Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis G. Ž. kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną išsikvietė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, kad šis nuvežtų iki degalinės. Automobiliu atvažiavo vairuotojas N. N.. Iki degalinės nuvažiavo be jokių konfliktų, važiuojant į degalinę kaltinamasis sėdėjo automobilio gale. Apsipirkęs degalinėje grįžo prie automobilio, kur vairuotojas jam pasakė, jog priekyje jis (kaltinamasis) nevažiuos ir užrakino duris (vėliau patikslino, kad grįžus prie automobilio durelės jau buvo užrakintos). Galines automobilio dureles tuo metu atidarė. Tuomet gal šiek tiek stipriau trenkdamas jas uždarė. Nepamena, ar atsineštą iš degalinės grąžą galėjo mesti ant automobilio. Nukentėjusiojo elgesys, kuomet jis neleido kaltinamajam sėstis į automobilio priekį, jam pasirodė netinkamas ir neetiškas. Kaltinamasis pasiteiravo, kodėl nukentėjusysis jam atsakė nemandagiai, norėdamas išsiaiškinti, kodėl negali sėstis į priekį, ėjo aplink automobilį (pro automobilio galą) link vairuotojo. Ketinimo suduoti smūgius vairuotojui neturėjo, norėjo išsiaiškinti žodžiu. Tuo metu vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio. Kai kaltinamasis priėjo prie vairuotojo, pastarasis sudavė kaltinamajam į veidą. Pirmasis smūgius sudavė N. N., jis spyrė kaltinamajam į koją ir sudavė į veidą. Dėl suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą, atsirado mėlynė, kelio srityje buvo patinimas. Suduoti smūgiai kaltinamajam buvo netikėti. Tuomet kaltinamasis bandė gintis, vyko apsistumdymas, ar pataikė nukentėjusiajam, nurodė nežinantis. Kur sudavė nukentėjusiajam, nurodė nepamenantis. Gal ir galėjo rankomis suduoti nukentėjusiajam du smūgius į veidą. Smūgių nukentėjusiajam sudavimo metu jo (nukentėjusiojo) rankos buvo pakeltos. Nurodė, jos smūgius jam sudavė gindamasis. Po įvykio policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusysis. Pats kaltinamasis taip pat bandė skambinti policijai, tačiau pamatęs, kad tai daro nukentėjusysis, policijos pats nebekvietė. Ar apie nukentėjusiojo smūgius nurodė atvykusiems pareigūnams nurodė nepamenantis. Pripažino, jog įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau alkoholio vartojimas įtakos jo veiksmams neturėjo. Civilinio ieškinio atlyginti nesutinka.

3. Nukentėjusysis N. N. nurodė, jog gavo užsakymą „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, jog reikia nuvežti keleivį. Paaiškino, jog automobilio priekines dureles visuomet laiko užrakintas, patogiau ir saugiau, kuomet keleiviai sėdi gale. Priekines dureles atrakina tais atvejais, kuomet keleivių būna daugiau. Įsėdus keleiviui (kaltinamajam) patikslino kelionės tikslą ir vyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Matė, jog keleivis yra neblaivus. Jau nuo kelionės pradžios priekinės automobilio durys buvo užrakintos. Su keleiviu kelionės metu nekonfliktavo. Nuvykus į degalinę keleivis išlipo iš automobilio ir nuėjo apsipirkti. Apsipirkęs grįžo ir bandė sėstis į automobilio priekį. N. N. gestu parodė sėstis į galą. Nemano, jog elgėsi nemandagiai. Tuomet kaltinamasis, atidaręs galines dureles, pradėjo reikšti pretenzijas, klausti, kodėl negali sėstis į priekį. Nukentėjusiajam nespėjus paaiškinti, kaltinamasis pradėjo jį keikti („kolioti“), vadinti „ruskiu”, kitais žodžiais, metė grąžą į automobilio stogą, stipriai užtrenkė duris. Nukentėjusysis nenorėjo, jog G. Ž. pradėtų spardyti jo automobilį, todėl po monetų metimo ir automobilio durelių užtrenkimo išlipo iš vairuotojo vietos. Išlipo norėdamas paaiškinti keleiviui, jog taip elgtis negalima, taip pat norėdamas apsaugoti automobilį. Tikrai nenorėjo kažkaip pamokyti kaltinamojo ar jam trenkti. Pamatė, kad kaltinamasis artinasi prie jo pakėlęs rankas, mojuodamas jomis, norėdamas sumušti. Kaltinamasis artinosi grėsmingai, buvo aukštas, keikėsi, elgėsi agresyviai. Tokius jo veiksmus N. N. suprato kaip tiesioginį puolimą. Suimti jam už rankų nebandė, nes kaltinamasis buvo aukštesnis. Atsitraukti ir pabėgti nespėjo, nes G. Ž. labai greitai prisiartino. Kaltinamajam prisiartinus nukentėjusysis bandė gintis atsispirdamas nuo jo ir atsimušdamas rankomis, nes nenorėjo gauti smūgių. Neatsimena, kas sudavė smūgius pirmasis, visos smūgių sekos nepamena, nes buvo susinervinęs. Gindamasis smūgiavo kaltinamajam į kojas, gal pataikė ir į petį, į galvą pataikyti negalėjo, nes kaltinamasis labai aukštas. Nepavykus apsiginti, gavo nuo kaltinamojo pora smūgių į veidą (apytiksliai gavo 2–3 smūgius), visi smūgiai buvo į veido sritį. Galbūt kaltinamasis iš karto ir nepataikė nukentėjusiajam, kadangi pastarasis bandė apsiginti. Tačiau jis pats prie kaltinamojo nesiartino, stovėjo ten, kur buvo išlipęs iš automobilio. Vėliau traukėsi nuo kaltinamojo ir besitraukdamas užkliuvo degalinėje už strypo. Baigus pasistumdymui grįžo į automobilį ir pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Tuo metu keleivis vaikščiojo aplink automobilį ir keikėsi, teigė pamokinęs nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam po įvykio sutino žandikaulis, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nugabeno jį į ligoninę. Po įvykio kelias dienas sunkiai kalbėjo, skaudėjo kramtant, negalėjo normaliai dirbti (jei ir dirbo, tai darė jausdamas skausmą). Paaiškino, jog po įvykio yra labai atsargus, į keleivius žiūri kaip į potencialius užpuolikus, atsisako vežti stipriai išgėrusius asmenis. Anksčiau yra konfliktavęs su keleiviais, bet smurtas jo atžvilgiu buvo pavartotas pirmą kartą. Nurodė civilinį ieškinį palaikantis.