtinantys padidėjusį darbo krūvį.

Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 10 d. skundu Tarnybinių ginčų komisijai (toliau –ir Komisija) (reg. Nr. 8-2667) prašė įpareigoti Pravieniškių PN-AK direktorių išmokėti pareiškėjai pareiginės algos priemoką už Resocializacijos skyriaus specialisto S. R. pavadavimą jo atostogų metu nuo (duomenys neskelbtini) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (b. l. 57).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. LD-652 „Dėl resocializacijos skyriaus specialistės J. B. 2022-08-10 skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamu laikotarpiu jos darbo krūvis buvo padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų darbo krūviu, kad ji atliko daugiau darbų nei jai numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad ji dirbo didesniu tempu nei vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnės nei kitų Skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti skyriaus darbuotojai gavo priemoką. Priešingai, skyriaus viršininkė ir vyriausiasis specialistas, koordinuojantis pareiškėjos darbus, nurodė, kad pareiškėjos darbo krūvis ginčijamu laikotarpiu buvo nepadidėjęs arba buvo padidėjęs nežymiai, būriai, kuriuos prižiūrėjo pareiškėja reikalauja mažiau darbo nei kitų specialistų prižiūrimi drausmės būriai, pareiškėjos funkcijas įvykdyti padėdavo minėtuose būriuose dirbantis specialistas („dinamistas“). Taigi, pareiškėja neįrodė, jog jai buvo padidėjęs darbo krūvis, už kurį jos nurodytu laikotarpiu būtų pagrindas skirti pareiginės algos priemoką.

Pareiškėja prašo panaikinti minėtus administracinius aktus, nes Sprendimas, Komisijos sprendimas yra neteisėti ir neteisingi, prieštaraujantys teisės aktams ir pačioje įstaigoje priimamiems sprendimams, kai vieniems specialistams yra skiriamos tarnybinio atlyginimo priemokos, o kitiems - ne. Pareiškėjai toks sprendimas yra nesuprantamas, nes sprendime išdėstyti motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovė gi teigia priešingai, jog skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis bei yra motyvuoti. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 10 d. skundą, tinkamai įvertino ir nustatė esmines aplinkybes, paneigiančias pareiškėjos poziciją dėl jos darbo krūvio, kad pareiškėjos darbo krūvis ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo ženkliai padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų įprastu darbo krūviu. Komisija, įvertinusi pareiškėjos ir liudytojų (skyriaus viršininkės D. Č. ir vyriausiojo specialisto A. L., koordinuojančio Kolonijos 3-iojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistų darbą) paaiškinimus, darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamu laikotarpiu jos darbo krūvis buvo padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų darbo krūviu, kad ji atliko daugiau darbų nei jai numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad ji dirbo didesniu tempu nei vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnės nei kitų skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti skyriaus darbuotojai gavo priemoką.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 07 01 iki 2023 01 01) 52 straipsnio1 dalis numato, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (1 punktas); priedas už laipsnį (2 punktas); priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (3 punktas); priemokos (4 punktas); mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą (5 punktas).

Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalį pareigūnams mokamos šios priemokos: už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu (1 punktas); už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (2 punktas); už darbą nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius (3 punktas); už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti (4 punktas); už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga (5punktas); trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (6 punktas).

Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta kiekviena iš priemokų negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 100 procentų pareiginės algos (Statuto 56 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė pripažįsta, kad iš esmės analogiška nuostata numatyta ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. Kolektyvinės sutarties Nr. 76-100 47 punkte, kuri numato, kad darbuotojui, pavaduojančiam kitą darbuotoją, mokama pareiginės algos priemoka už papildomų funkcijų, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą arba už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra išaiškinęs, kad „pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus.“ Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir, inter alia (tarp jų, be kita ko), konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-444-3/2008 pažymėjo, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis. Priemokų mokėjimas, anot išplėstinės teisėjų kolegijos, pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Šioje byloje suformuluota taisyklė taikytina sprendžiant dėl teisės į priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1737-438/2016 pažymėta, kad sąlygos mokėti arba nemokėti priemoką atsiranda tuomet, kai egzistuoja arba neegzistuoja juridinę reikšmę turinti aplinkybė – įprastą darbo krūvį viršijanti veikla.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą sprendžiant, ar pareiškėja turi teisę į minėtą priemoką, būtina nustatyti, ar ji atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Aplinkybę, kad ji atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, pareiškėja grindžia aplinkybe, jog Resocializacijos skyriaus specialistui S. R. suteikus atostogas pareiškėja vadovavo jo būriams, nors jos darbo krūvis ir taip buvo didelis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-831/2005 išaiškino, kad esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius šį faktą. Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas neįrodė, kad jo darbo krūvis vykdant pavedimą rengti teisės aktus viršijo įprastąjį (2005 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-831/2005, Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006, 301-303 p.).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareigūnams mokamų priemokų teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei atsižvelgdamas į juridinę reikšmę turinčią aplinkybę – įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja savo darbo krūvio padidėjimą ginčo laikotarpiu siejo išimtinai su vadovaujamų būrių skaičiaus padidėjimu (nuo 2 iki 4 būrių), tačiau byloje nėra konkrečių aplinkybių ir duomenų (2022 m. liepos 3 d. prašyme, 2022 m. rugpjūčio 10 skunde, skunde teismui), jog pareiškėjos darbo krūvis ginčo laikotarpiu buvo didelio masto ir neatitiko įprasto Resocializacijos skyriaus specialisto darbo krūvio, todėl atsakovė pagrįstai Sprendime ir Komisijos sprendime konstatavo, jog pareiškėjos prašyme nėra nurodomos konkrečios aplinkybės, nulėmusios padidėjusį darbo krūvį, nepateikiami jokie dokumentai, patvirtinantys padidėjusį darbo krūvį, o vien tai, kad pareiškėjos subjektyviu vertinimu, darbo krūvis yra per didelis, nėra pakankamas pagrindimas sprendžiant priemokos, numatytos Statuto 56 straipsnyje, skyrimo klausimą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, vidaus administravimas yra veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Kaip matyti iš sprendimų turinio, jis susijęs su vidaus administravimu, t. y. sprendžiami tarnybinio pobūdžio klausimai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnį, vidaus administravimas nepriskiriamas viešojo administravimo sritims.

Aiškindamas vidaus administravimo sąvoką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikia mus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11, 2007).

Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai, atliekant minėtus veiksmus, turėtų būti konstatuojami remiantis ne teisės aktais, apibrėžiančiais valdžios institucijų veiklą, bet teisės normomis, tiesiogiai reglamentuojančiomis valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr. pavyzdžiui, LVAT 2013 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-720/2013).

Taigi šiuo atveju vertintina, ar Sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, susijusios su tarnyba. Jau pasisakyta, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįrodė (nenurodė aplinkybių, nulėmusių padidėjusį darbo krūvį, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių padidėjusį darbo krūvį), jog jai buvo padidėjęs darbo krūvis, už kurį jos nurodytu laikotarpiu būtų pagrindas skirti pareiginės algos priemoką. Taip pat Sprendime nurodė teisės aktus, teismų praktiką, kuria rėmėsi priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo. Taigi iš esmės atsakovė paaiškino savo sprendimo esmę. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

Komisijos sprendime taip pat buvo paaiškintas teisinis reguliavimas, remtasi tuo, kad Komisijos narių dauguma įvertinusi pareiškėjos ir liudytojų (skyriaus viršininkės D. Č. ir vyriausiojo specialisto A. L., koordinuojančio Kolonijos 3-iojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistų darbą) paaiškinimus, darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamu laikotarpiu jos darbo krūvis buvo padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų darbo krūviu, kad ji atliko daugiau darbų nei jai numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad ji dirbo didesniu tempu nei vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnės nei kitų skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti skyriaus darbuotojai gavo priemoką. Todėl laikytina, kad Komisijos sprendime buvo nurodyti motyvai ir jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl prieš tai išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Sprendimą ar Komisijos sprendimą ir įpareigoti darbdavį išmokėti pareiškėjai priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.