Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-26 · Byla Nr. A2.6.-10033-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
A2.6.-10033-935/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08516-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
S. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.6.-10033-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08516-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas S. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog S. V. 2016 m. birželio 8 d. 19.15 val. Kedrų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. V. parodė, jog, prasilenkiant automobiliams, kontaktavo jų šoniniai veidrodėliai. S. V. teigė, kad sustojęs išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilio veidrodėlį, ant jo jokių apgadinimų nepastebėjo. Jis atlenkė savo automobilio veidrodėlį, pasižiūrėjo į kito automobilio vairuotoją, jam pasirodė, jog kito automobilio vairuotojas ruošiasi važiuoti toliau, tuomet jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Sustojus tarp automobilių buvo apie penkiolikos metrų atstumas. Kito automobilio vairuotoja stovėjo prie savo automobilio, tačiau ji nei šaukė, nei mojavo. S. V. nurodė, jog jis išvažiavo namo, po valandos ar pusantros valandos jam paskambino policijos pareigūnai ir nurodė atvykti į įvykio vietą. Tik po to, kai atvažiavo į įvykio vietą, pamatė, kad kito automobilio veidrodis užlenktas, kabėjo ant laidų. Policininkas šį veidrodėlį pastatė į vietą, atlenkė ir moteris nuvažiavo. S. V. patvirtino savo paaiškinimus, duotus tyrimo metu.

Tyrimo metu S. V. parodė, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 18.45 val., vairavo automobilį Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobiliu važiavo Kedrų g. link Žemaitės g. Priešinga kryptimi važiavo automobilis Honda Civic, kuris staigiai išvažiavo iš už priparkuotų automobilių, jam nebuvo, kur trauktis, ir automobilis Honda užkabino jo vairuojamo automobilio veidrodėlį, jį užlenkė. Išlipęs apžiūrėjo, kad automobiliui žala nebuvo padaryta, kitam automobiliui irgi buvo užsilenkęs tik veidrodėlis. Savo kaltės neįžvelgė, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tačiau paskambinus policijos pareigūnams iš karto grįžo į eismo įvykio vietą. (b. l. 13)

Teisme liudytoja V. D. parodė, jog, prasilenkiant automobiliams, įvyko kontaktas tarp automobilių veidrodėlių. Šis įvykis galėjo įvykti 2016 birželio 8 d. po pietų, vakarop. Liudytoja teigė, jog ji sustabdė automobilį, kurį laiką jame pasėdėjo, kol susivokė, kas įvyko, išlipo iš automobilio ir ėjo link kito automobilio, norėdama pasiaiškinti aplinkybes. Ji pamatė, kaip kito automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio, atlenkė savo automobilio veidrodėlį, kažkuriuo metu pasižiūrėjo į ją, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytoja nebandė stabdyti kito automobilio vairuotojo. Atstumas tarp automobilių po įvykio buvo apie dešimt metrų. Kito automobilio vairuotojas iš įvykio vietos išvažiavo, kai ji paėjo kelis žingsnius link jo. Dėl kontakto tarp automobilių užsilenkė liudytojos vairuoto automobilio veidrodėlis, iškrito stiklas, kuris kabojo ant laidų.

Iš V. D. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. birželio 8 d. 19.15 val. vairavo automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) Kedrų g. link parduotuvės „Rimi“. Priešais važiavo automobilis Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobiliai prasilenkdami kliudė vienas kito veidrodėlius. V. D. automobilio veidrodėlis buvo sudaužytas. Peugeot automobilio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, jis grįžo tik paskambinus policijos pareigūnams. (b. l. 12)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2016 m. birželio 15 d. nutarimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta. (b. l. 6)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 15 d. buvo nagrinėjama eismo įvykio, įvykusio 2016 m. birželio 8 d., apie 19.15 val., Kedrų g., Vilniuje, medžiaga. Eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės – Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo S. V., ir Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo V. D.. Išnagrinėjus eismo medžiagą nustatyta, kad abu minėti automobiliai buvo apgadinti, tačiau nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti kaltininką. Nagrinėjant medžiagą taip pat buvo nustatyta, kad S. V. po eismo įvykio išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo, atlenkė veidrodėlį ir neišsiaiškinus su eismo įvykiu susijusių aplinkybių išvažiavo iš eismo įvykio vietos. (b. l. 5)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 8 d. 19.15 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos vairuojamą automobilį Honda, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) , ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 9)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 19.50 val., atvyko į eismo įvykį Kedrų g., ties sporto maniežu, kur policijos pareigūnų laukė apgadinto automobilio Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Minėto automobilio vairuotoja V. D. policijos pareigūnams paaiškino, kad ji važiavo Kedrų g. nuo Žemaitės g. link parduotuvės „Rimi“. Kedrų g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje buvo pristatyta daug automobilių, todėl ji važiavo pro juos kuo arčiau. Pravažiuojant paskutinį automobilį jai iš priekio atvažiavo gana dideliu greičiu automobilis Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) V. D. bandė trauktis į dešinę pusę, bet automobiliai prasilenkdami susidaužė kairės pusės veidrodėliais. Peugeot automobilis po eismo įvykio pavažiavo link Žemaitės g., išlipęs vairuotojas pasitaisė užlenktą veidrodėlį ir nuvažiavo, prie V. D. priėjęs nebuvo. Policijos pareigūnai suradę per duomenų bazę Peugeot vairuotojo telefono numerį su juo susisiekė, prašė jo grįžti atgal į eismo įvykio vietą. Vairuotojas telefonu paaiškino, kad jis važiavo automobiliu Kedrų g. ir jam nepavyko prasilenkti su iš priekiu važiavusiu automobiliu, kuris važiavo kelio viduryje pro gatvėje stovinčius automobilius. Kadangi jo kaltės nebuvo, žala nebuvo padaryta, pasitaisė veidrodėlį ir nuvažiavo namo. Analogiškai Peugeot automobilio vairuotojas S. V. nurodė ir atvykęs į eismo įvykio vietą. (b. l. 8)

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliai Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti. (b. l. 10-11)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. birželio 8 d. 20.52 val. S. V. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. (b. l. 15)

Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 14)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobiliui Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimų po eismo įvykio nebuvo padaryta, automobiliui Honda, v.n. (duomenys neskelbtini) sulaužytas veidrodėlis. (b. l. 19-23)

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Čia pabrėžtina, jog baudžiant asmenį pagal aptariamą normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės (ar dėl kitų motyvų), pasišalino iš įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad S. V. 2016 m. birželio 8 d. 19.15 val. Kedrų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, t. y., prasilenkiant jo ir V. D. vairuojamiems automobiliams, kontaktavo šių automobilių veidrodėliai, abiejų automobilių veidrodėliai užsilenkė. S. V. viso proceso metu, tvirtino, jog po kontakto tarp automobilių jis išlipo iš automobilio apžiūrėjo veidrodėlį, tačiau ant jo jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl iš eismo įvykio vietos ir išvyko. S. V. parodymais, kad ant jo automobilio veidrodėlio nesimatė jokių apgadinimų, netikėti nėra jokio pagrindo. Tokį jo teiginį patvirtina ir byloje esanti jo vairuoto automobilio fotonuotrauka, kurioje matosi kairės pusės veidrodėlis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra nurodyta, kad buvo apgadintas automobilio Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Vis tik minėtuose duomenyse nėra užfiksuota, kokie konkretūs apgadinimai buvo padaryti minėto automobilio veidrodėliui, be to, kaip jau minėta, byloje esančioje fotonuotraukoje jokių apgadinimų ant veidrodėlio nėra matyti. Taigi esant aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog iš tikrųjų S. V. net ir kontaktavus automobiliams galėjo nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis, t. y. buvo apgadintas vienas iš kontaktavusių automobilių, kurio aplinkybes būtų privalu užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje arba įvykyje dalyvavusiems asmenims nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių pranešti policijos pareigūnams. Teismo įsitikinimu, S. V., pamatęs, jog jo automobilis nebuvo apgadintas, iš tikrųjų galėjo pamanyti, kad ir kitam automobiliui (net ir užlinkus šio automobilio veidrodėliui) nebuvo padaryti jokie apgadinimai, todėl neįvyko joks eismo įvykis ir jis neprivalo pasilikti įvykio vietoje. Šiuo atveju konstatuotina, jog S. V. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jis paprasčiausiai nesuvokė, jog pakliuvo į eismo įvykį, todėl jis negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Čia pastebėtina ir tai, jog S. V. tvirtino, jog matė, kad užsilenkė ir kito automobilio veidrodėlis. Vis tik ši aplinkybė nereiškia, jog jis turėjo suvokti, kad kitas automobilis buvo apgadintas. Iš S. V. bei liudytojos V. D. parodymų matyti, jog automobiliai po kontakto sustojo už 10-15 metrų vienas nuo kito, todėl įvertinus tai, kad V. D. vairuoto automobilio veidrodėlis buvo užsilenkęs, įvertinus šiam veidrodėliui padarytų apgadinimų pobūdį, kuris matosi byloje esančioje fotonuotraukoje, konstatuotina, jog S. V. galėjo nematyti ir nematė, kad V. D. automobilis po kontakto tarp automobilių buvo apgadintas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš liudytojos V. D. parodymų matyti, jog po įvykio ji ėjo link S. V. automobilio, tuo metu S. V. buvo į ją trumpam atsisukęs, tačiau ji nuo savo automobilio buvo nuėjusi tik kelis žingsnius, S. V., sėdant į automobilį bei išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, ji jokių ženklų, kurie būtų leidę suprasti, kad jis turi pasilikti eismo įvykio vietoje, nerodė.

Be jokios abejonės, S. V. susidariusioje situacijoje, t. y. po kontakto tarp automobilių pastebėjęs, kad abiejų automobilių veidrodėliai yra užlinkę, net ir pamatęs, jog jo paties automobilis nebuvo apgadintas, turėjo elgtis atsakingai bei rūpestingai, t. y. įsitikinti, ar kito asmens automobilis nebuvo apgadintas. Vis tik tai, kad S. V. nesielgė pakankamai atsakingai bei rūpestingai, nereiškia, jog jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad S. V. suvokė ar be jokių abejonių turėjo suvokti, jog jis pakliuvo į eismo įvykį, iš kurio neturi teisės pasišalinti, tuo pačiu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, 250, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis