Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, verslo strategijos vadovas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., 2023 m. sausio 28 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia rankomis abu sudavė ne mažiau 8 smūgių nukentėjusiajam L. Ž. į įvairias kūno vietas, kai L. Ž. nugriuvus ant žemės asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, toliau smūgiavo rankomis ir kojomis L. Ž. į įvairias kūno vietas, o L. Ž. atsikėlus nuo žemės ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, toliau smūgiuojant rankomis bei kojomis nukentėjusiajam L. Ž. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais abu L. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis kairės akies voke, odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje, kairės akies voke, kairiame skruoste, kairiame žande, pažandės kairėje, nosies kairiame sparnelyje, viršutinės lūpos raudonyje, kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje, kairiojo žando gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, viršutinio kairio 1-o danties krašto nuskėlimu, lengvo galvos smegenų sukrėtimu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Parodė, kad 2023 m. sausio 28 d. apie 15.30 val. prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su kitu asmeniu, įsivėlė į muštynes, tokiais savo veiksmais - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Jis tokioje situacijoje dalyvavo pirmą kartą. Kompanija, kurioje vyko muštynės atsidūrė netikėtai kadangi vykstant Pasaulio čempionato ledo ritulio varžyboms, išėjus parūkyti į lauką, kalbėjosi su drauge, kai tuo metu išgirdo sakant, tuoj gausi į snukį. Tuo metu jam atrodė, kad tai buvo būtinoji gintis, gina pažystamą asmenį, bet peržiūrėjus filmuotą medžiagą suprato, kad peržengė ribas. Nukentėjusiajam, kurio anksčiau nepažinojo, sudavė kaltinime minimus veiksmus, be jokios pagrįstos priežasties, jo atsiprašė jam žalą atlygino. Kritiškai vertina savo veiksmus. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant tėvo laidavimui už jį.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Kaltinamojo M. K. kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiojo L. Ž. parodymais, kad prie ,, (duomenys neskelbtini)“ sumušė ne vienas žmogus. Jis juto smūgius lyg vienas žmogus būtų jam sudavęs iš priekio, o kitas žmogus prisijungęs vėliau ir sudavęs smūgius iš šono. Buvo nuvežtas į Kauno klinikas, vėliau išleistas iš gydymo įstaigos, namuose gydėsi apie 2 savaites pagal gydytojo rekomendacijas, gėrė vaistus. Liudytojos R. K. parodymais, kad L. Ž. buvo sužalotas t. y. sužalotas veidas, matėsi, kad veidas ištinęs, kruvinas, taip pat buvo matyti kraujosruvos prie akiduobės. Pareiškimu, kuriame nurodyta, L. Ž., kad 2023 m. sausio 28 d. apie 14.00 val. išėjo iš namų pasportuoti į sporto salę, (duomenys neskelbtini), Kaunas. Sportavo apie 01.30 val. Išėjus iš sporto salės ir perėjus automobilių stovėjimo aikštelę prie ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios rampos vyresnio amžiaus vyras paprašė jo žiebtuvėlio. Atsakius, kad neturi kitas gretimai stovėjęs vyras, stambesnio kūno sudėjimo, jam kažką pasakė, jam atsakius, kad rinktų žodžius, iš priekio pajautė smūgį į veido kairę pusę. Toliau jautė dar daug smūgių į veidą iš visų pusių, tačiau kiek žmonių jį mušė, kuo mušė ir kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali, nes po smūgių nieko nepamena. Po šių smūgių jam ant veido kairės pusės atsirado nubrozdinimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kad L. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies voke, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, kairės akies voke, kairiame skruoste, kairiame žande, pažandės kairėje, nosies kairiame sparnelyje, viršutinės lūpos raudonyje, kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje, kairiojo žando gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, viršutinio kairio 1-o danties krašto nuskėlimu, lengvo galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktais, ne mažiau 8 trauminiais poveikiais. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 28 d. bei iš 2023 m. gegužės 10 d. vaizdo įrašo, kurį pateikė „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į anksčiau išanalizuotas aplinkybes kaltinamojo M. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymius.

IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Sprendžiant klausimą dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

M. K. baudžiamojoje byloje pateiktas V. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kuriame ji nurodė, kad yra kaltinamojo mama. Dėl to kas įvyko kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad sūnus laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su sūnumi ji gerai sutaria. Pati dirba Elektrėnų ,, (duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, mokytoja, neteista. Mano, kad sūnui yra autoritetas ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis M. K. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas neteistas, nusikaltimas nepriskirtinas prie sunkių nusikaltimų, kaltu pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žalą atlygino. Taigi, trys sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalyje nustatytos sąlygos, aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 49), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 57-81), dirbantis (2 t., b. l. 55), psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 53). Įvertinus kaltinamojo M. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, glaudų ryšį su šeima), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje M. K. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad nors ir ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšta turtinių pretenzijų bei civilinių ieškinių, tačiau civiliniai ieškiniai atlyginti (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog V. K. – M. K. mama yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su kaltinamuoju artimi, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą sūnui M. K. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant V. K. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą V. K. atsakomybėn 2 metų laikotarpiui, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kaltinamojo turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 132-135), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (2 t., bylos viršelyje), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. K. atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelė, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.