Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-101-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-09
Bylos Nr.
II-101-716/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01429-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-101-716/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01429-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.16; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. K. (J. K.),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25664-2022 (toliau ir – nutarimas) J. K. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 35 eurų dydžio piniginė nuobauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 27 d. gautas J. K. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos priimtą 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimą, kuriuo paskirta 35 eurų bauda. Skunde teigiama, kad vyriausiasis tyrėjas, priėmęs nutarimą, neatsižvelgė į pareiškėjo 2022 m. spalio 14 d. Institucijai pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjas tuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d., apie 14.00 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o tuo metu (duomenys neskelbtini) vyko alkoholio tikrinimo reidas. Posūkyje išsukant iš į (duomenys neskelbtini) (faktiškai prie pat įvažiavimo į šią gatvę) stovėjo eilė automobilių. Priartėjus prie šios sankryžos pareiškėją sustabdė policijos pareigūnas ir alkotesteriu patikrino blaivumą. Pareiškėjas buvo blaivus. Tuo pat metu prie pareiškėjo automobilio priėjusi pareigūnė, kuri neprisistatė, nenurodė nei savo pareigų, nei vardo ir pavardės, teigė, kad pareiškėjas vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržų. Vėliau, kai pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą, paaiškėjo, kad ta pareigūnė – I. S.. Minėtos pareigūnės administracinio nusižengimo protokole buvo surašyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje. Tą, neva užfiksuotą faktą, pareiškėjas neigė tik minėto protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Protokolo surašymo metu, pareiškėjas prašė pareigūnės pateikti įrodymų arba bent jau paaiškinti, kuo remiantis ji tvirtina, kad jis vairavo neprisisegęs saugos diržo. Skunde pabrėžiama, kad situacija susidarė paradoksali, kadangi policijos pareigūnas tikrinęs pareiškėjo blaivumą ir stovėjęs prie pat jo automobilio lango, tiesiai žiūrėdamas į pareiškėją, priekaištų dėl saugos diržo segėjimo neturėjo, nors, jeigu pareiškėjas nebūtų segėjęs diržo, pareigūnas būtų tikrai pamatęs. O pareigūnė, kurios nebuvo pareiškėjo blaivumo tikrinimo metu, aiškino, kad pareiškėjas turėjo segėti saugos diržą, bet nesegėjo. Pareigūnei matant pareiškėjas diržą nusisegė ir nuėjo pasiimti administracinio nusižengimo protokolo kopijos. Minėtą protokolą jis pasirašė. Pareiškėjas nesutiko ir dabar nesutinka su saugos diržo nesegėjimo faktu, nes vairavimo ir blaivumo tikrinimo metu buvo užsisegęs saugos diržą. Pažymėtina, kad nesegint saugos diržo, pareiškėjo automobilyje yra įrengtas garsinis apie tai įspėjantis signalas, kuris įkyriai ir garsiai sindikuoja apie neužsegtą saugos diržą. To signalo neįmanoma ignoruoti ar negirdėti, tad jo negalėjo negirdėti ir pareigūnas, kuris tikrino pareiškėjo blaivumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, Institucijos manymu, 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir tarnybiniu pranešimu. Institucijos priimtame nutarime, J. K. inkriminuotas KET 196 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris reglamentuoja saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimą. Pagal KET 196 punkto reikalavimus, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Atsiliepime pabrėžtina, kad J. K. administracinis nusižengimas užfiksuotas vykdant policinių priemonių planą, stebint vairuotojus nuotolinių būdu, žiūronų pagalba. Nusižengimas užfiksuotas dienos metu, esant geram apšvietimui, dėl ko surašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriuo netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti pareiškėją, be to J. K. vairuojamąjį automobilį stebėjo iš nedidelio atstumo ir turėjo galimybę matyti ar vairuotojas yra prisisegęs saugos diržą. Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai iki įvykio būtų pažinoję pareiškėją, su juo būtų palaikę kokius nors santykius ir turėtų pagrindą jį apkalbėti. J. K. nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui pateiktame skunde nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jis iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusius policijos pareigūnus, kad jie būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti jį ar nepagrįstai kaltinti administracinio nusižengimo padarymu. Institucijos nuomone, skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas tik apelianto nurodyta įvykio versija. Nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl vien dėl to, kad nubaustajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Remiantis išdėstytu, naikinti 2022 m. lapkričio 18 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir tenkinti J. K. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu J. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2022 m. spalio 14 d., 14.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrengti saugos diržai, jų neprisisegęs. J. K. už padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – 35 eurų bauda.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti <...>.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. K. parodė, kad spalio 14 d. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) magistralę. Buvo didelė eilė, nes vyko vairuotojų patikrinimas. Važiuojant sankryža, buvo patrulių automobilis. Kai privažiavo prie sankryžos, jį sustabdė, patikrino jo blaivumą. Po to priėjo policijos pareigūnė, kuri pasakė, kad jis važiavo neprisisegęs saugos diržo. Jis tai neigė, nes buvo diržą prisisegęs. Buvo daug automobilių. Pareigūnė pasakė, kad surašys protokolą. Tarp jų įvyko konfliktinė situacija. Jam surašė protokolą. Jis pasirašė ir paaiškinime nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Jis buvo nuvykęs į policijos įstaigą, į bylos nagrinėjimą. Jam pasakė surašyti paaiškinimą. Jis tą dieną nesurašė, o tai padarė namuose. Paaiškinimą jam pasakė atnešti lapkričio 18 d. Policijos pareigūnas pamatė jo paaiškinimą ir pasakė, kad jį matė per žiūronus. Jis pasakė, kad nebuvo jokių žiūronų. Po to jam skyrė 35 eurus, nors prieš tai buvo 15 eurų. Gruodžio 9 d. iš policijos įstaigos gavo laišką, kur parašyta, kad tą dieną buvo giedra, buvo geras matomumas. Jis diržą užsisegė, kai tik atsisėdo prie vairo automobilyje. Jame yra įrengta signalizacija, kuri praneša, jeigu jis neužsisegęs diržo.

Apklausta teisme liudytoja I. S. parodė, kad spalio 14 d. Vilniaus miesto trečio policijos komisariato pareigūnai vykdė prevencinę priemonę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prevencinės priemonės metu vienas iš pareigūnų pravažiuojančius automobilius stebėjo su žiūronais, vienas tikrino blaivumą, o kiti pareigūnai rašė protokolus, Žiūronų pagalba buvo pastebėtas automobilis „Renault“, kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržu. Tas pareigūnas ją apie tai informavo. Automobilis buvo sustabdytas. Jos kolega patikrino blaivumą, o ji asmeniui nurodė pažeidimo esmę, kad šis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Asmuo sutiko. Ji nuėjau į tarnybinį automobilį ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Įteikiant protokolo kopiją asmuo nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Ji pasakė, kad tai yra jo teisė, ir nurodė, kad gali atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Protokole buvo nurodytas nagrinėjimo data ir laikas. Asmuo pasirašė. Ji pati pažeidimo nematė, bet buvo informuota kito pareigūno. Tas pareigūnas buvo viršininkas A. J.. Kai ji priėjo prie vairuotojo, tuo metu šis jau buvo su diržu. Toje vietoje nuo (duomenys neskelbtini) pusės buvo kalniukas, turbūt vairuotojas spėjo diržą užsisegti. Pareigūnas A. J. stebėjo automobilius tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Viršininkas jai nurodė surašyti vairuotojui protokolą.

Apklaustas teisme liudytojas A. J. parodė, kad spalio mėnesį buvo išsiųstos visos pajėgos, buvo vykdomas reidas dėl greičio viršijimo, mobiliųjų telefonų naudojimo, saugos diržų segėjimo, blaivumo. Policijos ekipažai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis su žiūronais stebėjo transporto priemones, kurios vyko iš (duomenys neskelbtini) į centrą. Viskas akivaizdžiai matėsi. Buvo pastebėtas važiuojantis automobilis, kuris kilo į kalną, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Viskas iš viršaus gerai matėsi. Vairuotojas nesegėjo saugos diržų, o pamatęs spūstį ir policijos pareigūnus griebėsi diržo, ėmė muistytis ir bandė prisisegti. Dirbančiam ekipažui buvo pasakyta sustabdyti tą automobilį. Pareigūnai buvo informuoti, kad automobilį reikia stabdyti, nes vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Pareigūnai surašė protokolą. Tarp jo ir automobilio stabdymo vietos buvo apie 10-15 metrų. Pastebėtas vairuotojas be diržo buvo už 20 metrų. Buvo 100 procentų matomumas, žiūronų nereikėjo. Pažeidimo faktą jis matė be žiūronų. Jis žodžiu perdavė informaciją vyresniajam tyrėjui A. A., kad sustabdytų transporto priemonę, nes vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Automobiliai buvo stabdomi pasirinktinai, dėl to jis nurodė sustabdyti būtent tą automobilį. Protokolą surašė I. S., kuri buvo atsakinga už dokumentų pildymą. Iš J. K. skundo turinio ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, neigia savo kaltę, teigia vairavęs automobilį užsisegęs saugos diržą.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad J. K. kaltė padarius ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra visiškai įrodyta.

J. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdamas skundą teismui teigė, kad vairavo automobilį prisisegęs saugos diržą, tačiau teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos priemonę bei siekį išvengti atsakomybės, nes tokių pareiškėjo teiginių nepatvirtina jokie kiti duomenys, o surinkti ir teismo ištirti duomenys tokius pareiškėjo teiginius paneigia ir priešingai šiems teiginiams patvirtina objektyviai nustatytą tiesą byloje.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. spalio 14 d., apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas policinių priemonių planas, kurio metu vienam iš pareigūnų žiūronais fiksuojant KET pažeidimus, daromus transporto priemonių vairuotojų, vairuojančių transporto priemones ir važiuojančių (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesegi saugos diržo. „Renault“ vairuotojas važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas vyresniojo tyrėjo. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad KET pažeidimo padarymo metu, automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J. K..

Tyrėja I. S. teisme parodė, kad vykdant prevencinę priemonę buvo pastebėtas automobilis „Renault“, kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Ją apie tai informavo kitas. Automobilis buvo sustabdytas. Ji vairuotojui J. K. nurodė pažeidimo esmę, kuris su pažeidimu sutiko, jo neginčijo. Tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir šį nunešus J. K. pasirašyti, pareiškėjas nurodė, kad su pažeidimu nebesutinka.

Teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad spalio mėnesį reido metu jis su žiūronais stebėjo transporto priemones, kurios vyko iš (duomenys neskelbtini) į centrą. Buvo pastebėtas važiuojantis automobilis, kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržų. Pamatęs automobilių spūstį ir policijos pareigūnus vairuotojas griebėsi diržo, ėmė muistytis ir bandė šį prisisegti. Viskas akivaizdžiai matėsi, buvo 100 procentų matomumas, žiūronų jam nereikėjo. Pažeidimo faktą jis matė be žiūronų.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų I. S. ir A. J. parodymais, kurie atitinka tarpusavyje dėl fiksuoto pažeidimo ir sustabdyto jį padariusio J. K.. Liudytojai yra policijos pareigūnai, parodymus davė teismui būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokio šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai nustatė padarytą administracinį nusižengimą, dėl kurio kaltu pripažino pareiškėją. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padaryto nusižengimo pavojingumas, teisingai nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl ko J. K. paskirta sankcijoje numatyta piniginė bauda artima minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui. Dėl to teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. skundo jame nurodytais motyvais, kuriuos paneigia kiti objektyvūs duomenys. Teismas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimą pripažįsta pagrįstu ir teisingu, dėl ko palieka nepakeistą, o pareiškėjo skundą kaip neatitinkantį objektyvios tiesos faktų atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

J. K. (J. K.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25664-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas