Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-2186 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. P.. Nutarimu Komisija vienbalsiai (4 balsai prieš) nutarė netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skirtas valdyti aktualius kriminogeninius poreikius.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 14 d. gautas nuteistojo V. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą Komisijos priimtą 2023 m. liepos 4 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes jis yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės laiko.

Skundas pateiktas 2023 m. liepos 11 d. nepažeidžiant BVK 86 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 (septynių) darbo dienų termino.

Skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis pradėjo atlikinėti nuo 2022 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 19 d., jam paskirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Komisija jau antrą kartą atmeta nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis prašo taikyti BVK 82 straipsnį, nes 1/3 bausmės dalies jau yra atlikęs. Komisija nustatė, kad nuteistasis vykdo visas rekomendacines priemones, tačiau padarė išvadą netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad bausmę nuteistasis atlieka paprastos grupės sąlygomis, jokių nuobaudų neturi, praeityje padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, suprato nusikalstamos veikos žalą tiek sau, tiek visuomenei. Komisijos padaryta išvada, kad nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per anksti yra nepagrįsta ir ekonomiškai nenaudinga Lietuvos valstybei.

Atsiliepimo į nuteistojo skundą prokuratūra nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad tiek komisija, tiek teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. P. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Be to, V. P. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, buvo subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, V. P. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis vykdo šiuo metu.

Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia 2022 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 19 d. 1/3 bausmės nuteistasis atliko 2023 m. birželio 29 d. Šio skundo nagrinėjimo metu neatliktos bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 17 dienų.

Įvertinęs Komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą Komisija neužmiršo, atsižvelgė ir vertino tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologų pateiktais duomenimis, nuteistasis 2022 m. gruodžio mėnesį buvo kviestas pirmam įvadiniam pokalbiui, siekiant suplanuoti individualų darbų. Pokalbio metu, nuteistasis pasisakė nebenorintis nieko lankyti, nes šiuo metu tam poreikio nemato; V. P. nurodė, kad visą savaitę darbo dienomis lanko įvairius užsiėmimus; 2022 m. spalio 24 d. nuteistasis kviestas suicidinio elgesio rizikos įvertinimui; 2022 m. lapkričio 25 d. nuteistasis kviestas pirminiam pokalbiui po perkėlimo į būrį; nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. dalyvavo 18 ak. val. trukmės socialinių įgūdžių „Karjeros portretai“ užsiėmimuose, ugdant nuteistųjų socialinius įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas įsilieti į darbo rinką ar grįžti į formalią šveitimo sistemą atlikus laisvės atėmimo bausmę; dalyvavo „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centro organizuojamuose 12 užsiėmimų, motyvuojančių sveikti nuo priklausomybės; nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. kovo 21 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės; 2023 m. kovo 10 d. nuteistasis buvo supažindintas su pirmuoju socialinės integracijos etapu.

Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad V. P. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) universitete įgijo (duomenys neskelbtini) bakalauro mokslinį laipsnį. Priimtame Nutarime Komisija pažymėjo, kad nuteistasis nestruktūrizuotoje aplinkoje stengėsi save realizuoti darbinėje veikloje, tačiau darbinę veiklą dažnai keitė, ieškodamas tam pateisinančių priežasčių, tokių kaip: per mažas darbo užmokestis, nepatiko darbas. Bausmės atlikimo metu 2022 m. lapkričio 28 d. V. P. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistojo teigimu, jam darbas nepatiko, buvo prastai apmokamas, taip pat negalėjo dirbti dėl kojos traumos. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimą, kuriame nurodyta, kad V. P. įmonėje dirbo nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. spalio 6 d. Direktorius įsipareigoja įdarbinti V. P. ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų paleidimo atveju.

Teismas įvertina tai, kad V. P. dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Prieš tai svarstymo metu Komisija vienbalsiai (6 balsai prieš) netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pateikė rekomendaciją vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas nustatė, kad priimdama skundžiamą Nutarimą Komisija teigiamai įvertino, jog V. P. vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau pažymi, kad vien tik Komisijos pateiktų rekomendacijų tinkamas vykdymas negali būti vertinamas ir laikomas kaip vienintelės išskirtinės aplinkybės, kurios nulemtų Komisijos sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nurodytų rekomendacijų vykdymas suteikia galimybę tikėtis lygtinio paleidimo, bet ne pareigą jį gauti svarstymo metu. Lygtinio paleidimo taikymui svarbios visos reikšmingos ir jau minėtos aplinkybės.

Vertindamas kitas reikšmingas aplinkybes teismas pastebi, kad V. P. praeityje buvo teistas 4 kartus, tik pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis pirmą kartą nuteistas būnant jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendyje nurodyta, kad V. P. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas sunkina jo atsakomybę. Pažymėtina, kad nuteistasis nuoseklaus nuoširdumo nesilaikė, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendyje nurodyta, kad V. P. kaltės dėl turėjimo tikslą platinti narkotines medžiagas nepripažino, o vėliau vykdant bausmę Interviu metu kaltę pripažino iš dalies. Teismas nustatė, kad praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka bausmę, buvo ne atsitiktinės, asmuo ne vienu teismo sprendimu nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisija atsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. P. nepasižymėjo išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais. Bausmės vykdymo laikotarpiu V. P. nesimoko, nedirba, nebuvo baustas ar skatintas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime paprastosios grupės sąlygomis.

Teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis V. P. palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, t. y. skambučių pagalba ir pasimatymų metu bendrauja su mama, sese, pusseserėmis, krikštamote, močiute. Tarpusavio santykius su artimaisiais nuteistasis apibūdina, kaip gerus, palaikančius, nurodo, kad artimieji laukia jo sugrįžtančio, išklauso jį ir supranta. Interviu metu, V. P. gali papasakoti apie savo artimuosius, apie jų gyvenimą, pomėgius. Su tėvų nuteistasis nebendrauja, apie tėvą kalba nenoriai, nurodo, kad jo santykiai su tėvu nuo pat vaikystės buvo šalti. Interviu metu, nuteistasis vengė teikti informaciją apie draugę. Pasiteiravus V. P. apie draugę, šis nurodė, kad ją turi, tačiau vėliau nurodė, kad neturi ir nusprendė apie ją informacijos neteikti. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis sulaukia artimų paramos ir palaikymo, kas neabejotinai yra svarbus veiksnys, motyvuojantis V. P. koreguoti savo elgesį ateityje, tačiau, kita vertus, šiai dienai nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad vien tik artimas bendravimas su artimaisiais ar artimųjų parama neabejotinai sulaikys asmenį daugiau nedaryti nusikalstamų veikų ir ateityje nebenusikalsti.

Komisija taip pat įvertino tai, kad nuteistasis, interviu metu teigė, jog narkotines medžiagas vartojo du metus. Asmens byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis turėjo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, kurios siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad visos V. P. praeityje padarytos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tačiau taip pat vienu nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Interviu metu, pats nuteistasis nesieja psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų su netinkamu savo elgesiu, teigia, kad tokių medžiagų jau nevartoja ir nevartos ateityje. Nuo 2023 m. sausio 17 d. V. P. lanko užsiėmimus, motyvuojančius sveikti nuo priklausomybės ligos, taip pat lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimus, dalyvavo 12 užsiėmimų, motyvuojančių sveikti nuo priklausomybės. Teismas įvertina ir tai, kad būdamas laisvėje V. P. turėjo ir alkoholio vartojimo problemų, kas sukeldavo asmeniui papildomų problemų, kadangi ne kartą būdamas neblaivus buvo baustas administracine tvarka.

Bausmės atlikimo metu V. P. elgesys vertintinas kaip adekvatus, bendravimo įgūdžiai socializuoti. Nuteistasis nusiskundimų savo psichika neišsako, tačiau teigia negalintis „būti uždarytas“ ir nori kuo greičiau išeiti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nėra duomenų apie nuteistojo emocines ar psichologines problemas, trukdančias nuteistojo kasdieniniams funkcionavimui. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai pakankami palaikyti pokalbį. Pagal praeityje padarytų nusikaltimų pobūdį V. P. būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, nuteistasis neturi pakankamų įgūdžių problemoms spręsti ir jas identifikuoti. Analizuojant nuteistojo praeityje padarytas nusikalstamas veikas pastebima, kad egzistavo nepagarba visuotinai priimtinoms gyvenimo normoms, ciniškas nuteistojo elgesys, nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei tam tikros kriminalinės nuostatos. Interviu metu diskriminacinių nuostatų, susijusių su nusikalstamu elgesiu nuteistasis neišsako, nusikaltimai nėra padaryti dėl diskriminacinio motyvo. Teismo vertinimu, nuteistojo mąstymas ir elgesys, asmeninės savybės ir emocinė gerovė, kol kas trukdo nuteistajam mažinti Komisijos nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksmus ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad V. P. nors ir tinkamai elgėsi bausmės atlikimo metu, tačiau dar nepadarė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui reikšmingas paties nuteistojo požiūris į jo veiką, baudžiamosios atsakomybės turinį, dėl to šiuo metu nėra galimybės pripažinti, kad V. P. galėtų toliau taisytis būdamas laisvėje ir prižiūrimas, nes jo elgesys, mąstymas, tam tikros kriminalinės nuostatos, ankstesnių teistumų skaičius ir paskirtos bausmės neatgrasė asmens nekartoti analogiško nusikalstamo modelio – V. P. ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė nusikalstamas veikas, buvo baudžiamas administracine tvarka, visa tai kelia teismui abejonių, kad asmuo tikrai sugebės vykdyti privalomų teisės normų įpareigojimus.

Teismas įvertina ir tai, kad V. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai pakartotinio vertinimo metu nustatyti nebuvo, tačiau teigiamai įvertinta, jog bausmės atlikimo metu V. P. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat yra stebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, neteistasis demonstruoja pastangas laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio ribojimų, dabartiniu metu finansiškai išsilaiko pats, taip pat jam padeda artimieji, vykdomųjų dokumentų (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistojo atžvilgiu nėra. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyti reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nustatyti net 7 jų), kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, yra pagrindas pripažinti, kad egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Primintina, kad įstatymas numato privalomą nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties V. P. gyvenimo būdo ypatumų, nepakankamo gebėjimo atsiriboti nuo rizikingų situacijų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, impulsyvaus elgesio, problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių stokos, nepakankamo savo veiksmų pasekmių įvertinimo, neigiamų nuostatų į visuomenės vertybes. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo V. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą verčia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Dėl to, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, ar nuteistasis būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos Nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis V. P. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog V. P. elgesys pakoreguotas nepakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos Nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti V. P. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti V. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

nutarė:

atmesti V. P. (V. P.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2186 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. P..

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.