Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo panaikintas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. A11-33086-(1.1.50-AP2), kuriuo O. Ž. už Lietuvos Respublikos ATPK 189³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda ir byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo poskyrio vedėjas T. V. surašė O. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-34320-(1.1.50-AP2) dėl to, kad 2013 m. gegužės 3 d. apie 16.15 val. apžiūrėjus pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio VĮ Registrų centro duomenimis, bendrasavininkas yra O. Ž., buvo nustatyta, kad pastatas nenaudojamas, stogo danga vietomis išardyta, irsta pastato sienų, parapetų, plytų mūras, pastato parapeto dalis nukritusi, todėl pastatas yra galimai avarinės būklės, kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai. Skyriaus specialistams 2013 m. gegužės 30 d. apie 14.00 val. pakartotinai apžiūrėjus pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato bendrasavininkas O. Ž. nevykdė statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 "Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikacinių reikalavimų statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas" 5 skyriaus 30.5 punkto reikalavimų - suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Tokia veika jis padarė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vedėja S. K. 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. AII-33086-(1.1.50-AP2) O. Ž. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189³ str. 1 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 Lt baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. A11-33086-(1.1.50-AP2), kuriuo O. Ž. už Lietuvos Respublikos ATPK 189³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda ir bylą nutraukta.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. Al1-33086(1.1.50-AP2), kuriuo O. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 189³ str. 1 d. nubaustas administracine nuobauda - 1000 Lt bauda.

Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, pastato stogo danga vietomis išardyta, irsta pastato sienų, parapetų plytų mūras, pastatas yra galimai avarinės būklės, kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai. Patikrinimų metu nustatyta, kad pastatas neprižiūrimas, nesiimama būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 10 d. nutarimas, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuojama, kad 2013 m. gegužės 2 d. apie 16.08 val., nuo apleisto pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ant šalimais stovinčių automobilių nukrito siena. Skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarime taip pat pažymima, jog nėra ginčo, kad pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), didžioji dalis yra nenaudojama ir avarinės būklės.

Apeliantas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1795,94 kv.m. ploto, jo pagrindinė tikslinė paskirtis - gamybos, pramonės. Negyvenamosios patalpos, esančios šiame pastate nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: UAB „(duomenys neskelbtini)" (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB "(duomenys neskelbtini)" (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB "Nekilnojamojo turto valdymas" (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), R. Ž. bei O. Ž. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (reg. Nr. 10/387168), O. Ž. 2002 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso 1/2 dalis negyvenamosios patalpos (dirbtuvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 201,84 kv.m, kurios yra pastate, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 1-8 iki 1-12.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kiekvienam aukščiau minėtam savininkui, tame tarpe ir O. Ž., priklauso atskiros pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos. Nors O. Ž. jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias pastate adresu: (duomenys neskelbtini), yra suremontavęs, tačiau, kaip minėto pastato bendrasavininkas, jis yra atsakingas už viso pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo, išorinių sienų, parapeto, karnizų) techninę būklę.

Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 p. numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado konstrukcijos, išorinės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Kadangi statinio sienos (fasadas), stogas (parapetai, karnizai) yra bendroji statinio konstrukcija, atsižvelgiant į minėtas CK nuostatas, laikytina, kad už jų priežiūrą ir remontą yra vienodai atsakingi visi pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, proporcingai jų turimai turto daliai, todėl jie ir privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti juos, jeigu jų tolimesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. CK 4.83 str. nurodoma, kad bet kuris savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

Atsiliepimo į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą negauta.

Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas netenkintinas, nes apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 189(3) str. 1 d. įtvirtina, kad statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis administracinės teisės normos pažeidimas yra įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje, todėl siekiant atskleisti jos turinį, privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

Statybos techniniame reglamento Nr. 1.12.07:2004, 5 skyriaus 30.5 punkte nurodyti reikalavimai: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

2013 m. birželio 27 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-34320-(1.1.50-AP2), surašytame O. Ž. atžvilgiu, vadovaujantis 2013 m. gegužės 3 d. Fizinių duomenų patikrinimo aktu Nr. A32-1700-(2.1.15-AP2) ir 2013 m. gegužės 30 d. Fizinių duomenų patikrinimo aktu Nr. A32-1248-(2.1.15-AP2), nurodyta, kad O. Ž. yra pastato, esančio adresu: Švitrigailos g. 40A, Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Tas pastatas yra nenaudojamas, danga vietomis išardyta, irsta pastato sienų, parapetų plytų mūras, pastato parapeto dalis nukritusi. Pastatas yra galimai avarinės būklės, kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai (b. l. 7).

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog O. Ž. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 189(3) str. 1 d. sudėties.

Nepagrįstas Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentas, kad O. Ž. yra atsakingas už viso pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo, išorinių sienų, parapeto, karnizų) techninę būklę.

Iš byloje esančios 2002 m. balandžio 19 d. Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog O. Ž. su R. Ž. iš tiesų įsigijo nekilnojamą turtą, tačiau ne visą pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o tik pastato dalį: nuo 1-8 iki 1-12, turinčią 201.84 kv.m bendro ploto, kurio ½ dalis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise bendrojoje jų dviejų dalinėje nuosavybėje. Šios pastato dalies unikalus numeris yra Nr.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Įsigyta statinio dalis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 11).

Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. įtvirtinta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

Vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendros nuosavybės teise priklausančio daikto. Teismas konstatuoja, jog atidalijus bendraturčiui priklausančią dalį, jo dalis atskiriama iš bendro turto, jo atžvilgiu baigiasi bendrosios nuosavybės teisė, atidalintą dalį asmuo turi teisę valdyti, naudoti, disponuoti savo nuožiūra.

Nekilnojamo turto registro mokestinės vertės išraše nurodyta, jog būtent šių patalpų dalis – nuo 1-8 iki 1-12, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuota padalijus daiktą. Vadinasi O. Ž. ir R. Ž. asmeninės nuosavybės teise valdo atskirą pastato dalį. Tai patvirtina Nekilnojamo turto kadastro įstatyme 7 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamieji daiktai formuojami padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastatas nuosavybės teise priklauso penkiems savininkams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendras plotas 375.03 kv.m, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendras plotas 1121.14 km.m, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendras plotas 32.38 kv.m, R. Ž., O. Ž., kuriems priklauso 201.84 kv.m bendrojo ploto (b. l. 55-56). Taigi O. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/9 pastato dalis.

Tai, kad O. Ž. priklausančios patalpos pastate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), yra atskiras nekilnojamas daiktas, kurio techninė būklė nekelia grėsmės aplinkai, patvirtina pirmos instancijos teismo visapusiškai ištirti rašytiniai įrodymai, O. Ž. aiškinimas, liudytojų parodymai, foto nuotraukos. Iš foto nuotraukų aiškiai matyti, jog pastato dalis, asmeninės nuosavybės teise priklausanti O. Ž. ir R. Ž. yra techniškai tvarkinga, suremontuota, naudojama, nekelianti pavojaus aplinkiniams. Joje veikia autoservisas. O. Ž. patvirtino, kad sėkmingai veikiančioje įmonėje dirba 11 žmonių, vyksta Darbo inspekcijos ir Mokesčių inspekcijos patikrinimai (b. l. 67). Pastato dalis, asmeninės nuosavybės teise priklausanti R. Ž. ir O. Ž. turi atskirą įėjimą ir įvažiavimą.

Iš bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų (b. l. 8-9) aiškiai matyti, kad atskira pastato dalis, priklausanti O. Ž. ir R. Ž., turi atskirą nuo keliančios grėsmę pastato dalies stogo konstrukciją, nes stogas yra skirtingame aukštyje su apleisto pastato stogo dalimi. Fasado ir stogo dangos rekonstrukcijos darbai – atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad O. Ž. ir R. Ž. priklausančios atskiros pastato dalies pamatai su netvarkomo pastato dalies pamatais yra skirtingo aukščio, atlikti visi reikalingi apdailos darbai. Nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šie daiktai turėtų kokias nors bendro naudojimo patalpas ar konstrukcijas.

Iš tiesų, O. Ž. ir R. Ž. nuosavybės teise priklausančią atskirą pastato dalį, kurios unikalus numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), su kitu pastatu sieja vienintelė siena, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nėra duomenų, kad šios sienos, jungiančios dvi atskiras pastato dalis, mūras irsta ar ji yra kitaip techniškai netvarkinga ir dėl to kelia pavojų aplinkai. Anaiptol Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto renovavimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas T. V. patvirtino, kad savivaldybė neturi pretenzijų pastato daliai, priklausančiai O. Ž. ir R.Ždanovič, nes ta pastato dalis yra sutvarkyta (b. l. 67).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-07-02 nutarimą Nr. A11-33086-(1.1.50-AP2), kuriuo O. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189(3) str. 1 d. buvo paskirta 1000 Lt bauda, ir bylą nutraukė, nes neįrodyta, jog pastarasis neveikimu įvykdė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.