Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas, VRK) suteikti visiems pretendentams būti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus (toliau – ir pretendentai) vienodas sąlygas dalyvauti debatuose, pristatinėti savo programas, kitaip bendrauti su rinkėjais ir užtikrinti pretendentų lygiateisiškumo prisistatyti per viešosios žiniasklaidos priemones principo laikymąsi.

2. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė argumentais, kad VRK veikė neteisėtai, nes neužtikrino pareiškėjo, kaip pretendento būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, lygių teisių kartu su kitais pretendentais būti pakviestam į nacionalinio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos organizuojamas politinių debatų laidas, pateikiant informaciją apie pareiškėją kitose žiniasklaidos priemonėse. Pareiškėjas nurodo, kad žiniasklaidos priemonės prioritetą teikė tik trims pretendentams: I. Š., G. N. ir S. S., t. y. jie televizijos laidose pasirodydavo beveik kasdien, o apie kitų pretendentų rinkimines programas, pretendentų savybes nebuvo užsimenama, jie nekviečiami. Taip pat pareiškėjas kaip neigiamą pavyzdį minėjo Vytauto Didžiojo universitete organizuotus politinius debatus 2019 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas 2019 m. sausio 30 d. pateikė skundą atsakovui VRK, tačiau atsakymo į skundą negavo, atsakovas ir toliau nereagavo į pareiškėjo politinių teisių pažeidimus. Pareiškėjas teigia, kad tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas neužtikrino, kad rinkimų į Lietuvos Respublikos Prezidentus organizavimas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio 2 dalį, numatančią lygią rinkimų teisę, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, tinkamą šių įstatymų įgyvendinimą.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka, ir prašo jo netenkinti.

4. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu, pretendentu būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad į pareiškėjo 2019 m. sausio 7 d. skundą buvo atsakyta VRK 2019 m. sausio 18 d. raštu, kuriame nurodyta, kad pretendentų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. 2019 m. sausio 30 d. pareiškėjo skundas buvo iš esmės analogiško pobūdžio.

5. Atsakovas pažymi, jog 2019 m. kovo 28 d. VRK buvo surašytas piliečių parašų rinkimo lapų perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas iš viso surinko 6 188 piliečių parašų. Kadangi pareiškėjas nesurinko 20 000 piliečių parašų pagal Prezidento rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, jis nuo 2019 m. balandžio 1 d. VRK įgalioto komisijos nario sprendimu Nr. PK1-2019RP-S23 nebėra laikomas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu ir nebegali būti registruojamas kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

6. Atsakovas pabrėžia, kad tik įregistruotiems kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidentus Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pagrindu yra suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, o VRK apmoka Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamas rinkimų agitacijai skirtas programas. Tik kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidentus teisės aktų nustatyta tvarka yra taikomas lygiateisiškumo principas jiems dalyvaujant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos organizuojamose laidose. VRK neturi pareigos ir galimybių kaip nors paveikti visas žiniasklaidos priemones ar kitus juridinius asmenis, kad pastarieji kviestų į debatus ar skleistų informaciją apie visus pretendentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų, kuriais, pareiškėjo manymu, nebuvo užtikrintas pareiškėjo, turinčio pretendento būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus statusą, lygiateisiškumas kartu su kitais pretendentais dalyvauti televizijos laidose ir kitose žiniasklaidos priemonėse pristatant savo rinkimų programą.

8. Iš skunde išdėstytų ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovo papildytų argumentų matyti, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl VRK neveikimo užtikrinant pareiškėjo politines teises, t.y. pasyviąją rinkimų teisę būti išrinktam Lietuvos Respublikos Prezidentu.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. VRK sprendimu Nr. PK1-2019RP-S4 buvo įregistruotas pretendentu būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Jis 2019 m. sausio 7 d. atsakovui pateikė skundą dėl jo politinių teisių pažeidimo, o atsakovas 2019 m. sausio 18 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad Prezidento rinkimų įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų pagal savo kompetenciją nenustatė. Po to pareiškėjas pateikė VRK 2019 m. sausio 30 d. raštą, kurio turinys iš esmės buvo analogiškas. Duomenų, kad VRK atsakė pareiškėjui į šį raštą, byloje nėra. Įvertinus byloje atsakovo pateiktą 2019 m. sausio 18 d. atsakymą pareiškėjui, nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėto neveikimo, tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo skundo išnagrinėjimu teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad VRK nesiėmė veiksmų tam, kad pareiškėjui būtų užtikrintos lygios teisės visiems pretendentams dalyvaujant televizijos politinių debatų laidose, kitoms žiniasklaidos priemonėms skleidžiant informaciją apie pretendentus ar įvairiems juridiniams asmenims organizuojant pretendentų diskusijas.

11. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kiekvieni Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai susideda iš daugelio įvykių, laikotarpių bei etapų, kurių metu rinkimų dalyviai įgauna skirtingą teisinį statusą. Pirmiausia pagal Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnį ne anksčiau nei likus 85 dienoms ir ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos pavieniai asmenys, pareiškę norą kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidentus, gali iškelti savo kandidatūras arba kandidatūras gali iškelti politinės partijos. Asmeniui įvykdžius šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija įregistruoja jį pretendentu būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, išduoda jam rinkėjų parašų rinkimo lapus. Nuo šio momento pretendentai gali rinkti rinkėjų parašus iki likus ne mažiau 45 dienoms iki rinkimų dienos, tačiau teisės aktuose nėra numatytos jokios kitos pretendentų būti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus garantijos ar papildomos teisės.

12. Patikrinus VRK pateiktus rinkėjų parašus, pretendentai būti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus, pateikę ne mažiau kaip 20 000 galiojančių rinkėjų parašų, gali tapti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Prezidento rinkimų įstatymo 38 straipsnio 5 dalis numato, kad pretendentai būti kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja kandidatais į Respublikos Prezidentus ir savo interneto svetainėje paskelbia kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą.

13. Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad nuo šio momento kandidatai į Respublikos Prezidentus turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis ir skelbti savo rinkimų programą. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną (Prezidento rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalį Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principas.

14. Pažymėtina ir tai, kad Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 5 dalis numato, kad savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnis inter alia ( be kita ko) numato, jog politinės kampanijos metu draudžiama skleisti politinę reklamą neatlygintinai, išskyrus diskusijų laidas.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamu kandidatu, t. y. teisė būti renkamam) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Be to, Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai, yra įtvirtinta galimybė asmeniui Konstitucijos ir rinkimų įstatymų nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

16. Iš bylos duomenų žinoma, kad pareiškėjas faktiškai realizavo savo pasyviąją rinkimų teisę, t. y. išreiškė siekį būti išrinktam, buvo įregistruotas pretendentu būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, rinko jį remiančių rinkėjų parašus. Kartu jis turėjo teisę savo iniciatyva ir lėšomis skleisti informaciją apie savo asmenybę, siekius ir rinkiminę programą. Tačiau tiek pagal Konstituciją, tiek pagal žemesnės galios teisės aktus lygios galimybės rinkiminei agitacijai užtikrinamos tik nuo asmens įregistravimo kandidatu momento, t. y. jam tapus kandidatu.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymi, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ir kartu pavestos pareigos užtikrinti būtent kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus lygiateisiškumą bei galimybę lygiomis salygomis nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau nėra įtvirtinta VRK pareiga rūpintis visų asmenų, paskelbusių, jog planuoja kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidentus ar pretendentų būti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus lygiateisiškumu iki jiems tampant kandidatais, ypač skleidžiant informaciją ne nacionalinėse ir ne valstybės finansuojamose visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovas nėra kompetentingas daryti įtaką privačių visuomenės informavimo priemonių, kitokių juridinių asmenų organizuojamų diskusijų, politinių debatų ar kitokių renginių turiniui, dalyvių ratui ar skaičiui. Tokie veiksmai pažeistų ir Konstitucijoje įtvirtintus saviraiškos laisvės principą, cenzūros draudimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus (neveikimą).

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir įpareigoti VRK atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus – suteikti visiems pretendentams į kandidatus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose vienodas sąlygas dalyvauti debatuose, pristatinėti savo programas, kitaip bendrauti su rinkėjais ir užtikrinti pretendentų lygiateisiškumo prisistatyti per viešosios sklaidos priemones principo laikymąsi.

19. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas taip pat pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Prezidento rinkimų įstatymo 41 ir 46 straipsnių nuostatų, tiek, kiek jomis pretendentams neužtikrinamos teisės pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis ir skelbti savo rinkimų programą, nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis iš valstybės biudžeto tam skirtų lėšų (nors šios teisės suteikiamos kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidentus) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

20. Tokią galimybę numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

21. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl Prezidento rinkimų įstatymo 41 ir 46 straipsnių atitikties Konstitucijai, nepateikė pakankamai teisinių argumentų, kurie patvirtintų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, o apsiribojo bendro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl Prezidento rinkimų įstatymo nuostatų neteisingumo, pareiškėjo politinių teisių ir lygiateisiškumo principo pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo Prezidento rinkimų įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams.

22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgusi į aktualių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl apelianto iškeltų abejonių dėl Prezidento rinkimų įstatymo 41 ir 46 straipsnių neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, turi būti tenkinamas apelianto prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

23. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.