Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1282-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-6593-1012/2017Nutartis · 2017-02-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
2S-1282-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00926-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1282-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00926-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-6593-1012/2017 pagal pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuria skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. S. skundu dėl antstolio R. V. veiksmų prašė panaikinti antstolio 2016 m. spalio 17 d. patvarkymą Nr. S-16-128-6197, kuriuo užbaigta vykdomoji byla ir grąžintas vykdomasis dokumentas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į antstolį, reikalaudamas pripažinti niekiniu ir panaikinti 2016 m. lapkričio 24 d. antstolio raštą Nr. 0128/14/01191, įpareigoti antstolį pateikti vykdomosios bylos patvarkymus, kuriais užbaigta vykdomoji byla, ir juos panaikinti nuo jų išleidimo dienos bei grąžinti 2016 m. rugsėjo 22 d. nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas – 1 653,19 Eur. Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius pareiškėjui moka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. ĮV-452 nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. paskirtą kompensacinę išmoką. Taip pat nurodė, kad yra netekęs 45 procentų darbingumo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. PE_SP8-3716 nuo 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjui paskyrė 227,99 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. 2016 m. birželio mėnesį pareiškėjui buvo išmokėta netekto darbingumo pensija už birželio mėnesį ir 1 139,95 Eur dydžio šios pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2016 m. sausio 4 d. (netekto darbingumo pensijos paskyrimo dienos) iki 2016 m. gegužės 31 d. Pažymėjo, kad antstolis nurašė banko sąskaitoje esančią neįgaliojo išmoką, kuri būtina minimaliam pragyvenimui.Antstolis R. V. 2017 m. sausio 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos, tačiau atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises, tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).Minėti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai dėl negalėjimo skųsti antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnio nuostatas po vykdomosios bylos užbaigimo yra siejami su tuo, jog antstolis realiai nebegali ištaisyti skundo nagrinėjimo metu nustatytų trūkumų, nes vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai, be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis R. V. visiškai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2523-603/2012 dėl 7 938 Lt (2 299 Eur) išieškojimo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai iš skolininko E. S. ir 2016 m. spalio 17 d. priėmė Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-128-6197, kuriuo užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0128/14/01191 ir vykdomasis dokumentas Nr. 2-2523-603/2012 grąžintas išdavusiai institucijai – Vilniaus apygardos teismui. Tinkamai įformintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir nurašytų piniginių lėšų grąžinimo antstolio R. V. kontoroje gautas tik 2016 m. gruodžio 29 d. Net ankstesni skolininko prašymai ir/ar skundai buvo pateikti jau po vykdomosios bylos užbaigimo 2016 m. spalio 17 d., pvz., pirmas pareiškėjo prašymas/skundas antstolio kontoroje gautas 2016 m. lapkričio 23 d. dėl 1 653,19 Eur, 2016 m. rugsėjo 22 d. nuskaitytų nuo pareiškėjo banko sąskaitos, grąžinimo.Taigi atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinęs įstatymines nuostatas ir visumą nurodytų aplinkybių, teismas konstatavo, kadangi antstolis vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2523-603/2012 jau yra įvykdęs, vykdomoji byla Nr. 0128/14/01191 yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas Nr. 2-2523-603/2012 grąžintas išdavusiai institucijai, antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis).Teismas pareiškėjui išaiškino, kadangi antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Šiuo atveju yra skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo antstolis užbaigė išieškojimo vykdymą, ir kuris nustatyta tvarka yra skundžiamas CPK 510-515 straipsnių pagrindu, kas nurodyta ir skundžiamame patvarkyme dėl vykdymo užbaigimo.CPK numato sąrašą lėšų, iš kurių negalima išieškoti, tačiau antstoliui tokios įstatymo normos negalioja. CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą <..>. CPK 738 straipsnyje numatyta, kad iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, atstovaujanti Lietuvos valstybei, prašo sprendimą dėl pareiškėjo atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. V. prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas savo veiksmais tik piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir visais būdais vilkina vykdymo procesą. Skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės išnagrinėjo ir pasisakė dėl antstolio procesinių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolės veiksmų.Atmesdamas apelianto skundą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, nes antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, vykdomoji byla yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai.Pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų apeliantas prašė panaikinti antstolio 2016 m. spalio 17 d. patvarkymą, kuriuo vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai.Apeliantas yra teisus teigdamas, kad toks patvarkymas gali būti skundžiamas teismui CPK XXXI nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apelianto pateikto skundo, apeliantas neįrodinėjo šio konkretaus patvarkymo neteisėtumo, t. y. kad jis priimtas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo (apeliantas neteigė, kad vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas ir dėl to antstolis neturėjo pagrindo užbaigti vykdomąją bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), o ginčijo kitus (ankstesnius) antstolio veiksmus, kuriais pastarasis nurašė nuo jo sąskaitos tam tikras pinigines lėšas.Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui užbaigus vykdomąją bylą ir grąžinus vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, antstolio veiksmai (šiuo konkrečiu atveju, kuriais išieškojimas buvo nukreiptas į apelianto sąskaitoje esančias lėšas) negali būti peržiūrėti CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, yra teisėta ir pagrįsta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė