- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-8-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- G. K., M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-8-278/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K., M. C., R. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3423-653/2009 dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. 2-193-10/2003 ir Nr. 2-123-631/2007.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai G. K., R. C., M. C. ir jų atstovai kreipėsi į teismą prašydami dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-123-631/2007, kurioje, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-12 nutartimi buvo atmestas jų prašymas panaikinti 2003-12-11 sprendimą, taip pat atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003. Nurodė, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir priimant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2008-05-28 nutartį. Teigia, kad Lietuvos valstybinė kalbos inspekcija 2008-08-18 raštu pranešė, jog Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.10-9-064-04 buvo vadovaujamasi į valstybinę kalbą neišverstais dokumentais, todėl pareigūnai pažeidė kalbos principą. Dėl šio pažeidimo ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas nekvalifikuotai bei priimtas neteisėtas Vilniaus apylinkės prokuratūros 2005-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kadangi priimant 2007-10-12 nutartį šios aplinkybės Vilniaus m. 3 apylinkės teismas negalėjo žinoti, todėl teismas vadovavosi neteisėtu 2005-11-22 prokuratūros nutarimu ir dėl to galėjo būti pažeisti teisingumo ir teisinės valstybės principai, jų teisės ir interesai. Teigė, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-08-29 sprendimu, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, neįvertinta, kad turtą po T. T. mirties paveldėjo 4 vaikai, lygiomis dalimis, kaip tai nurodyta 1939 m. lenkų kalba rašytame sprendime, kuris nebuvo tinkamai išverstas, o ne 2 vaikai ir dėl to M. R. ir A. U. neturėjo teisės į nuosavybės teisės atkūrimą konkrečiu adresu Novosiolki 13 (Naujakiemio g. 35). Kadangi 1939 m. sprendimas nebuvo išverstas ikiteisminio tyrimo byloje, todėl Vilniaus apylinkės prokuratūros 2005-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas. Be to, naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03, yra ir 2009-02-27 geodezininko A. M. pažyma, patvirtinanti, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendime nurodyto žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiais 5-6-7-8, sudaro 1798 kv.m., o likusi dalis, pažymėta skaičiais 1-2-3-4, sudaro 1368 kv.m. Nurodo, kad pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimą namų valda prie namo 5 Naujakiemio g. Nr. 35, Vilniuje nurodyta 1670 kv.m. Kadangi natūroje tokio žemės ploto nėra, sprendimas negali būti įvykdytas, todėl M. R. ir A. U. reikalavimas byloje negalėjo būti patenkintas. Nurodo, jog po geodezininko paaiškinimo pareiškėjams tapo žinoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija viso proceso metu teismui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie žemės plotus namų valdoje Naujakiemio g. 35, Vilniuje. Be to, pareiškėjai prašė teismą atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog terminas buvo praleistas dėl to, kad 2008-08-19 buvo pateiktas prašymas prokuratūrai atnaujinti procesus civilinėje ir baudžiamojoje bylose, tačiau prašymo nagrinėjimas buvo užvilkintas, atsakymas gautas tik 2008-12-29, kuriuo pareiškėjams buvo nurodyta patiems kreiptis į teismą. Šį atsakymą pareiškėjai apskundė teismine tvarka. Kita termino praleidimo priežastis yra M. C. mirtis (2008-08-13), nes tik 2008-11-17 R. C. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodė, kad 2009-01-19 pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas 2009-02-17 nurodė jiems kreiptis į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą. Pareiškėjai prašė teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti: ar 2003-12-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir ar teisėjo Z. M. veiksmai ir priimtas sprendimas neprieštarauja LR Konstitucijos 5 str., 7 str. 1 d., 23 str., 29 str., 30 str.; ar 1996-08-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁴-5313-96 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir ar teisėjos J. T. veiksmai, neprieštarauja LR Konstitucijos 5 str., 7 str. 1 d., 23 str., 29 str., 30 str.; ar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar teisėjos G. B. veiksmai neprieštarauja LR Konstitucijos 5 str., 7 str. 1 d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str.; ar 2008-05-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S29 -69/08 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar teisėjų veiksmai ir priimta nutartis neprieštarauja LR Konstitucijos 5 str., 7 str. 1 d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str.; ar 2005-11-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str. 1 d. ir/ar prokuroro veiksmai ir priimta nutartis neprieštarauja LR Konstitucijos 5 str., 7 str. 1 d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str.; ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų veiksmai (atsisakymas kreiptis į Konstitucinį teismą, atsisakymas sureguliuoti įstatymus, neveikimas, atsisakymas ginti viešąjį interesą bei pareiškėjų teises ir kt.) neprieštarauja Konstitucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-193-10/2003 ir Nr. 2-123-631/2007. Teismas nurodė, kad pareiškėjai su prašymais dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2009-02-25, 2009-03-15 ir darė išvadą, jog penkerių metų kreipimosi į teismą termino pareiškėjai nepraleido. Nustatė, kad apie neišverstus dokumentus į valstybinę kalbą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pareiškėjai sužinojo ne vėliau kaip 2005-04-29, nes tai patys nurodė nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-123-631/07, t.y., iki Valstybinės kalbos inspekcijos 2008-08-18 išvados, kuri tik patvirtino pareiškėjams žinomą aplinkybę. Teismas darė išvadą, kad teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai turėjo iki 2005-07-29, todėl yra praleidę įstatymo nustatytą terminą. Nurodo, jog atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, nes M. C. mirė 2008-08-13, t.y. praėjus daugiau kaip trims metams nuo jo sužinojimo apie neišverstus dokumentus, todėl ši aplinkybė nepagrindžia termino praleidimo svarbumo, o pareiškėjų kreipimasis į prokuratūrą neįrodo, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreipimasis į kitas institucijas netrukdė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be to, teismas konstatavo, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-193-10/03 teismui buvo pateiktas 1939-04-17 Apskrities teismo sprendimo vertimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant šią bylą buvo pažeistas valstybinės kalbos principas, nes sprendimas buvo priimtas įvertinus byloje esančią įrodymų visumą. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prokuratūros pareigūnų procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 bei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-08-29 sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo panaikinti ar pakeisti, todėl teiginiai, kad sprendimo neišvertimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje galėjo turėti įtakos sprendimų priėmimui, atmestini. Nurodė, kad aplinkybę apie sklypo ribų dydžius pareiškėjai sužinojo gavę 2009-02-27 A. M. personalinės įmonės rašytinius paaiškinimus, todėl prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu paduotas nepraleidus CPK 368 str. numatytų terminų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios procesas gali būti atnaujinamas pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. turėjo būti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau geodezininko paaiškinimai datuoti 2009-02-27 ir iš jų matyti, kad būtent tuo metu vyko sklypų kadastrinių matavimų darbai. Nurodė, kad priimant 2003-12-11 sprendimą nei pareiškėjų, nei kaimyninės namų valdos nebuvo suformuotos, sklypų dydžiai buvo nustatomi ne pagal 2009 m. galiojančius kadastrinių matavimų darbų atlikimo reikalavimus, o pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintą Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką, pagal kurią faktiškai privačių namų valdoms perduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos duomenis ir, esant reikalui, tikslinami, atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog 2003-12-11 sprendimo priėmimo metu žemės sklypų dydžiai buvo tokie, kokie yra nurodyti 2009-02-27 geodezininko paaiškinimuose. Be to, nurodė, jog iš Vilniaus miesto valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V 3 p. matyti, kad jo priėmimo metu kadastriniai matavimai nebuvo atlikti – Vilniaus miesto valdyba nustatė pagal minėtus teisės aktus tik faktiškai naudojamų žemės sklypų ribas, žemės sklypai nebuvo suformuoti, o tikslius sklypų išmatavimus pagal nustatytas sklypo ribas, turėjo atlikti žemės sklypų naudotojai, todėl žemės sklypų plotai, atlikus kadastrinius matavimus, galėtų skirtis nuo nustatytų faktiškai naudojamų ribų plotų. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., o atmetus pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą, neliko pagrindo tenkinti prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, nes šis prašymas yra susijęs su atnaujinto proceso metu nagrinėjamomis aplinkybėmis dėl įsiteisėjusios sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, nurodyti procesiniai sprendimai nėra teisės aktai, dėl kurių atitikties Konstitucijai sprendžia Konstitucinis teismas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjų G. K., R. C., M. C. atstovas advokatas J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-15 nutartį ir civilinėse bylose Nr. 2-193-10/2003 ir Nr. 2-123-631/2007 atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p., pagrindu, iš naujo nagrinėti šią bylą ir atnaujintame procese spręsti kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas teisės normos, priskyrė pareiškėjams pareigą atlikti tiksliuosius matavimus jiems nuosavybės teise nepriklausančiame sklype. Teigia, jog dėl ginčo sklypo vyko privatizavimo procedūra, todėl būtent pardavėjas turėjo atlikti tiksliuosius matavimus arba pavesti žemės naudotojams tai atlikti. Mano, kad tiksliųjų matavimų atlikimo klausimas, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindinis ir neturi esminės reikšmės priimant sprendimą atnaujinti ar ne procesą. Esmė yra tai, kad šis sprendimas negali būti įvykdytas. Nurodo, kad registro duomenimis kaimyninių sklypų ribos buvo nustatytos atlikus tiksliuosius matavimus ir jų pagrindu nustatyta, kad 2003-12-11 sprendime nurodytos žemės sklypo dalies, pažymėtos skaičiais 5-6-7-8, plotas sudaro 1798 m², o likusios žemės sklypo dalies, pažymėtos skaičiais 1-2-3-4, plotas sudaro 1368 m². Šiuos duomenis savivaldybė ir apskrities viršininko administracija turėjo iki teismui priimant 2003-12-11 sprendimą. 2003-12-11 sprendimu namų valdos Naujakiemio g. 35, Vilniuje sklypo ribos sumažintos iki 1670 m², tačiau prie pastatų yra tik 1368 m² žemės, todėl pareiškėjams palikta namų valda pagal teismo sprendimą yra ir už Cedrono upelio tvenkinio. Nurodo, jog nėra aišku kokiais kriterijais vadovavosi teismas mažindamas namų valdos Naujakiemio g. 35, Vilniuje plotą, o šiuo metu galiojančios teisės normos draudžia formuoti žemės sklypus iš dviejų atskirų dalių, todėl vadovaujantis šiomis normomis teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Teigia, jog bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas ir pradėtas iš naujo, nes nebuvo įvertinta sklypo suformavimo istorija. Vientisas sklypas padalintas į dvi dalis tik po Cedrono upelio užtvenkimo. Nurodo, jog atnaujinus bylą turi būti tikslinami šalių reikalavimai.
Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. ir jos atstovas V. K. prašo panaikinti 2009-12-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Teigia, kad teismas pažeidė LR Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas: teisę į teisingą ir greitą teismo procesą; teisę į teisminę gynybą, teisminės gynybos prieinamumo principą; teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; į sąžiningą rungimosi principą; teisę vesti bylą per atstovą teisę apskųsti teismo sprendimą; teisę į šalių lygiateisiškumą. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į teiginius, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2005-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 pažeidė konstitucinį valstybinės kalbos principą ir tuo pažeidė LR Konstitucijos 7, 14 straipsnių, LR Valstybinės kalbos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau teismas į šiuos pažeidimus nereagavo, negynė viešo intereso, neįvertino, jog įsigalioję sprendimai prieštarauja Konstitucijai, o nesikreipdamas į LR Konstitucinį teismą, paliko nepatikrintą teiginį ar įsigalioję sprendimai, kaip teisės aktai, neprieštarauja Konstitucijai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vilkino bylos nagrinėjimą, nereagavo į nurodytus pareiškėjų pažeidimus, teisėjos nušalinimą sprendė teisėja anksčiau nagrinėjusi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jos veiksmai buvo skundžiami, todėl A. P. neturėjo teisės spręsti nušalinimo klausimo. Teigia, jog teismas nereagavo į pareiškėjų teiginius dėl prokurorų neveikimo ginant viešajį interesą, dėl padarytos ir tęsiamos nusikalstamos veikos ir korupcijos. Neatvykus advokatui į 2009-07-14 teismo posėdį G. K. atstovui V. K. neleido pasisakyti dėl teismo nušalinimų, galimybės nagrinėti bylą, pareikšti prašymus, pareiškimus, tuo pažeisdamas pareiškėjos teisę vesti bylą per atstovą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys M. R. ir A. U. prašo skundą atmesti, o 2009-12-15 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, teismas ne tik neturėjo, bet ir negalėjo vertinti prokuratūros priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra bylos dėl proceso atnaujinimo dalykas, o baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso sritis. Teigia, jog teismas teisingai konstatavo, kad visų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą byloje buvo, todėl pareiškėjų teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Pareiškėjos G. K. argumentai apie korupciją, nusikalstamas veikas, nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. 2009-02-27 geodezininko A. M. pažymos teismas pagrįstai nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ji neegzistavo bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu. Atmestini teiginiai, kad klausimą dėl nušalinimo, kuriam nebuvo pagrindo, neteisėtai sprendė teisėja A. P., nes CPK 65 str. nustatytų pagrindų nebuvo. Mano, jog teismas pagrįstai neleido V. K. atstovauti pareiškėjos, nes jis nepatenka nė į vieną CPK 56 str. nurodytų asmenų grupę. Nurodo, kad pareiškėjos G. K. atstovas J. B. yra padavęs atskirąjį skundą dėl 2009-12-15 nutarties, todėl vertintina, ar G. K. atskirasis skundas gali būti paduotas, nes tas pats asmuo negali pateikti dviejų atskirųjų skundų dėl tos pačios teismo nutarties. Atsiliepimu į pareiškėjų atstovo advokato J. B. atskirąjį skundą nurodo, jog atskirajame skunde nenurodomas nei vienas argumentas, patvirtinantis, jog buvo proceso atnaujinimo pagrindas nagrinėjamoje byloje. Teiginiai dėl namų valdos ploto, sprendimo įvykdymo ir pan., neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-12-15 nutarties teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnis nustato, jog procesą galima atnaujinti esant bent vienam CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui, todėl asmuo, teikdamas tokio pobūdžio prašymą, privalo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, o prašymą pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Toks terminas nustatytas siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybėms, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą. Įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis ir dėl svarbių priežasčių (sunkios ligos, stichinės nelaimės ir t.t.) praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str., 368 str.1 d.). Tačiau pareiškėjas privalo nurodyti ir įrodyti svarbias termino praleidimo priežastis, sukliudžiusias laiku kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu (CPK 178 str.). Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 str. 2 d.). Šis terminas yra naikinamasis, todėl jam suėjus išnyksta ir pati asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą.
Nagrinėjamoje byloje, kreipdamiesi į teismą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai G. K., R. C., M. C. vadovavosi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal šį punktą pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas. Dėl paminėto, darytina išvada, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar G. K., R. C., M. C. pateikti įrodymai, kitų byloje esančių įrodymų kontekste, galėtų sukelti pagrįstų abejonių anksčiau pateiktų teismui įrodymų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu. Todėl, siekiant atnaujinti procesą nurodyto straipsnio pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, nes naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir būtų esminės.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2003-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-193-10/2003 atmetė ieškovų M. C. ir G. K. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti asmeninio naudojimo žemės sklypų Naujakiemio g. 35, Vilniaus m. pirkimo-pardavimo sutartis bei iš dalies patenkino trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. R. ir A. U. ieškinius ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr.1702V „Dėl privačių namų valdų (Naujakiemio g. 35, Aivarų g. 54) ribų nustatymo Verkių seniūnijoje“ dalį dėl 1496 kv.m. žemės sklypo, pažymėto miesto plano ištraukoje skaičiais 5-6-7-8, priskyrimo prie privačios namų valdos, esančios Naujakiemio g. 35, Vilniuje, žemės sklypo ir šios namų valdos sklypo ribas, pažymėtas skaičiais 1-2-3-4 sumažino iki 1670 kv.m.. Minėtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2004-03-15 nutartimi buvo paliktas nepakeistu (civilinė byla Nr. 2-123-631/2007, 4 t., b.l. 257-267, 328-343). Teismai konstatavo, jog M. C. ir G. K. neturi teisinio pagrindo naudotis didesniu nei 1670 kvm. dydžio žemės sklypu, esančiu Naujakiemio g. 35, Vilniaus m., o Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimu Nr. 1702 nustatytų Naujakiemio g. 35, Vilniuje privačios namų valdos 3166 kvm. faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų suformavimas prieštaravo LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 ir 4 p., LR Vyriausybės 1999-03-29 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 7, 10, 11, 17 p. nuostatoms. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-123-631/07, tenkino pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, atnaujino civilinės bylos Nr. 2-193-10/2003 nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo iš esmės ir atmetė M. C. ir G. K. prašymą panaikinti 2003-12-11 sprendimą (civilinė byla Nr. 2-123-631/2007, 7 t., b.l. 1-4). Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymu procesas atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2005-08-30 nutartimi nurodžius, jog pareiškėjai įrodė esant proceso atnaujinimo pagrindą - naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y., kad priimant procesinius sprendimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas 2002-05-10 iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr.10-9-064-04 ir tai galėjo būti kliūtimi teisingai išspręsti civilinę bylą bei priimti procesinius sprendimus, nes nebuvo žinomos aplinkybės dėl 1938 m. mokestinio pavedimo Nr. 280 suklastojimo, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-08-29 sprendimo, jo įrašo ir nuorašo civilinėje byloje Nr. 2-5313-96 suklastojimo, 2000-07-10 S. T. vardu surašyto atsisakymo nuo siūlomo žemės sklypo suklastojimo ir pateikimo Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui. Atmesdamas M. C. ir G. K. prašymą panaikinti 2003-12-11 sprendimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika ir nėra jokio įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi paaiškinimai, parodymai, melaginga eksperto išvada, neteisingas vertimas, dokumentų suklastojimas ar kiti faktai, numatyti CPK 366 str. 1 d. 3 p. dėl kurių priimtas 2003-12-11 sprendimas būtų neteisėtas ar nepagrįstas. Nurodė, kad kitos nurodytos pareiškėjų aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo naikinti 2003-12-11 sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2008-05-28 nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-123-631/2007, 7 t., b.l. 164-166).
Kaip paminėta aukščiau, prašydami atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-193-10/03 ir Nr. 2-123-631/07 pareiškėjai nurodė, kad Valstybinė kalbos inspekcija 2008-08-18 raštu informavo, jog Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr.10-9-064-04 buvo vadovaujamasi į valstybinę kalbą neišverstais dokumentais, todėl pareigūnai pažeidė kalbos principą ir dėl šio pažeidimo ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas nekvalifikuotai bei priimtas neteisėtas Vilniaus apylinkės prokuratūros 2005-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėtu nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje M. R. atžvilgiu pagal BK 300 str. 1 d. dėl mirusios S. T. vardu surašyto atsisakymo nuo siūlomo žemės sklypo Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamajame kvartale dėl mažareikšmiškumo, o dalyje dėl 1938 m. T. T. mokestinio pavedimo valstybiniams mokesčiams už žemę apmokėti Nr. 280 suklastojimo ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996-08-29 sprendimo, jo nuorašo ir nuorašo civilinėje byloje Nr. 2-5313-96 suklastojimo, nes nepadarytos minėtos nusikalstamos veikos (civilinė byla Nr. 2-123-631/07 -5 t. b.l. 98-103,6 t., b.l. 11-12, 80-81, 172-173, 7 t., b.l. 61-92, 116-121, 125-137, 184-226 ir kt.). Pareiškėjai teigia, jog priimant 2007-10-12 nutartį, aplinkybės apie padarytą pažeidimą Vilniaus m. 3 apylinkės teismas negalėjo žinoti, todėl vadovavosi neteisėtu 2005-11-22 prokuratūros nutarimu. Nurodo, jog neįvertinta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, 1996-08-29 priimdamas sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nenurodė, kad T. T. turtą paveldėjo 4 vaikai, kaip nurodyta 1939 m. lenkų sprendime, kuris nebuvo tinkamai išverstas ir dėl to M. R. ir A. U. neturėjo teisės į nuosavybės teisės atkūrimą Novosiolkų k. teritorijoje. Civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 esančiame pareiškėjų G. K., atstovaujamos V. K. ir M. C., atstovaujamo R. C. prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-193-10/203 nurodoma, kad „2005 m. balandžio 29 d. pareiškėjai susipažino su baudžiamosios bylos 10-9-064-04 medžiaga“ (civilinė byla Nr. 2-123-631/07, 5 t., b.l. 1-6). Iš Valstybinės kalbos inspekcijos rašto matyti, kad dėl galimo pažeidimo baudžiamojoje byloje į inspekciją 2008-08-08 kreipėsi R. C. ir V. K. (1 t., b.l. 12). Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė procesui atnaujinti, pareiškėjams neginčijamai buvo žinoma nuo 2005-04-29, t.y., iki Valstybinės kalbos inspekcijos išvadų. Kadangi kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai turėjo per 3 mėnesius nuo aplinkybės sužinojimo konstatuotina, jog jie yra praleidę įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės - kreipimasis į prokuratūrą, M. C. mirtis, nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino, nes nei viena iš nurodytų aplinkybių netrukdė pareiškėjams kreiptis į teismą savalaikiai. Be to, M. C. bylose atstovaudavo jo sūnus R. C. pagal 2004-01-28 įgaliojimą, todėl nurodyta aplinkybė R. C. taip pat buvo žinoma nepriklausomai nuo to, kad turtą jis paveldėjo tik po tėvo mirties. Spręsdamas ar aplinkybė dėl valstybinės kalbos principo pažeidimo sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, teismas įvertino teisingai, nes nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-193-10/03 teismui buvo pateiktas 1939-04-17 Apskrities teismo sprendimo vertimas (3 t., b.l.196-197). Be to, 2003-12-11 sprendime nurodoma, jog po T. T. mirties jo turėtą 5 ha žemės sklypą paveldėjo 4 vaikai, dėl to darytina išvada, kad teismas turėjo visus duomenis, reikšmingus bylos išsprendimui (civilinė byla Nr. 2-123-631/07, 4 t., b.l. 257-267). 2007-10-12 priimant procesinį sprendimą atnaujinus procesą minėtoje byloje, teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, t.t. ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamoje byloje, todėl aplinkybė, jog vertimo nebuvo baudžiamoje byloje, aukščiau paminėtų sprendimų priėmimui esminės reikšmės neturėjo. Įrodymų, kad dėl pareiškėjų nurodyto pažeidimo - 1939-04-17 teismo sprendimo vertimo nebuvimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10V-9-064-04 - Vilniaus apylinkės prokuratūros 2005-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra panaikintas, teismui nepateikta (CPK 178 str.).
Pareiškėjai nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03 yra ir geodezininko A. M. 2009-02-27 pažyma, patvirtinanti, kad 2003-12-11 teismo sprendime nurodyto žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiais 5-6-7-8, sudaro 1798 kv.m., o likusi dalis, pažymėta skaičiais 1-2-3-4, yra tik 1368 kv.m., todėl 2003-12-11 sprendimas, kuriame nurodyta 1670 kv.m. namų valda prie namo Naujakiemio g. Nr. 35, Vilniuje, negali būti įvykdytas. Teigia, jog dėl minėtos aplinkybės M. R. ir A. U. reikalavimas byloje negalėjo būti patenkintas, o pareiškėjams tapo žinoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija viso proceso metu teismui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie žemės plotus namų valdoje Naujakiemio g. 35, Vilniuje. Kadangi geodezininko A. M. pažyma yra datuota 2009-02-27, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjams gavus minėtą pažymą jie nepraleido termino pateikti prašymą atnaujinti procesą paaiškėjus geodezininko nurodytai aplinkybei apie esamą žemės sklypo dydį.
LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (2001-02-24 redakcija) patvirtintos tvarkos 13.2 p. nustatė, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pateikia dokumentą kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, kuriame nėra pastatų ir statinių. Iš Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo matyti, kad išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus teisinius žemės sklypų suteikimo dokumentus pareiškėjai G. K. ir M. C. neturi teisinio pagrindo naudotis didesniu nei 1670 kv.m. ploto dydžio žemės sklypu ir iš dalies panaikino Vilniaus miesto savivaldybės 2000-09-07 sprendimą Nr. 1702V, kuriuo buvo nustatytas Naujakiemio g. 35 privačios namų valdos 3166 kv.m. naudojamos sklypo plotas. Tačiau minėtu sprendimu nebuvo konstatuota, kad pareiškėjai turi teisę realiai įsigyti nurodyto 1670 kv.m. dydžio sklypą. Iš Vilniaus miesto valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V matyti, kad minėtu sprendimu nustačius Naujakiemio g. 35 privačios namų valdos 3166 kv.m. naudojamo sklypo ribas, 3 p. buvo nurodyta, jog žemės sklypų naudotojai privalo atlikti tikslius sklypų matavimus ir suderinti juos Miesto plėtros departamente. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad priimant Vilniaus m. valdybos sprendimą Naujakiemio g. 35 namų valdos kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, todėl tik juos atlikus, galėjo būti suformuotas pareiškėjų namų valdos žemės sklypas, atsižvelgiant į jau suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus gretimų namų valdų žemės sklypus bei išlaikant reikiamus atstumus nuo Naujakiemio gatvės ir Cedrono upelio. Tik atlikus minėtus veiksmus galėjo būti nustatytas tikslus žemės plotas, kurį pareiškėjai turi teisę išsipirkti (civilinė byla Nr. 2-123-631/07 1 t., b.l. 8). Byloje duomenų jog priimant teismo sprendimą minėti kadastriniai matavimai pareiškėjų naudojamame sklype buvo atlikti, taip pat nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimu nurodytas sklypo dydis, kuriuo pagrįstai naudojosi pareiškėjai, yra neteisingas. Nesant įrodymų, kad 2003 m. teismui buvo pateikti kadastriniai duomenys apie realiai esamą pareiškėjų žemės sklypo dydį, 2009-02-27 geodezininko A. M. pažyma nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima atnaujinti procesą bylose, nes bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2003-12-11 sprendimu konstatavo, jog M. C. ir G. K. neturi teisinio pagrindo naudotis didesniu nei 1670 kvm. dydžio žemės sklypu, esančiu Naujakiemio g. 35, Vilniaus m. ir nei 2003-12-11, nei 2007-10-12 procesiniuose sprendimuose nėra konstatavęs kokio dydžio žemės sklypas priklauso G. K. ir M. C. atlikus kadastrinius matavimus, todėl konstatuoti jog dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti sprendimus, negalima. Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos 2009-12-15 nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą yra pagrįsta. Nors pareiškėjų atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjams priskyrė pareigą atlikti tiksliuosius matavimus, tačiau tokio įpareigojimo 2003-12-11 nei 2007-10-12 teismo procesiniuose sprendimuose nėra, o atstovo teiginys, jog byloje nėra įrodymų, kad iki teismui priimant 2003-12-11 sprendimą pareiškėjai turėjo atlikti šiuos matavimus vertintini kritiškai, nes ši pareiga pareiškėjams nustatyta Vilniaus miesto valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V 3.1 p. (civilinė byla Nr. 2-123-631/07, 1 t., b.l. 8). Ta aplinkybė, jog gretimuose žemės sklypuose (Naujakiemio g. 33, 37) buvo atlikti kadastriniai matavimai, neįrodo, jog juos 1996 - 1999 m.m. atliko ne patys sklypų savininkai, o valstybės institucijos (1 t., b.l. 198-205, CPK 178 str.). Apeliantai nurodo, jog už žemės sklypą jie yra sumokėję valstybei, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai dėl to įgyja teisinį pagrindą įsigyti didesnį žemės sklypo plotą nei bus jiems parduodama atlikus kadastrinius matavimus. Permokėtas mokestis pareiškėjams bus grąžinamas.
Apeliantai nurodo, jog ginčijama nutartis yra neteisėta, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, teisė į teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą, vilkinamas bylos nagrinėjimas, pažeisti kiti civilinio proceso kodekso principai, nereaguojama jog neginamas viešas interesas, be pagrindo atmestas prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą, tačiau šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai. Iš 2009-07-14 teismo posėdžio protokolo matyti, kad neatvykus pareiškėjos G. K. advokatui, teismas neleido dalyvauti bylos nagrinėjime pareiškėjos atstovui V. K. (1 t., b.l. 116-117). G. K. teigia, jog tuo buvo pažeistos jos teisės. Nurodyti teiginiai atmestini, nes iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas V. K. neturėjo aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl nedalyvaujant posėdyje pareiškėjos advokatui J. B., pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis CPK 56 str. pagrindu neleido V. K. atstovauti G. K. (1 t., b.l.24-25, 41-42). Minėtame posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl pareiškėjos G. K. teisės turėti atstovą nebuvo pažeistos, o įstatymų nuostatų laikymasis, nelaikytinas byloje dalyvaujančių asmenų teisių pažeidimu ar jų ribojimu.
Apeliantė teigia, kad teisėjai J. Š. pareiškus nušalinimą, šį klausimą neteisėtai sprendė teisėja A. P., tačiau šis teiginys atmestinas, nes minėta teisėja yra Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, kuriai teisė spręsti nušalinimo klaisimą yra suteikta CPK 69 str. 1 d. pagrindu. Ta aplinkybė, kad teisėja yra sprendusi klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003, nesudaro pagrindo jai nusišalinti nuo kitų bylų nagrinėjimo, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, be to, teisėja A. P. civilinės bylos Nr. 2-3423-653/2009 iš esmės nenagrinėjo, o tik kaip teismo pirmininko pavaduotoja sprendė pareikšto nušalinimo teisėjai J. Š. klausimą, todėl pareiškėjų teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą nebuvo pažeista.
Duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, taip pat nepateikta. Iš bylos dokumentų matyti, kad gavus pareiškėjų prašymus, teismas buvo nustatęs terminą jų trūkumams pašalinti, o 2009-05-11 priėmus prašymus, byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams pateikti bei 2007-07-14 paskirtas teismo posėdis, kuris neatvykus G. K. advokatui J. B. bei prašant kitos šalies atstovei adv. D. Puzirauskienei, buvo atidėtas 2009-08-12. Minėtame teismo posėdyje G. K. atstovui V. K. pareiškus teismui nušalinimus, posėdis atidėtas ir 2009-08-13 nutartimi išsprendus nušalinimo klausimą, byla paskirta nagrinėti 2009-10-12. Šiame posėdyje V. K. ir advokato J. B. prašymu pripažinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos atstovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, bylos nagrinėjimas atidėtas 2009-12-02. Minėtame teismo posėdyje buvo išklausyti proceso dalyviai, procesinio sprendimo priėmimas atidėtas 2009-12-15 ir minėtą dieną paskelbtas, kas neprieštarauja CPK 269 str. nuostatoms. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad teismas bylos nevilkino, nagrinėjo operatyviai, o posėdžiai buvo atidėti ne dėl teismo kaltės (1 t., b.l. 1-5, 14-15, 18-21, 37-38; 67, 111, 116-117, 135-137).
CPK 300 straipsnio nuostatos numato, jog tik paaiškėjus dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių civilinę bylą nagrinėjantis teismas apie tai praneša prokurorui. Byloje nenustatyta jog nagrinėjamos bylos metu būtų paaiškėjusios aukščiau nurodytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo teikti prokurorams informaciją apie konkretaus padaryto nusikaltimo požymius. Pareiškėjų turima informacija apie vykdomą korupciją, nusikalstamas veikas, susijusias su žemės sklypų įsigijimu bei jų grąžinimu, turi būti jų pačių iniciatyva pateikta Vilniaus miesto ar Vilniaus apygardos prokurorams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad LR Generalinė prokuratūra vykdė tyrimus pagal pareiškėjų teikiamus pareiškimus, todėl tai, kad buvo priimti pareiškėjams nepalankūs procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo konstatuoti jog nebuvo ginamas viešas interesas. Spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo vertinti prokuratūros pareigūnų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nebuvo bylos dėl proceso atnaujinimo dalykas. Prašydami teismą kreiptis į Konstitucinį teismą pareiškėjai nenurodė koks konkrečiai įstatymas ar kitas teisės aktas nagrinėjamoje byloje galimai prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms, todėl kreiptis į minėtą teismą nebuvo pagrindo.
Suinteresuotų asmenų M. R. ir A. U. teiginiai, kad esant pareiškėjų atstovo atskirajam skundui negali pateikti papildomo skundo ir patys pareiškėjai, yra nepagrįsti, nes Civilinio proceso kodekso nuostatos nei apeliacinių, nei atskirųjų skundų skaičiaus neriboja.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti ginčijamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.