- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- T-1448-548/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00032-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- P. Ž.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. Ž. patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. 91-136 nutarta taikyti nuteistajam P. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 32 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiuose renginiuose, palaiko ryšius su artimaisiais, dengia žalą, mokosi specialybės, dirba, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
P. Ž. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, skirta bausme, paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu skirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.
Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 14 d., pabaiga – 2022 m. liepos 29 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalyje 2 punktas).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Pagal BVK dabar galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismas, įvertinęs 2020 m. liepos 27 d. Komijos priimtą nutarimą Nr. 91-136 taikyti nuteistajam P. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam P. Ž. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nuteistasis P. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, gauta informacija, kad jis perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, už nusikaltimus padarytus organizuotoje grupėje, teistas ne pirmą kartą, nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriam bausmę, tačiau ji vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis buvo įtakojamas draugų grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu; nėra lengvabūdiškas, tačiau jam trūksta tvirtesnių moralinių įsitikinimų, empatijos jausmo nukentėjusio asmens atžvilgiu; savimi yra patenkintas ir nemato, ką savyje galėtų keisti. Nuteistojo savęs vertinimas ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis. Nuteistasis geba įžvelgti tam tikras problemas, kurios paskatino jį nusikalsti praeityje, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs yra prieštaravimų. Praeityje spręsdamas problemas pasirinkdavo netinkama jų sprendimo strategijas, nes nepagalvodavo savo elgesio pasekmių arba buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas, neapgeidaujamas. Nuteistasis ne visas socialines situacijas vertina teisingai, jam trūksta empatijos jausmo, gebėjimo savo įgyvenamus jausmus atskirti nuo kitų asmenų jausmų. Pažymėtina, kad nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekė savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, o dinaminių – 12 balų, todėl nuteistasis, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, stokoja empatijos, kriminalinių nuostatų palaikymas.
Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 34 136,89 Eur, kurios padengta tik labai maža dalis, t. y. 459,92 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais ir neturi finansinių įsipareigojimų ir išlaidų, su kuriais jis negali susidoroti, tačiau akivaizdu, kad padengta tik labai maža dalis pagal vykdomuosius dokumentus, todėl nėra pagrindo sutikti, kad jis nesusiduria su finansiniais sunkumais, tikėtina, kad nuteistajam šį įsiskolinimą padengti bus sudėtinga. Paminėtina, kad nors pataisos įstaigoje dirba, tačiau atlygino tik mažą dalį.
Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis - bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 29 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog P. Ž. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindą manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-136, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis P. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3–4 dalimis, teismas,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-136 taikyti nuteistajam P. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.