Kauno apygardos teismo sprendimas

Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir vertindamas išimtinai tik nenuoseklius ieškovo argumentus, padarė nepagrįstą ir nelogišką bei prieštaraujančią byloje esantiems ir prejudicinę galią turintiems įrodymams išvadą, jog atsakovė „valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjo“. Nuo teisių ir pareigų pagal Sutartį perėjimo ieškovui jam buvo mokamas nuomos mokestis grynaisiais pinigais, kurių perdavimas nebuvo įformintas dokumentais, todėl atsakovė negalėjo pateikti tai patvirtinančių rašytinių dokumentų, tačiau vien jų nebuvimas nepatvirtina nuomos mokesčio nemokėjimo, kai pats ieškovas patvirtino, kad ginčo dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo nėra, ir neprašo priteisti šio mokesčio įsiskolinimo. Ieškovas iki šio ieškinio pateikimo dienos nereiškė jokių pretenzijų dėl šio mokesčio nemokėjimo, o ieškovo atsakovei siųstas 2013-03-06 pareiškimas buvo iš esmės ne dėl skolos, o dėl nuomos mokesčio pakėlimo. Kadangi nuomos mokestis buvo numatytas Sutartimi, nelogiška ir neprotinga galvoti, kad ieškovas, negaudamas nuomos mokesčio ir turėdamas teisę jį gauti, nereikalavo jo apie 9 metus ir nesiekė jo prisiteisti. Ieškovas jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, o ne dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovas savo poziciją grįsti nuomos mokesčio nemokėjimu ėmė tik nepavykus nutraukti Sutarties CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (c. b. Nr. 2-300-962/2014). Tai, kad žemės mokestis ieškovui buvo sumokėtas, patvirtina ir ieškovo parodymų nenuoseklumas, ieškinyje nurodžius, kad atsakovė nuomos mokestį mokėjo „vos du kartus, todėl atsakovė yra skolinga valstybinės žemės nuomos mokestį net už septynerių metų laikotarpį“, o teismo posėdyje nurodžius, jog nuomos mokestį už naudojimąsi jam priklausančiu žemės sklypu mokėjo vieną kartą. Tuomet grynais pinigais buvo perduotas valstybinės žemės nuomos mokestis už dvejus metus“. Šio mokesčio mokėjimą patvirtina ir tai, jog kitoje Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-300-962/2014 ieškovas yra nurodęs, kad ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo nėra, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo ir nevertino ieškovo parodymų toje byloje tarp tų pačių šalių. Tai, kad ieškovas davė parodymus neprisiekęs, visiškai nereikšminga, nes ieškovas neturėjo jokio pagrindo ir teisės meluoti teismui. Tai neginčijamai patvirtina, kad atsakovė mokėjo ieškovui žemės nuomos mokestį, o ieškovas atsakovei pretenzijų dėl nemokėjimo ar nepilno mokėjimo nereiškė.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo. Sutartis buvo sudaryta iki ieškovui tampant ginčo sklypo savininku, t. y. iki jam atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 dalyje nustatyta, kad kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (...) eksploatacijai, (...) teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kaip teisingai konstatavo teismas, ši įstatymo nuostata ieškovui buvo išaiškinta ir žinoma, jis prisiėmė įsipareigojimą, kad jam pereis visos žemės nuomotojo teisės ir pareigos pagal Sutartį. Vadovaujantis CK 6.564 str. 2 dalimi, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Pagal CK 6.497 str. 3 dalį, reglamentuojančią bendrąsias nuomos sutarties nutraukimo taisykles, nuomotojas teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą įgyja tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs toki įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovo 2013-03-06 pareiškimas dėl žemės nuomos mokesčio pakeitimo, nuomos mokesčio įsiskolinimo buvo tinkamas pranešimas dėl įsiskolinimo padengimo. Ieškinį ieškovas pareiškė po beveik dviejų metų po pranešimo dienos ir po to, kai ieškovas patvirtino, kad nėra ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Todėl 2013-03-06 pareiškimo jokiu būdu negalima laikyti tinkamu pranešimu CK 6.564 str. 2 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovas neįspėjo atsakovės raštu prieš tris mėnesius, o su likusiu civilinėje byloje Nr. 2-300-962/2014 neįgyvendintu tikslu nutraukti žemės nuomos sutartį ieškovas nesąžiningai sugalvojo kitą pagrindą ir su tokiu pačiu reikalavimu kreipėsi į teismą., todėl teismas turėjo atmesti ieškinį ir dėl CK 6.564 str. 2 dalies pažeidimo. Be to, ir laikant, kad atsakovė nebuvo sumokėjusi nuomos mokesčio, nors iš tiesų jis mokėtas grynais pinigais, tačiau atsakovė, supratusi neturinti jokių nuomos mokesčio mokėjimą patvirtinančių dokumentų, geranoriškai dar kartą sumokėjo ieškovo tariamą įsiskolinimą, akivaizdu, kad atsakovė pašalino tariamą pažeidimą, todėl ieškovas neturi teisės nutraukti terminuotą sutartį. Todėl teismas, pažeisdamas imperatyvias CK nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai tenkino ieškinį ir sukūrė ydingą situaciją, kuomet atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau atsakovė neturi galimybės ne tik kad naudotis pastatu, bet ir į jį patekti. Teismo argumentas, jog „įstatyme yra numatyti ir kiti pagrindai bei būdai, sudarantys galimybę tinkamai naudotis statiniais, kurie stovi ant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (pvz. nustatant atlygintiną žemės servitutą; įprastine tvarka išsinuomojant žemės sklypą; nusikeliant statinius; ir kt.)“, yra nepagrįstas. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriame dirba darbuotojai, kurių likimas po sprendimo įsiteisėjimo lieka neaiškus, nes jie negalės patekti į savo darbo vietą, įmonė bus priversta juos atleisti, nukentės jų šeimos ir valstybė, nes įmonė nebegeneruos pajamų ir nemokės mokesčių, o galimai netgi bus priversta bankrutuoti. Apibendrinant pasakytina, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

Dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo nėra, nes būtent nuomos mokesčio nemokėjimo faktas yra ieškinio pagrindas. Tai, kad šis ginčas nebuvo keltas kitoje byloje, nereiškia, kad ieškovas prarado teisę kelti tokį ginčą ar kad jo apskritai nėra. Pagal CPK 135 str. ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra ieškovo diskrecijos teisė ir tik ieškovas gali nuspręsti, kuriuo momentu ir kokioje byloje kelti ginčą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Atsakovė yra ūkio subjektas, kuriam privalu laikytis LRV 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” (toliau – Taisyklės), kurių 2 p. grynųjų pinigų išmokėjimą iš ūkio subjekto kasos apibrėžia kaip kasos operaciją, kurią ūkio subjektas privalo įforminti išrašydamas kasos išlaidų orderį (Taisyklių 4 p.), o tuo atveju, kai pinigai išmokami fiziniam asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio asmens vardas, pavardė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta, o pinigų gavėjas pasirašo kasos išlaidų orderį (Taisyklių 5 p.). Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (Taisyklių 16 p.). Bet koks kasos operacijų atlikimas neįforminant tai tinkamais dokumentais laikomas apgaulingu apskaitos tvarkymu. Pinigų perdavimo faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, kurių apeliantė nepateikė. Visos kitos apeliantės nurodomos aplinkybės yra tik prielaidos, kuriomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas (CPK 263 str. 2 d.). Apeliantės teiginį, kad ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl nemokamo nuomos mokesčio, paneigia 2008-01-15 ieškovo raštas, kuriuo primenama, kad atsakovė skolinga nuomos mokestį už 2006 ir 2007 metus; 2011-03-23 raštas, kuriuo primenama, kad atsakovė skolinga už 2008–2010 metus; 2013-03-06 Pareiškimas, kur pareiškiama pretenzija dėl nuomos mokesčio nemokėjimo už 2011–2012 metus; pašto kvitai Nr. 73607/2 ir Nr. 73608/2, patvirtinantys pretenzijos išsiuntimą atsakovei, bei pačios atsakovės parodymai, kad gavusi pretenziją į ją nesigilino ir iki galo neskaitė, nes, jos manymu, ieškovas kėlė nepamatuotus reikalavimus. Tai patvirtina, kad apeliantė nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Anot apeliantės, Sutartyje nėra nurodytas tikslus nuomos mokėjimo terminas, todėl ieškovas turėjo teisę atsakovei pasiūlyti įtraukti tokią Sutarties nuostatą. Apeliantė netinkamai aiškina ir taiko materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos mokesčio mokėjimą. Kadangi ginčo žemės sklypo nuomos metu pasikeitė žemės sklypo savininkas, laikytina, kad pasikeitė tik sąskaita, į kurią turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, o jei apeliantė nežino sąskaitos numerio, kuris, beje, buvo nurodytas pretenzijoje, kurios atsakovė neskaitė, tai ji turi galimybę mokestį mokėti į depozitinę antstolio ar notaro sąskaitą. Visos kitos Sutarties sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio ir mokėjimo laiko išliko, ir atsakovei privalu jų laikytis. CK 6.552 str. 2 d. nustato, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 17 p. nustato, kad įstatymų ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ar kitiems reikalavimams, Sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Visuotinai žinoma, kad valstybinės žemės nuomos mokestis, jo apskaičiavimo tvarka ir dydis per nuomos laikotarpį keitėsi keletą kartų, kas reiškia, kad žemės numos mokesčio mokėjimo terminas, dydis ir jo apskaičiavimo tvarka nustatomi vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą”, kurio 6 ir 7 p. nustato, kad juridiniai asmenys patys apskaičiuoja mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį bei jį sumoka iki einamų metų lapkričio 15 dienos, bei LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę”, kuris minėtus klausimus reglamentuoja analogiškai. Analogiška tvarka buvo nustatyta ir Birštono savivaldybės tarybos sprendimais (2009-09-25 Nr. TS-175, 2011-05-13 Nr. TS-119 ir 2014-09-05 Nr. TS-130). Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad apeliantė nežinojo, kada mokėti žemės mokestį ar kokio dydžio mokestis mokėtinas, nes jį privalėjo apskaičiuoti pati. Taigi terminas buvo aiškiai apibrėžtas teisės aktais ir apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę, nes nebuvo apibrėžtas jos įvykdymo terminas, todėl prievolę galima įvykdyti per 7 dienas nuo kreditoriaus reikalavimo ją įvykdyti. Antra vertus, ieškovas buvo išsiuntęs reikalavimą dėl prievolės įvykdymo, tačiau atsakovė pripažino, kad iki galo neskaitė ieškovo reikalavimo, ko pasėkoje toliau nemokėjo žemės nuomos mokesčio.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovas nesutinka su apeliante, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Sutartį, nes toks nutraukimas yra galimas tik nuomotojui išsiuntus nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę, o nuomininkui per protingą laiką prievolės neįvykdžius. Ieškovas buvo išsiuntęs ne vieną reikalavimą apmokėti įsiskolinimą. Nuo paskutinio reikalavimo 2013-03-06 iki kreipimosi į teismą dienos praėjo 10 mėnesių, todėl tai daugiau nei protingas terminas prievolei įvykdyti, tačiau atsakovė prievolės ir toliau nevykdė, o reikalavimo neskaitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir toliau turėjo siuntinėti įspėjimus, jei tai jokio rezultato neduoda. Atsakovė akivaizdžiai nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir nesistengė prievolę įvykdyti kitai šaliai kuo ekonomiškesniu būdu, dalį pinigų už žemės nuomą pervedė tik ieškovui kreipusis į teismą. Be to, pranešimas apie Sutarties nutraukimą siunčiamas prieš du mėnesius tuomet, kai nuomotojas vienašališkai nutraukia nuomos sutartį be teismo. Šiuo atveju ieškovas pasirinko teisminį kelią – CPK nenumato pareigos prieš kreipiantis į teismą įspėti atsakovą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negalės patekti į jai priklausantį pastatą ieškovo žemės sklype, nes ieškovas tokių kliūčių nedaro. Šioje byloje nėra jokio viešojo intereso, tai absoliučiai privatūs šalių interesai, o apeliantės teiginiai apie tai, kad ji bus priversta atleisti darbuotojus, yra tik jos samprotavimai, jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos.