Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-240/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
1-220-240/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00931-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Civilinis ieškovas
E. B., Kauno teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis
Š. Š.
Kaltinamasis
G. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-240/2014proceso Nr. 1-25-1-00931-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei E. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B., nukentėjusiajam Š. Š., specialistei Marijai Kolcovaitei, gynėjai advokatei D. V., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, 50 proc. darbingas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. 2013 m. rugpjūčio 1 d. apie 01.00 val., viešoje vietoje - Molėtų g., prie namo Nr. 19, Kaune, dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai - tyčia suduodamas lazda į galvos sritį nukentėjusiajam E. B., dėl ko nukentėjusysis parkrito, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairio kampo bei kairės pėdos V piršto proksimalinės falangulos lūžiais, odos nubrozdinimą kairėje pažandėje, alkūnėse, dešiniame momenyje, bei vieną kartą tyčia suduodamas Š. Š. į galvos sritį padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais pakaušyje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis G. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Kitą dieną išvyko į kaimą. Sutuoktinė R. J. jam sakė, kad lauke matė konfliktą tarp kaimyno ir grupės kažkokių vaikinų. Uošvienė minėjo, kad vaikinai buvo „gerame stovyje“. Teigė nuolat geriantis vaistus, po to stipriai miegantis. Buvo atsikėlęs atsigerti, nuėjo į tualetą, praeidamas per langą pamatė atvažiavusią greitąją, sutuoktinė sakė, kad matė, kaip kažkokį vyruką vedė į greitąją. Mano, kad jį su kažkuo painioja. Kitą dieną būnant balkone vienas jaunuolis klausė, ar jis turi šunį, minėjo, kad turės problemų su policija. Nesupranta, kaip jį visi keturi atpažino, mano, kad E. B. tik nori pasipelnyti. Įvykio metu jis buvo po reabilitacijos po operuotų išvaržų, išėjo iš darbo dėl sveikatos būklės. Liepos 31 d. - rugpjūčio 1 d. kieme buvo tik vienas senas šuo. Jokių medinių lazdų namie neturi. Darbe dirbo kaire ranka, dešinė ranka yra tik pagalbinė. Nesutinka su ieškiniu.

Šie kaltinamojo G. J. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiųjų E. B. ir Š. Š., liudytojų M. U., E. R., R. G. parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną šventė pusbrolio D. K. gimtadienį. Buvo Deniso draugė, M. U., Š. Š.. Vakare išėjo iš Deniso namų Dažytojų gatvėje, kuri yra netoli Darbininkų gatvės, pasitikti Deniso draugės. Pasitikę ją pasikalbėdami ėjo atgal. Buvo kažkiek išgėrę. Denisas su drauge nuėjo į priekį, todėl šaukė jį, kad palauktų. Iš įvažiavimo į kiemą išlindo iki tol nepažįstamas vyriškis, kurio pavardę sužinojo vėliau - G. J., šalia kurio buvo vidutinio dydžio šuo ir ėmė ant jų rėkti. Šuo nebuvo veislinis. Rankoje jis turėjo medinę lazdą, klausė jų, ko jie rėkauja. Šarūnas kaltinamajam pasakė „einam namo, jokių problemų neieškom“. Kaltinamajam jie negrasino, tačiau G. J. netikėtai lazda trenkė į žandikaulį E. B., stovėdamas beveik priešais. Nuo smūgio jis nukrito be sąmonės, atsigavo ant asfalto, kai jau buvo atvykusi greitoji, nežino, kiek laiko taip pragulėjo. Po to atvyko policija. Vėliau draugai jam sakė, kad M. U. matė, kaip kaltinamasis jam smogė lazda, sakė, kad Š. Š. jis irgi lazda trenkė į pakaušį, buvo gumbas. Po to įvykio E. B. gulėjo KMUK. Jam buvo lūžęs žandikaulis, sudėtos kabės, labai skaudėjo, jis negalėjo valgyti ir kalbėti, skaudėjo, buvo lūžęs kojos pirštas. Draugai matė, kad kaltinamasis po smūgių nubėgo į tą patį kiemą, vėliau matė tame kieme ir tą patį šunį. Vėliau kaltinamąjį jis atpažino iš nuotraukų. Dėl sužalojimo jis mėnesį nedirbo, mokėjo už vaistus, pirko specialų maistą, patyrė daug nuostolių, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Jam žala neatlyginta, reiškia civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis Š. Š. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną buvo pas D. K., kuris jį pakvietė į gimtadienį. Buvo Edgaras, Marius, daugiau žmonių, Deniso šeima. Denisas nutarė eiti pasitikti panelės, ėjo jie abu, Edgaras ir Marius. Pasitikę ją ėjo atgal pas Denisą. Pastarasis ėjo su panele priekyje maždaug 100 metrų atstumu. Bešaukiant Denisui, kad jis palauktų, į gatvę iš kiemo išėjo kaltinamasis su vidutinio dydžio šunimi, rankoje laikė pagalį. Kaltinamasis pasakė nerėkauti. Jie stovėjo nuo kaltinamojo maždaug vieno metro atstumu. Visi jo atsiprašė, jis pats kelis kartus jo atsiprašė. Edgaras staiga krito ant žemės nuo kaltinamojo smūgio į veidą. Š. Š. norėjo bėgti, tačiau pajuto smūgį į galvą, sustojo, atsiremdamas į įvykio vietoje stovėjusį automobilį. Po to paliko draugus ir nubėgo apie 7-8 metrus. Atsisukęs matė stovintį kaltinamąjį su pagaliu rankoje. Edgaras gulėjo veidu ant asfalto nejudėdamas. Kaltinamasis nuėjo atgal į kiemą. Jie iš karto nuėjo prie Edgaro. Denisas jau atbėgo po to, kai kaltinamasis jiems trenkė, jis nieko nematė. Kažkuris iškvietė policiją. Edgaro nejudino, jis pats nebuvo atsikėlęs, po to dar kartą nekrito, niekas jo nekėlė, tik jam sujudėjus pasodino šalia borto, patraukę nuo gatvės. Nepastebėjo, ar kas nors žiūrėjo per langus. Atvykus medikams, jis važiavo su Edgaru, o vėliau išvyko namo. Edgaras liko klinikose. Vėliau su Edgaru kalbėjo, jis teigė visko nepamenąs, kas buvo po smūgio. Vėliau pravažiuojant pro namą, iš kurio kiemo išėjo kaltinamasis, matė kaltinamąjį namo balkone. Pranešė policijos pareigūnams, kad rado kaltinamąjį. Tą vakarą jis buvo išgėręs alkoholio, bet tikrai nebuvo neblaivus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas M. U. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Įvykio dieną buvo pas D. K.. Buvo Edgaras, Šarūnas, daugiau svečių. Po Deniso gimtadienio vakarėlio visi išsiskirstė, o jie nuėjo pasitikti Deniso panelės. Šarūnas buvo blaivus, nes negėrė. Edgaras buvo kažkiek išgėręs. Pasitikę ėjo atgal. Denisas su panele ėjo labiau priekyje, jie juos šaukė, kad palauktų. Iš tamsaus įvažiavimo į kiemą išėjo kaltinamasis su šunimi, rankoje laikė lazdą, sakė „ko čia rėkaujat“. Denisas su panele jau buvo nuėję, jie atsiprašė ir norėjo eiti toliau, kaltinamojo neplūdo, neįžeidė. Kaltinamasis netikėtai, be jokios priežasties, trenkė Edgarui, Šarūnui, norėjo trenkti ir M. U., bet jis spėjo atsitraukti. M. U. nuo jo bėgo, o jis jam rėkė grįžti, grasindamas užmušti. Negali pasakyti, ar kaltinamasis buvo neblaivus. Denisas visko nematė, smūgių sudavimo jis nematė. Edgaras gulėjo ir nejudėjo, o kaltinamasis nuėjo. Šarūnas skundėsi, jog skauda. M. U. arba Denisas paskambino policijai. Atvykus pareigūnams šalia esančio namo languose degė šviesa. Namo kieme jie nieko nerado, į butus nesibeldė. Atvykusi greitoji išvežė Edgarą. Matė, kad pro vieną namo langą kažkas žiūrėjo, bet po to nuėjo. Kitą dieną su D. K. einant link Š. Š. namų jie abu pamatė 19-ojo namo antrojo aukšto balkone rūkantį vyriškį, kurį tuoj pat atpažino. Tai buvo tas pats vyriškis, kuris naktį sužalojo E. B.. Šalia jo balkone buvo tas pats šuo, kuris nagrinėjamo įvykio metu bėgiojo aplink kaltinamąjį. Kaltinamasis žiūrėjo į juos. Jiems pasakius, kad šis atsakys už tai, ką naktį pridarė, atsakė, kad jų nepažįsta. Kaltinamąjį vėliau atpažino iš nuotraukos pas tyrėją.

Liudytojai E. R. ir R. G. analogiškai parodė, kad gavo pranešimą dėl muštynių. Nuvykę rado jaunuolius, kurie sakė, jog juos sumušė vyras ir pabėgo į namą. Vienas jaunuolis sėdėjo ir laikėsi už galvos, kiti nurodė namo kiemą. Nuėję jie nieko nerado. Kieme buvo keli namai, tamsu. Girdėjo namo viduje lojant didelį šunį, bet durų niekas niekur neatidarė. Užpuolikas nebuvo rastas. Jaunuoliai sakė, kad užpuolikas buvo su lazda ar strypu, sudavė jiems, vienas jų labai skundėsi, kad skauda. Atvykusi greitoji jaunuolius išvežė. Jaunuoliai neatrodė labai neblaivūs, alkoholio kvapas lyg jautėsi, jie buvo tvarkingi. Vaikinai minėjo, kad sužalojo kelis iš jų.

Teisiamojo posėdžio metu sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo balsu perskaityti liudytojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2013-07-31 su E. B., Š. Š. ir M. U. šventė gimtadienį pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 00.30 val. išėjo pasitikti draugės, kuri prie šventės prisijungė vėliau. Pasitikę ją Utenos g. ėjo atgal namo Molėtų g. Jis ir draugė ėjo priekyje, o iš paskos ėjo Edgaras, Marius ir Šarūnas. Jo draugai truputį atsiliko, todėl eidami pašaukė jį vardu, kad jų palaukti. Jiems praėjus Molėtų g. 19 namą, jis dar kartą išgirdo kažkurį iš draugų jį kviečiant, o atsigręžęs atgal pamatė jau ant žemės gulintį Edgarą. Toliau nuo jo stovėjo Šarūnas ir Marius. Taip pat šalia jų buvo apie 40-50 m. amžiaus vyriškis, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, kuris rankoje laikė lazdą, panašią į beisbolo lazdą, o šalia jo buvo vidutinio dydžio šuo. Jis pradėjo bėgti link savo draugų ir tuo metu tas vyras įėjo į Molėtų g. 19 namo kiemą. Jie iškart iškvietė policiją. Jo draugė šio įvykio nematė, ji nematė nei kaip tas vyriškis trenkė jo draugams, nei buvo priėjusi arčiau jų, todėl apie tai nieko papasakoti negalės. 2013-08-01 apie 10.00 val. jis su M. U. ėjo Molėtų g. ir atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) balkone sėdėjo tas pats vyriškis, kuris naktį juos užpuolė.

Specialistė Marija Kolcovaitė patvirtino išvadą dėl E. B. sužalojimo. Paaiškino, kad po pirminės apžiūros buvo parašyta, jog nustatytas dešinio apatinio žandikaulio kampo lūžimas, po to, jau apžiūrėjus radiologiškai bei burnos chirurgui, buvo nustatytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis. Apžiūros metu nustatytas sužalojimas kairėje pusėje, patinimas, odos nubrozdinimas. Buvo traumuota į kairę pusę. Negali pasakyti, kokio stiprumo buvo smūgis, bet jis buvo pakankamas, kad lūžtų kaulas. Apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis galėjo būti padarytas kietu buku ribotu daiktu. Dar nustatytas kairės kojos pėdos penkto pirštakaulio lūžis, kuris galėjo atsirasti nuo tam tikro griuvimo, nors vieną kartą griūnant tiek sužalojimų nebūtų. Alkūnėse buvę sužalojimai, tipiški griuvimui atbulam. Ką gali fiziškai daryti pats kaltinamasis G. J. dėl turimų fizinių trūkumų – atsakyti negali. Teismo posėdžio metu specialistė taip pat patvirtino išvadą dėl Š. Š. sužalojimo. Išvada surašyta pagal jo atneštą išrašą, papildomai nieko negauta. Išoriškai apžiūrėjusi Š. Š. nustatė jam lengvą smegenų sukrėtimą. Toks sužalojimas galėjo atsirasti vieno ar daugiau smūgių metu.

Nukentėjusiųjų E. B., Š. Š., liudytojų M. U., E. R., R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialistės M. Kolcovaitės paaiškinimai, duoti nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojai S. L. ir Z. L. analogiškai parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie Užusaliuose yra kaimynai. G. J. ten būna dažniausiai vasarą, atvažiuoja su sutuoktine, šunį atveža pavasarį ir jis būna iki rudens. Yra kelis kartus buvę prie jų šuns voljero, davė ėsti. Liepos 31 d. vakare kaltinamojo kalytė buvo voljere, Z. L. padavė jai ėsti. G. J. turi dar vieną šunį Žaliakalnyje, jis mažas ir senas, jis visą laiką būna pas kaltinamąjį Žaliakalnyje. Naktį lojančio kaltinamojo šuns kolektyviniame sode Užusaliuose negirdėjo. Nežino, ar naktį šuo buvo voljere.

Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Girdėjo, kad vyko muštynės, konfliktavo jaunimas. Po kurio laiko išgirdo, kad Gintaras primušė jaunuolius, nors jis net bartis nemoka. Gintaras turi du šunis, abu mišrūnai, neveisliniai, vienas visai mažiukas, kitas – vidutinio dydžio. Vienas jo šuo visą laiką gyvena tik lauke. Gintaras vasarą namie mažai būna, tik kartais parvažiuoja iš kaimo, kur išveža kitą šunį. Gintaro šunį matė kieme, jis dar jo neišvežęs. E. J. taip pat turi panašų šunį. Kaltinamojo mažiukas šuo yra patinėlis, o kalytė yra didelė, gyvena namuose. Šunį nuvežti ir parvežti padeda E. J.. G. J. ir E. J. yra panašaus sudėjimo.

Liudytojų S. L., Z. L. ir R. P. parodymai tiesiogiai neprieštarauja nukentėjusiųjų E. B., Š. Š., liudytojų M. U., E. R., R. G., D. K. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Jis yra ligonis, operuotas, geria labai stiprius vaistus nuo skausmo, jam buvo išvaržos, visur skauda. Šuo vasarą būna Užusaliuose, vyro sodyboje, o žiemą namuose. Įvykio išvakarėse miegoti nuėjo anksti vakare, sutuoktinis miegojo kitame kambaryje. Ji nubudo nuo triukšmo, buvo jau po 24.00 val., G. J. dar miegojo šalia. Ji girdėjo tris vyriškus balsus, daug keiksmažodžių. Pro balkono langą matyti apšviesta gatvė, ji matė tolyn nueinančią vieną panelę. Nieko daugiau nesimatė, tik girdėjo tris vyriškus balsus, sakant „paleisk, skauda, ką tu padarei, išgąsdinai panelę...“. Vėliau nubudo sutuoktinis, bet prie lango nenuėjo. Gatvėje jie dažnai girdi triukšmą, prie jų namo naktimis ne kartą yra buvusios muštynės. Ji vėl nuėjo prie lango, ties 17-ojo namo tvora pamatė kaimyną E. J. su šunimi – bokseriu, besiplūstantį su kažkokiais vyrukais. Vėliau ji su juo kalbėjo, jis klausė, ką padarė G. J., kad pas kaimyną buvo atėjęs pareigūnas. Tas kaimynas sakė, kad pareigūnui davė sutuoktinio telefono numerį, tačiau suklydo vienu numeriu. Ji kaimynui sakė, ką jis pats padarė, dėl ko šis labai nustebo. G. J. tą naktį tik parūkė ir nuėjo į tualetą, nebuvo priėjęs prie lango, išėjęs į lauką. Jis pamatė atvykusią greitąją, po to nuėjo gulti. Jos motina tada dar nemiegojo, stovėjo prie lango, jos neklausė, ką ji matė. Vėliau motina sakė, kad girdėjo triukšmą, matė kažkokius vaikinukus, kaimyną su šunimi. E. J. jai irgi sakė, kad buvo lauke su šunimi. Lazdos pas jį nematė. Ji matė, kad atvyko policijos pareigūnai, vienas jų nuėjo į kiemus, kitas kalbėjo su vaikinu, E. J. balso negirdėjo. Matė, kaip atvyko greitoji, vaikiną, įlipantį į greitosios automobilį. Gintaras visko nežiūrėjo su ja ir nuėjo, o motina viską žiūrėjo per savo kambario langą, matė gulintį vyruką. Kai kitą dieną ji grįžo iš darbo, sutuoktinis rūkė balkone, kitoje gatvės pusėje sustojo automobilis, atėjo du vaikinukai prie balkono ir paklausė, ar jis turi šunį. Sutuoktiniui atsakius, kad turi ne vieną, o du, vaikinai jam pasakė, kad jis bus dėl kažko kaltas ir atsakys. Sutuoktinis policijai nieko apie E. J. nesakė.

Liudytoja M. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. Teigė mačiusi muštynes gatvėje. Naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 d. žiūrėjo virtuvėje televizorių. Šią datą įsiminė, nes buvo „labai gražus ir šiltas vakaras“. Girdėjo nuo Savanorių prospekto sklindančius jaunuolių riksmus. Triukšmui priartėjus girdėjo moters balsą, kažkas keikėsi, rėkė. Pažiūrėjusi pro langą matė daug vyrų, vienas gulėjo ant gatvės, kitas vyrukas jį buvo užgulęs, o dar kitas užsėdęs ant kojų, jie jį laikė, o jis gulėdamas rėkė, pasisukęs spyrė. Gulintįjį dviese kumščiavo, užlaužė ranką. Vėliau sumuštasis buvo paliktas vienas. Iš jų kiemo išėjo kaimynas E. J. su šunimi. Jis barėsi, ko jaunuoliai rėkauja, sumuštasis jam negražiai atsakė. Po to buvo jau trys vyrukai, plūdo kaimyną, vienas nubėgo link Kapsų gatvės, kaimynas plūdosi su likusiais dviem. Matė link 18-ojo namo einantį vyruką, kuris gal už medžio užkliuvo prie 16-ojo namo ir krito aukštielninkas, tai buvo tas sumuštasis. Prie jo niekas nepriėjo. Kaimynas nuėjo į savo kiemą, bet pamatė atbėgant atsiskyrusį berniuką ir vėl ėmė plūstis, po to nuėjo namo. Šuo niekam nieko nedarė. Prie sumušto vaikino priėjo vienas iš buvusių vaikinų, kėlė gulintį vyruką, pašaukė kitus savo draugus, kad padėtų, tempė jį iki jų namų durų, pasodino jį ant žolės. Vaikinai pavaikščioję nuėjo skambinti policijai, atėjo panelė su vaikinu ir liepė sėdinčiam vaikinui eiti, nes atvažiuos policija. Atvažiavo policija, greitoji, apžiūrėjo viską, ėjo per kiemus ir koridorius su prožektoriumi, sužalotąjį išvežė. Kaimyno nebuvo, matė, kad vaikinai ją pastebėjo. Tą naktį žentas buvo atsikėlęs, buvo su apatiniais rūbais, į lauką išėjęs nebuvo, tik iškišo galvą per langą. Jų šuo vasarą būna kaime. Žentas yra labai ligotas. Po to kalbėjo su E. J.. Jis teigė baręs jaunuolius. Ji nematė, kad jis ką nors tada muštų, vaikinas pats krito atbulas.

Liudytojas E. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Žino, kad jis kaltinamas tuo, jog sumušė gatvėje žmones. Pareigūnai ieškojo G. J., jis davė jiems jo telefono numerį. Po kelių dienų sutiko jo sutuoktinę, kuri sakė, jog pareigūnai buvo atvykę dėl to vakaro, kai jis buvo išėjęs su šunimi ir plūdosi su jaunuoliais. Teigė tik sudrausminęs jaunuolius, lazda nemušė. Įvykį pamena tiek, kad vėlai vakare sėdint prie kompiuterio išgirdo lauke triukšmą, muštynių garsus, tada viskas nurimo, kažkas sakė „baik, rankų nelaužk...“. Išėjo į lauką pažiūrėti, šuo atbėgo iš paskos. Lauke matė tris tarpusavyje konfliktuojančius vaikinus, pasakė jiems, kad baigtų. Vienas jų atsiskyrė ir nuėjo toliau, kitas neblaivus svirduliuodamas priėjo ir klausė, ko jis nori. E. J. nuėjo namo, kas vyko toliau - nematė. Jokios lazdos neturėjo, vaikino ant žemės nematė, nežino, kas lauke vyko toliau. Girdėjo muštynes lauke, kažkas šaukė pagalbos, rėkavo. Gintaras turi du šunis, vieną šunį išveža vasarą į kaimą, pats kelis kartus ji vežė. Kieme yra dar vienas jo senas ir aklas šuniukas. Įvykio laiko tiksliai nepamena. Policijos ir greitosios nematė. Negali pasakyti, ar tada buvo ta pati naktis, kai vaikinas buvo sužalotas į galvą. Teigia nešiojantis akinius, tačiau tą naktį į kiemą ir gatvę buvo išėjęs be akinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad liudytojai R. J., M. M. ir E. J., duodami parodymus, sąžiningai klysta, nurodydami ne nagrinėjamo įvykio, o kažkokio kito konflikto, galimai buvusio nurodytoje vietoje, aplinkybes. Aplinkybių, esančių šių liudytojų parodymuose, nenurodė nei nukentėjusieji, nei liudytojai M. U., E. R., R. G., D. K.. Neatmestina ir galima kitų subjektyvių ar objektyvių veiksnių įtaka liudytojų R. J., M. M. ir E. J. parodymams – liudytojų santykiai su kaltinamuoju: artimieji ir kaimynai, be to, jie parodymus davė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo. Ryšium su tuo šių liudytojų parodymus teismas atmeta.

Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi nukentėjusiųjų E. B. ir Š. Š., liudytojų M. U., D. K., liudytojų – policijos pareigūnų E. R., R. G. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, atitinka kitus rašytinius duomenis. Netikėti šiais, baudžiamojoje byloje esančią medžiagą atitinkančiais, asmenų parodymais nėra jokio pagrindo, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų kaltinamąjį melagingai apkalbėti, nėra, visos nukentėjusiųjų E. B. ir Š. Š., liudytojų M. U. ir D. K., liudytojų – policijos pareigūnų E. R., R. G. nurodytos įvykio aplinkybės sutampa ir patvirtina viena kitą.

Kaltinamojo G. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų E. B. ir Š. Š., liudytojų M. U., E. R., R. G., D. K. parodymų, taip pat įrodyta: E. B. protokolu – pareiškimu (b. l. 2); įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 3-5); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 7-8); specialisto išvada Nr. G2055/13(02), iš kurios matyti, kad E. B. konstatuota apatinio žandikaulio kairio kampo bei kairės pėdos V piršto proksimalinės falangulos lūžiai, odos nubrozdinimai kairėje pažandėje, alkūnėse, dešiniame momenyje. Dėl apatinio žandikaulio kairio kampo bei kairės pėdos V piršto proksimalinės falangulos lūžių E. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17-18); specialisto išvada Nr. G2054/13(02), iš kurios matyti, kad Š. Š. konstatuotas odos nubrozdinimas pakaušyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismo manymu, kaltinamasis siekia suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamojo parodymais teismas turi pagrindo netikėti. Įvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių visetą, laikytina, kad kaltinamojo G. J. kaltė dėl E. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra pilnai įrodyta, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., požymius. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. J. padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėties. Nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad, be nukentėjusiųjų sužalojimo, G. J. būtų padaręs kokius nors tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų visuomenės negerbimą. Ryšium su išdėstytu kaltinamasis šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis G. J. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus, todėl teismas, be to, atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, jo nepriekaištingą praeitį, šeimyninę padėtį, būdamas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laiko tikslinga paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į G. J. asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, neįgalus), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 12).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 str. 2 d. yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl kaltinamojo G. J. nusikalstamos veikos nukentėjusysis E. B. patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiojo E. B. ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo G. J. nukentėjusiajam priteistinas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir teismų praktiką.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1472,20 Lt dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiųjų gydymą (b. l. 68). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1472,20 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų E. B. ir Š. Š. gydymą yra realus, pilnai įrodytas ir todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti G. J. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. J. viso bausmės atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. J. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo G. J. 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. J. 1472,20 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt du litus 20 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“), lėšų, išleistų nukentėjusiųjų E. B. ir Š. Š. gydymui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas