- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1338-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09109-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- E. T.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1338-253/2013
2013 m. gruodžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 500 Lt skolos, 1 575 Lt įstatyminių palūkanų už 3 metus iki ieškinio, 5 procentų metines palūkanas nuo išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu, pusbroliu L. B., susitarė, kad už 10 500 Lt atsakovas nupirks ir pristatys ieškovui automobilį iš Ispanijos Karalystės. Susitarimo pagrindu 2008 m. rugpjūčio mėn. per kelis kartus pinigus perdavė atsakovui. Atsakovas automobilio nenupirko ir pinigų negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-19 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 10 500 Lt skolos, 1 575 Lt įstatyminių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 12 075 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-01 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 363 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo L. B. 100 Lt žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 28,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškovas 2008 m. rugpjūtį perdavė atsakovui 10 500 Lt automobiliui nupirkti (7 000 Lt grynais atsakovo motinos namuose ir 3 500 Lt 2012-08-25 mokėjimo pavedimais į atsakovo draugės sąskaitą), negu kad ieškovas buvo atsakovui nuo 2003 m. skolingas 2 000 eurų ir 2008-08-25 mokėjimo pavedimais grąžino ieškovui 3 500 Lt dalį skolos. Šalių susitarimą pagal jo turinį kvalifikavo kaip neatlygintinę pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovas (įgaliotinis) įsipareigojo ieškovo (įgaliotojo) vardu ir lėšomis nupirkti automobilį, tuo tikslu buvo perduoti 10 500 Lt. Atsakovas neįvykdė ieškovo pavedimo – nenupirko automobilio ir negrąžino ieškovui 10 500 Lt. Teismas vertino, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi nenupirko atsakovui automobilio, negrąžino ieškovui perduotos bei pervestos pinigų sumos. Atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 10 500 Lt, nes priešingu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pareigos įrodyti pinigų perdavimo faktą netaikė ieškovui, taip pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad perdavė atsakovui pinigus, o atsakovas, kad pinigus ieškovui grąžino. Susitarimo perduoti pinigus įrodytumas byloje dar neleidžia konstatuoti pinigų perdavimo fakto. Nėra jokių leistinų rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovas perdavė atsakovui 7 000 Lt pinigų sumą. Mano, kad vien tik šalių susitarimo pobūdžio (atsakovo įsipareigojimo ieškovui iš Ispanijos parvežti automobilį), nepakanka konstatuoti 7 000 Lt sumos perdavimo atsakovui faktą ir jo momentą. Nagrinėjamu atveju 7 000 Lt pinigų sumos perdavimo fakto patvirtinimui neužtenka vien tik ieškovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų. Ieškovas nepateikė motyvuotų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių pinigų pervedimas tuo pačiu laiku vyko skirtingai, t. y. dalis sumos (7 000 Lt) tariamai perduota atsakovui grynaisiais pinigais jo motinos A. B. namuose, o tuo pačiu laiku likusi dalis sumos (3 500 Lt) pervesta atsakovui dviem mokėjimo pavedimais. Byloje neįrodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo galėjimu disponuoti ginčo suma (10 500 Lt). Liudytojai R. Š. ir V. H. (V. H.) bei pats ieškovas skirtingai aiškina aplinkybes, iš kur buvo gauta 7 000 Lt suma. Neįvertinta, kad ieškovas dėl skolos kreipėsi tik 2011 m., nors automobilis nebuvo parvežtas dar 2008 m. rugsėjį, ieškovas prašo priteisti tariamą 2008 m. skolą, nors neprašo priteisti 150 eurų skolos, kurią atsakovui suteikė 2009 m. Teigia, kad medžiaga, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl teismas ja rėmėsi nepagrįstai, be to, medžiagoje tirta tik tai, ar atsakovo L. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, tačiau nebuvo nustatinėjamas pinigų sumos – 10 500 Lt perdavimo faktas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje surinkti įrodymai (A. Z., A. B. paaiškinimai) nebuvo ištirti civilinėje byloje, o liudytojų V. H. (ieškovo tėvas), R. Š. (ieškovo sugyventinė) parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti asmenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. T. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad rašytiniai įrodymai byloje, ikiteisminio tyrimo institucijos medžiaga, banko pavedimas, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo gavo 10 500 Lt, kad nupirktų automobilį. Kadangi automobilio nenupirko, o pinigų neatidavė, atsakovui atsirado pareiga pinigus grąžinti, nes jų pasisavinti atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nuosekliai įrodinėjo paskolos santykių egzistavimą, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos santykių egzistavimą, kurie pateisintų atsakovo pinigų valdymo teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovo.
Nustatyta, kad ieškovas byloje nurodė aplinkybes, jog 2008 m. žodžiu susitarė su atsakovu, pusbroliu L. T., kad atsakovas Ispanijoje nupirks ir parveš ieškovui automobilį „Audi“ už 3 000 eurų (10 500 Lt). Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. atsakovui perdavė 7 000 Lt grynaisiais pinigais atsakovo motinos namuose (duomenys neskelbtini), o atsakovo nurodymu likusią 3 500 Lt sumą 2008-08-25 mokėjimo pavedimais pervedė į atsakovo sugyventinės A. Z. sąskaitą banke: iš ieškovo sąskaitos 1 700 Lt ir iš ieškovo sugyventinės R. Š. sąskaitos – 1 800 Lt. Pasitikėjo pusbroliu (atsakovu), todėl rašytinės sutarties dėl automobilio pirkimo nesudarė, tačiau automobilis nebuvo nupirktas, o atsakovas pinigų negrąžino. Atsikirsdamas į ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovas teigė, kad jis ieškovui neskolingas, o ieškovas yra skolingas atsakovui dar 3 500 Lt. Atsakovo teigimu, jis 2003 m. paskolino ieškovui 2 000 eurų automobilio „BMW“ pirkimui, kuriuos jis žadėjo grąžinti po 6 mėn., tačiau neturi tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. 2008 m. ieškovas atsakovo nurodymu į atsakovo sugyventinės A. Z. sąskaitą grąžino pusę skolos – 3 500 Lt.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi medžiaga bylos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tai nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga, be to, joje tirta tik tai, ar atsakovo veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, tačiau nenustatinėtas pinigų (10 500 Lt) perdavimo faktas. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys byloje nustatomi CPK 177 str. 2–3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi, tačiau šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai apie civilinei bylai reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje laikytini rašytiniais įrodymais, kurie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnų suriktos medžiagos pagrindu Klaipėdos miesto policijos komisariato 2011-12-16 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka surinkti duomenys apie civilinei bylai reikšmingas aplinkybes laikytini rašytiniais įrodymais, kurie vertinti kartu su kitais įrodymais šioje byloje.
Atsakovas savo atsikirtimus grindė aplinkybėmis, kad žodinio susitarimo pagrindu 2003 m. paskolino ieškovui 2 000 eurų. Šios atsakovo nurodytos paskolos sumos perdavimą ieškovui ar kitų paskolinių santykių tarp atsakovo ir ieškovo egzistavimą patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtina ir kiti duomenys byloje – ieškovo, liudytojų paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo institucijos medžiaga. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 str.) ir CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).
Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 500 Lt skolos grindė ne paskolos, o neatlygintinio pavedimo teisiniais santykiais (CK 6.756 str., 6.758 str. 2 d.). Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato medžiagos Nr. ROIK 0111000710647 nustatyta, kad 2008-08-25 į A. Z. banko sąskaitą R. Š. pervedė 1 800 Lt, o ieškovas – 1 700 Lt. Taip pat patikrinimo metu A. Z. paaiškino, jog į jos banko sąskaitą, susitarus L. B. ir E. T., buvo pervesti 3 500 Lt, ji pinigus iš sąskaitos išėmė ir perdavė L. B., kokiu tikslu buvo pervesti pinigai nesidomėjo. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo 7 000 Lt pinigų sumos perdavimą atsakovui, tačiau byloje yra kitų šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pavedimo atsakovui nupirkti automobilį „Audi“, už automobilį mokėtinos sumos (3 000 eurų), bendros 10 500 Lt pinigų sumos perdavimo dalimis (7 000 Lt perduodant grynaisiais atsakovo motinos namuose ir 3 500 Lt pervedant banko pavedimu) patvirtino ir liudytojai R. Š. bei V. H.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo paaiškinimai apie pinigų perdavimą atsakovui atsakovo motinos namuose, V. H. ir R. Š. parodymai sutampa su atsakovo motinos parodymais dėl pinigų perdavimo fakto. Iš Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2011-12-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovo motina patikrinimo metu paaiškino, jog jos sūnui L. B. ieškovas E. T. įdavė pinigus, kokiu tikslu pinigus davė ji nesidomėjo.
Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo giminystės ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas, todėl aplinkybė, kad pinigai atsakovui buvo perduoti ne iš karto, o dalimis, byloje esančios faktinės medžiagos kontekste nelaikytina paneigiančia pinigų perdavimo tikslą. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pavedimai buvo padaryti dėl, atsakovo teigimu, suteiktos paskolos grąžinimo, tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo, pagrindžiančio likusios pinigų dalies perdavimą atsakovui grynaisiais atsakovo motinos namuose. Liudytojas V. H. nurodė, kad atėjęs ieškovas sakė, jog pas tetą perdavė 7 000 Lt atsakovui, o likusius pasiskolino iš kito asmens. Liudytoja R. Š. paaiškino, kad 7 000 Lt buvo jų su ieškovu pinigai, jų abiejų atlyginimas per mėnesį bendrai buvo 14 000 Lt, ieškovui davė pinigus, kad šis nupirktų automobilį. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojų parodymų, iš kur buvo gauta 7 000 Lt suma, prieštaringumo. Aplinkybės, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2011 m., nors automobilis nebuvo parvežtas dar 2008 m., bei neprašo priteisti 150 eurų skolos, kuriuos atsakovui pervedė 2009 m., nelaikytina turinčia teisinę reikšmę ginčo išsprendimui, kadangi ieškovas į teismą kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei pats pasirinko ir apibrėžė savo teisių gynimo būdą ir apimtį (CPK 5 str. 1 d., CK 1.137 str. 1 d., 1.138 str.).
Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. (CPK 176 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias konkrečios bylos aplinkybes. Ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos faktinių duomenų visumos kontekste yra labiau tikėtina, jog ieškovas 2008 m. rugpjūčio mėn. perdavė atsakovui 10 500 Lt automobiliui nupirkti (7 000 Lt grynais atsakovo motinos namuose ir 3 500 Lt sumą 2012-08-25 mokėjimo pavedimais), negu kad ieškovas buvo atsakovui nuo 2003 m. skolingas 2 000 eurų ir 2008-08-25 mokėjimo pavedimais grąžino ieškovui 3 500 Lt dalį skolos. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas įvykdė ieškovo pavedimą ir nupirko automobilį ar grąžino ieškovui 10 500 Lt. Bylos faktinių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino pagrįstai.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 str. reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą palikti nepakeistą.