- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- ATP-270-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00331-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. sausio 1 d. apie 22.55 val. Kauno r. sav., Giraitės k., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 102,93-ame kilometre vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – sunkus girtumo laipsnis (3,19 prom.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-02-04 nutarimu A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 126 str. 4 d., jam paskirta administracinė nuobauda – 2700,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėn.; baudos mokėjimą išdėstant 13 mėnesių laikotarpiui, pirmus 12 mėnesių sumokant po 200 Lt, paskutinį tryliktą mėnesį – 300 Lt; laikant, kad teisės vairuoti jis neteko nuo 2014-02-04.
Šalies argumentai
A. R. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį pakeisti, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų. Skunde nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Jis pilnai prisipažino, padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, dėl kokių aplinkybių pasielgė neatsakingai, gailisi. Neblaivus vairavo automobilį, kadangi jam būtinai reikėjo nuvykti pas sergančią mamą, pristatė teismui dokumentus apie jos ligą, tačiau teismas, paskirdamas jam teisės vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui, į tai neatsižvelgė. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad jo būsimas darbas statybos bendrovėje susijęs su transporto priemonių vairavimu. Jis prašė apylinkės teismo teisę vairuoti transporto priemones atimti kuo trumpesniam terminui, tačiau į jo prašymą atsižvelgta nebuvo. Esant pripažintai vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir pripažinus kitą (rūpinimąsi sergančia motina), yra pagrindas skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą – teisę vairuoti atimti trumpesniam terminui, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo netekinti apeliacinio skundo ir skundžiamą nutarimą paliki nepakeistą.
A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. A. R. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali, atsižvelgdamas į ATPK 30 str. ir 31 str. aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30¹ str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Skiriant administracinę nuobaudą A. R., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad jis padarė grubų administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo, ir, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų už ankstesnius pažeidimus neturi, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir vairavimą, esant neblaiviam. Todėl teismas skyrė sankcijoje numatytas nuobaudas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo negalima neatsižvelgti ir į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams už tokių pačių pažeidimų padarymą turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika ar pareiga rūpintis šeimos nariais bei artimaisiais, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ str., tačiau, esant visai eilei kitų aplinkybių, duodančių pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą, šios aplinkybės vertintinos kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis.
Šalies argumentai
A. R. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei įstatyme numatyta minimaliam terminui, tai yra trumpiau, nei dvejų metų laikotarpiui (ATPK 126 str. 4 d.). Apelianto nurodomos aplinkybės, t.y. kad jis rūpinasi savo sergančia motina, lanko ją, globoja, veža pas gydytojus, kad neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės susirasti darbo, teismų praktikoje nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013). Asmens, padariusio tokį grubų teisės pažeidimą, interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo elgtis atsakingai ir rūpestingai, apgalvoti daromo pažeidimo pasekmes ir prisiimti šių pasekmių kilimo riziką, žinodamas, kad teisė vairuoti jam būtinai yra reikalinga tiek šeimoje, tiek darbe.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. R. praeityje daugybę kartų baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau reikiamų išvadų jis nedaro, sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Todėl tiriamu atveju, kuomet jo padarytas pažeidimas yra toks šiurkštus ir vienas pavojingiausių, keliantis pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, jis nėra atsitiktinis, tenkinti nubaustojo apeliacinį skundą ir skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą jokio pagrindo nėra. Skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą, įstatymo nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė (ATPK 30 str. 2 d.).
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo apelianto nurodytas aplinkybes laikyti išskirtinėmis ir nėra pagrindo švelninti administracinės atsakomybės, skiriant trumpesniam terminui, nei įstatyme numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba išvis neskiriant šios administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30-33 straipsniais, teisėja
nutaria:
A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.