Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria įtariamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. gegužės 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d., veikdamas organizuota grupe su E. M., D. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, skambindami telefonu nukentėjusiesiems ir juos klaidindami, nurodydami, kad būtina pinigus pervesti į skirtingų asmenų banko sąskaitas, turint tikslą iš anksto apmokėti paskolos, pagal kurią nukentėjusiesiems būtų paskolinta pinigų, sudarymo išlaidas, apgaulės būdu įgijo M. K., E. B., D. D., A. M., K. Ž., E. F., V. M., A. P., R. K., A. P., V. V., R. K., R. V., A. J., A. T., V. P. pinigus – iš viso 40 350 Lt (11 730 Eur).

Gavus skundą, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui ir įtariamasis D. V. tapo kaltinamuoju, tačiau šioje nutartyje nurodoma jo procesinė padėtis, buvusi skundžiamos nutarties priėmimo bei skundo padavimo metu.

2015 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskelbta įtariamojo D. V. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 123 straipsniu, įtariamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2015 m. birželio 11 d. dėl įtariamojo D. V. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis 2015 m. birželio 26 d. sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. parvežtas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis palikta galioti ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi įtariamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2015 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi įtariamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas dar kartą pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. vasario 7 d.

Nepagrįstai buvo paskelbta bei vykdoma jo paieška, nes nebėgo ir nesislapstė. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Paleistas į laisvę, jis paskambino ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir paprašė informuoti, kai bus reikalingas. Pareigūnai su juo nesusisiekė, todėl jis nežinojo, kad yra ieškomas. Jis išvyko su šeima į Ispanijos Karalystę, ten susirado darbą. Jokių naujų nusikaltimų nepadarė, tyrimui netrukdė.

Jis turi nuolatinę gyvenamąją vieta, kurią deklaravo, darbą, šeimą, todėl turi tvirtus socialinius ryšius.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2013 metais. Procesas yra užsitęsęs, todėl turėtų būti taikomas BPK 215 straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Vadovaujantis BPK 127 straipsnio nuostatomis, suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Šios įstatymo nuostatos nebuvo laikomasi. Per visą suėmimo taikymo terminą D. V. laikomas kalėjimo režimu, kuris skiriamas tik sunkiausius smurtinius nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems, be to, laikomas nežmoniškomis sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą sveikatai. Jis serga astma, turi kitų rimtų susirgimų, tačiau negali pradėti jokio gydymo. Jis gali laukti teismo laisvėje, nes pareikštas įtarimas nesusijęs su smurtiniais nusikaltimais, be to, nenori būti našta valstybei.

Ikiteisminis tyrimas iš esmės baigtas, tačiau prokuroras nesilaiko BPK 218 straipsnyje numatytos tvarkos ir neleidžia susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tuo pažeidžiama jo teisė į gynybą. Be to, tokiu būdu bandoma nuslėpti, jog ikiteisminis tyrimas atliktas kryptingai, renkant tik jį kaltinančius duomenis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo D. V. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. V. skundas atmetamas.

Skiriant D. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje medžiagoje yra sąlygos D. V. pratęsti suėmimą, nes jis įtariamas (šiuo metu kaltinamas) padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Bylos medžiagą siejant su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, jog turimi duomenys – iš dalies paties įtariamojo D. V. parodymai (2014 m. birželio 10 d. papildomos apklausos protokolas, apklausos metu jis pripažino dalį savo pokalbių, fiksuotų, atliekant telefono numerio kontrolę), iš dalies įtariamosios D. B. parodymai (2014 m. kovo 17 d. papildomos apklausos protokolas, kur ji parodė, kad apie daromų nusikalstamų veikų aplinkybes telefonu bendravo su E. M. bei vyriškiu, kurio vardas Dainius); nukentėjusiųjų parodymai; 2014 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, kuriame fiksuoti D. V. pokalbiai su nukentėjusiaisiais bei įtariamąja D. B. apie nusikalstamų veikų darymo aplinkybes, ir 2014 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, kuriame fiksuoti D. B. pokalbiai ir SMS su D. V. apie nusikalstamų veikų darymo aplinkybes bei pinigų, gautų iš nusikalstamų veikų, tolesnį perdavimą ar pervedimą, duomenys; Alytaus pataisos namų 2013 m. lapkričio 7 d. pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog D. V. 2013 m. rugsėjo 9 d. D. Č. pervedė 1 500 Lt, 2013 m. rugsėjo 16 d. – 1 400 Lt ir kt.; D. B. „Swedbank“ sąskaitos išrašo duomenys ir kita bylos medžiaga leidžia manyti, kad D. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė įtariamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir 3 punkte, kad jis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Pagal teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei, remiantis šia aplinkybe, galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokia nuostata suformuota ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija).

D. V. įtariamas (dabar jau kaltinamas) padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už kvalifikuotą sukčiavimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leido skirti (pratęsti) suėmimą šiuo pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, minėtu pagrindu pratęsdamas įtariamajam D. V. suėmimo terminą, vertino ne tik nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės: D. V. nedirba, Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau aštuonis kartus teistas, todėl jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Nors įtariamasis skunde nurodė, kad yra vedęs, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, jog yra tokie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.

Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad 2015 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo paskelbta įtariamojo D. V. paieška, 2015 m. birželio 11 d. dėl jo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį 2015 m. birželio 26 d. jis sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. parvežtas į Lietuvos Respubliką. Be to, įtariamasis D. V. pats neneigė išvykęs dirbti ir gyventi užsienyje, nors jam buvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Šios aplinkybės rodo, kad šeima neužkirto kelio bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir patvirtina teismo manymą, jog D. V. turi galimybę pasislėpti užsienyje.

Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje D. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant šį pagrindą nepaneigia įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės apie jo turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, galimybę įsidarbinti. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar pakeisti. Beje, įtariamojo akcentuojami turimi socialiniai ryšiai jo nesulaikė nuo galimos nusikalstamos veikos darymo.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant dar vieną BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad D. V. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis įtariamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, jog D. V. inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, yra savanaudiškas, buvo gerai organizuotas, galbūt padarytas pavojinga bendrininkavimo forma – veikiant organizuota grupe. Be to, įtariamasis anksčiau aštuonis kartus teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas bei kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, vėl nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą įtariamasis galbūt padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Iki sulaikymo jis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Visa tai, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, įtariamojo asmenybę, leidžia spręsti apie D. V. polinkį nusikalsti, didesnį jo pavojingumą. Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių D. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Įtariamojo D. V. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, galbūt nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu), nepakankamai glaudžių socialinių ryšių buvimas (nedirbo), inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis (veika tyčinė, tęstinė, ciniška, susijusi su telefoniniu sukčiavimu), jos sunkumas (sunki veika), galbūt padarytos žalos dydis (viršija 250 MGL) leidžia susiformuoti teisėjų vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą D. V. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina apygardos teismo išvadai, jog, D. V. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Nagrinėjamoje medžiagoje yra įstatymo numatytos sąlygos pratęsti įtariamajam D. V. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nors skundžiamoje nutartyje tokie pagrindai nenurodyti ir nemotyvuoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, atliekamas dėl galbūt organizuota grupe padarytos nusikalstamos veikos (telefoninis sukčiavimas). Siekiant nustatyti visus organizuotos grupės narius, jų užduotis bei vaidmenis, nustatyti ir atskleisti kitas organizuota grupe padarytas nusikalstamas veikas, atlikta daug procesinių veiksmų: kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodami duomenys, jie analizuoti, tikrinti, siųsti paklausimai į Alytaus pataisos namus ir kitas įstaigas, atliktos įtariamųjų bei nukentėjusiųjų apklausos, paskirtas ir atliktas fonoskopinis tyrimas ir kt. Atsižvelgtina ir į tai, jog pagal bylos duomenis dėl organizuota grupe daromos nusikalstamos veikos nukentėjo ne mažiau kaip 14 asmenų, tirta organizuotos grupės tęstinė nusikalstama veika galbūt padaryta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju per laikotarpį nuo ankstesnio suėmimo termino pratęsimo atlikti baigiamieji ikiteisminio tyrimo veiksmai ir 2016 m. gegužės 12 d. byla perduota teismui su kaltinamuoju aktu. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą teisėjų kolegijai formuoti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas gana intensyviai ir kryptingai, nevilkinamas. Be to, perdavus bylą teismui, suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Teismas privalo užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus.

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tiesų varžo D. V. teises ir laisves, tačiau šiuo atveju suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati D. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. D. V. pratęsus suėmimo terminą, jis laikomas suimtas mažiau nei 18 mėnesių. Toks suėmimo terminas nėra neleistinos trukmės ir atitinka BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau D. V., nesąlygoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą, ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nepažeista ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi įtariamajam D. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2016 m. gegužės 7 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.