- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 2-2750-339/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00377-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Ieškovas
- L. M., D. S.
- Atsakovas
- T. P., K. P.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Alvydas Krištupas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M., D. S. ieškinį atsakovams T. P., K. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai, sutikslinę ieškinio reikalavimus, prašo ieškovei L. M. priteisti solidariai iš atsakovų T. P., K. P. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovui D. S. priteisti solidariai iš atsakovų T. P., K. P. 500 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė L. M. nurodė, kad 2017 m. vasario 22 d., apie 9.30 val., išvedė pavaikščioti šuniuką prie namo, esančio(duomenys neskelbtini). Užtruko apie 10 min. Grįžtant prie įvažiavimo į kiemą sutiko kaimyną iš kito namo A. J., kuris išvedė pavaikščioti savo jorkšyrų veislės šuniuką. Tuo metu pamatė greitai atbėgantį didelį šunį. Ji akimirksniu pačiupo kaimyno A. J. šunį į rankas, o savo toiterjertų veislės šuniuko paimti nebespėjo, nes šis prasprūdo jai pro pirštus. Atbėgęs didelis čiau-čiau veislės šuo čiupo jos šuniuką už nugaros ir purtydamas nunešė. Ji vijosi šunį, šaukė „fu“, čiupo jam už gaurų. Tuomet didelis šuo jos šuniuką paleido, tačiau įkando jai į ranką bei koją. Ji skubiai išvežė savo šuniuką pas veterinarą, tačiau šuniuko išgelbėti nepavyko. Iškviesti Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nustatė, kad jos šuniuką sukandžiojusio šuns nėra voljere, nežinojo kam priklauso šis šuo, neturėjo duomenų ar įkandęs šuo yra tinkamai prižiūrėtas, todėl liepė jai vykti į gydymo įstaigą pasiskiepyti nuo stabligės ir pasiutligės. Kitą dieną ji išgirdo, kad šuniuką sukandžiojęs šuo loja voljere, tai iškvietė Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kurie nustatė, kad čiau-čiau veislės šuo neturi galiojančios vakcinacijos, stebėjo jį tam tikrą laiką. Šuniukas, kurį ji vedžiojo, realiai priklausė jos sūnui D. S.. Sūnus šį šuniuką įsigijo 2011 m., o išvykdamas studijuoti prieš kelis metus paliko jį jos priežiūrai. Tai buvo mažas toiterjerų veislės šuniukas, sveriantis vos 1280 gramų. Tą kartą šuniuką vedžiojo be pavadėlio, nes šunelis labai mažas, jam sunku pavadėlį pritaikyti, be to, jis dresuotas, išauklėtas, klausantis nurodymų, nemokantis nei loti, nei kąsti. Po šuniuko netekties patyrė dideles neigiamas emocijas, žodžiais net nemoka apsakyti savo būsenos, jaučiasi praradusi šeimos narį. Šuniukas buvo visos jų šeimos augintinis, per dienas palaikė draugiją jos slaugomai mamai. Dėl šuniuko netekties ji kurį laiką buvo nedarbinga, apie 2 mėn. lankėsi pas psichologą, kankino nemiga ir netekties pasekmes išgyvena iki šiol. Ji dirba taksi vairuotoja ir lošimo namuose, darbai yra atsakingi, tačiau dėl emocinės būklės jai sunku susikaupti darbe, labai išgyvena dėl šuniuko netekties. Iki tol jokių psichologinių problemų neturėjo, jautėsi stipria moterimi. 2012 m. taksi automobilyje buvo užpulta peiliu ginkluoto asmens, tačiau tuomet nepatyrė tokių baisių emocijų, kaip po mylimo šuniuko netekties. Šiuo metu turi kitą šuniuką. Sūnus davė 500 Eur, kad ji vėl nupirktų šeimos augintinį. Kadangi D. S. tuo metu buvo užsienyje, ji savo vardu, tačiau už sūnaus pinigus, nupirko naują toiterjerų veislės šuniuką, o vėliau, sūnui grįžus, perregistravo šuniuką D. S. vardu.
Ieškovas D. S. nurodė, kad įvykio, kurio metu žuvo šuniukas, nematė, apie tai jam pranešė motina. Jam padaryta turtinė žala, nes žuvęs šuniukas buvo jo. Šį šuniuką jis 2011 m. įsigijo už berods 700 litų, dar kainavo dresūra, priežiūra. Toiterjerų veislės maži šuniukai yra padidintos rizikos, nes jiems reikalinga ypatinga priežiūra, maistas, priemonės. Išvykdamas studijuoti, šuniuką paliko motinos priežiūrai. Mano, jog pavadėlio naudojimas nebūtų pakeitęs situacijos, be to, dėl šuns dydžio jo neįmanoma pririšti prie pavadėlio nesuvaržant judėjimo laisvės. Motina skaudžiai išgyveno šunelio netektį, pasekmės jaučiamos iki šiol. Davė 500 Eur, kad motina nupirktų kitą šuniuką. Naujai įsigytas šuniukas yra registruotas jo vardu.
Ieškovų atstovas nurodė, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovams priklausantis čiau-čiau veislės šuo mirtinai sužalojo ieškovės toiterjerų veislės šuniuką. Atsakovai neužtikrino tinkamos savo gyvūno priežiūros, todėl turi atsakyti už pasekmes. Atsakovų sudaryta šuns perdavimo sutartis neturi jokios reikšmės, nes šuns įregistravimas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos tvarkos. Abu atsakovai solidariai atsakingi už kilusią žalą. Turtinę žalą sudaro naujai įsigyto tokio pačio šuniuko kaina. Dėl šuniuko netekties ir šuns įkandimo ieškovė L. M. patyrė daug neigiamų emocijų, buvo sutrikdyta jos darbinė veikla, sveikata, todėl prašoma priteisti 1500 Eur neturtinė žala nėra per didelė.
Atsakovas T. P. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad įvykio dieną jis buvo motinai priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini), kurioje esančiame voljere ir buvo laikomas čiau-čiau veislės šuo. Tą rytą jam paskambino kaimynas, gyvenantis(duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad jo šuo laksto palaidas. Jis nepastebėjo kaip šuo pabėgo iš voljero, ant voljerto nebuvo spynos. Po kaimyno skambučio ėjo ieškoti savo šuns ir pamatė beparbėgantį. Po to kaimynas A. J. pasakė, kad jo šuo perkando kitą šuniuką. Šis šuo anksčiau priklausė jo sūnui K. P., bet 2016 m. prieš gimstant vaikui ir nesant sąlygų bute laikyti tokį šunį, sūnus perdavė šunį jam. Tam jie sudarė šuns perdavimo sutartį, bet sutarties niekur neužregistravo. Jaučiasi atsakingas už savo šunį, tačiau prašomos priteisti sumos yra per didelės. Telšių rajono savivaldybės administracijos nutarimu buvo nubaustas 150 Eur bauda už netinkamą gyvūno priežiūrą, baudą yra sumokėjęs. Sutiktų atlyginti 200 Eur turtinę žalą, nes tiek kainavo žuvęs šuniukas, o su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai nesutinka. Su ieškove nelaimės dieną nebendravo, vėliau buvo susitikę, kalbėjosi, jos atsiprašė.
Atsakovas K. P. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad čiau – čiau veislės šunį jis įsigijo prieš kelerius metus ir laikė jį savo gyvenamojoje vietoje Marijampolėje, po to Telšiuose. 2016 m. gegužės mėn. šunį perdavė tėvui T. P., nes, gimus dukrai, nenorėjo jo laikyti bute. Tuo tikslu sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri priklauso jo močiutei ir kuri yra bendra šeimos sodyba, tačiau joje pastoviai niekas negyvena, jis įrengė voljerą ir jame uždarė šunį. Tas šuo visada buvo minėtoje sodyboje, tėvas juo rūpinosi, prižiūrėjo. Jis taip pat kartais atveždavo maisto, išvalydavo voljerą. Pagal dokumentus tai yra jo šuo, tačiau realiai perrašytas tėvui. Mano, jog dėl įvykio yra kalta ir ieškovė, nes ji savo šuniuką vedžiojo be pavadėlio. Apie tai, kad jų šuo perkando ieškovės šuniuką sužinojo iš tėvo. Susitikęs su ieškove, siūlė 500 Eur žalos atlyginimą, bet ši nesutiko. Sutiktų atlyginti 200 Eur turtinę žalą, o su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai nesutinka, nes ieškovei buvo padaryti nežymūs įkandimai.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė vedžiojo neaišku kam priklausantį šuniuką, nes byloje nėra jokių duomenų, kad žuvęs šuniukas priklauso ieškovui D. S.. Vaizdo įraše matyti, kad čiau-čiau veislės šuo prabėga gatve, o vėliau ieškovės šuniukui sulojus ir išprovokavus, galimai žaisdamas jam kanda, į šią aplinkybę turėtų būti atsižvelgta. Čiau- čiau veislės šuo priklauso atsakovui T. P., nes buvo jam oficialiai perduotas, joks sutarties įregistravimas nėra reikalingas. Atsakovas K. P. rūpinosi šunimi, nes padėjo sunkiai vaikštančiam tėvui, dėl sveikatos būklės negalinčiam šuns nuolat prižiūrėti. Pačios ieškovės L. M. didelis neatsargumas lėmė, kad jos šuo buvo mirtinai sužalotas, nes ji šuniuką vedžiojo be pavadėlio. Reikalavimas dėl turtinės 500 Eur žalos yra nepagrįstas, nes žuvęs šuniukas tiek nekainavo, buvo jau 7 metų amžiaus, o ieškovai skaičiuoja jauno šuniuko kainą. LR CK 6.267 straipsnis nenumato galimybės atlyginti neturtinę žalą, o ieškovei padaryti įkandimai yra minimalūs, galimai atsiradę dėl jos pačios veiksmų, kai ji lindo prie šuns nasrų, todėl prašoma neturtinės žalos suma yra nereali. Jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra. Jeigu teismas nuspręstų iš atsakovo T. P. priteisti tam tikrą sumą, tai prašytų jos mokėjimą išdėstyti dėl sunkios atsakovo turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl deliktinės atsakomybės už gyvūno padarytą žalą. LR CK 6.267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodys buvus force majeure arba esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui).
Šalys neginčija aplinkybės, jog 2017 m. vasario 22 d. ryte prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), čiau-čiau veislės šuo įkando ieškovės L. M. vedžiojamam toiterjerų veislės šuniui, dėl ko pastarasis nugaišo. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimu atsakovas T. P. nubaustas už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklių 6.5 punkto reikalavimų pažeidimus todėl, kad 2017 m. vasario 22 d., apie 9.30 val.(duomenys neskelbtini), būdamas K. P. priklausančio šuns laikytoju, neužtikrino, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl jo laikomas čiau-čiau veislės šuo vardu G. be antsnukio ir pavadėlio ištrūkęs iš voljero ir išbėgęs į gatvę, 9.42 val. prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), įkando L. M. vedžiojamam toiterjerų veislės šuniui, dėl ko šis nugaišo, bei įkando L. M. į dešinė ranką ir dešinę koją. Už šį administracinį nusižengimą T. P. skirta 150 Eur bauda (b. l. 12). Telšių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 23 d. raštu ieškovė L. M. informuota apie T. P. skirta nuobaudą, o dėl žalos atlyginimo pasiūlyta kreiptis į teismą (b. l. 21).
Ieškovai prašo turtinę ir neturtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, o atsakovai ginčija aplinkybę, jog čiau-čiau veislės šuns savininku buvo atsakovas K. P.. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. nutarime nurodyta, kad čiau-čiau veislės šuns savininkas yra K. P., o laikytoju (valdytoju) nurodytas T. P.. LR CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Minėtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje T. P. skirta nuobauda, susijusi būtent su 2017 m. vasario 22 d. įvykiu, kuomet dėl čiau-čiau veislės šuns veiksmų nugaišo užpultas toiterjeras. K. P. šiame nutarime įvardintas šuns savininku, nutarimas yra įsiteisėjęs ir atsakovai pripažino jo neskundę, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nutarime užfiksuota informacija. Be to ir kiti duomenys patvirtina, kad K. P. yra šuns savininkas. Nors 2016 m. gegužės 24 d. šuns perdavimo sutartimi atsakovas K. P. perdavė čiau-čiau veislės šunį atsakovui T. P. (b. l. 44), tačiau ši sutartis nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 patvirtintų Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 13, 32 punktuose nustatyta tvarka. Be to, atsakovai pripažino, kad šunimi rūpinosi bendrai, laikė jį šeimos sodyboje, atsakovas K. P. įrengė voljerą, atveždavo šuniui maisto, o pats šuns nebegalėjo laikyti dėl šeimyninių aplinkybių. Atsakovų atstovas tokius K. P. vertino ne kaip šuns priežiūrą ir prisiimamą atsakomybę už augintinį, bet kaip pagalbą tėvui, tačiau teismo vertinimu, K. P. konkliudentiniai veiksmai rodo, kad abu atsakovai yra čiau-čiau veislės šuns savininkai. Juolab, kad pats atsakovas K. P. pripažino siūlęs ieškovei L. M. susitarti be teismo, sumokėti 500 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog abu atsakovai solidariai turi atsakyti už gyvūno padarytą žalą (LR CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsakovas K. P. nurodė, jog žala kilo ne vien tik dėl čiau-čiau veislės šuns elgesio, tačiau ir dėl ieškovės L. M. didelio neatsargumo, nes ji nepasirūpino vedžiojamo šunelio saugumu, šis buvo be pavadėlio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2017 m. vasario 22 d. prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), 9.41.37 val. gatve nubėga čiau-čiau veislės šuo, o 9.42.28 val. iš dešinėje pusėje esančio namo laiptinės išeina vyriškis su šuneliu ir eina link gatvės. Prie įvažiavimo į kiemą vyriškis su šuneliu sutinka iš kairės pusės ateinančią ieškovę, kurios šunelis bėga prie vyriškio išvesto šuniuko. Po kelių sekundžių, 9.42.47 val. prie jų atbėga čiau -čiau veislės šuo, ieškovė pasilenkia, paima šunelį, o čiau-čiau veislės šuo nusiveja kitą šunelį. Ieškovė su vyriškiu bėga link šuns ir 9.42.53 val. jį pasiveja (b. l. 68, 69, 70). Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės neįrodo ieškovės didelio neatsargumo, didelis šuo prie mažų šunelių atbėga staiga ir netikėtai, iš karto čiumpa toiterjerą ir joks pavadėlis šiuo atveju nebūtų galėjęs apsaugoti šuns. Atsakovų atstovo baigiamosiose kalbose išdėstyti teiginiai apie vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, jog ieškovės šunelis lodamas išprovokavo čiau-čiau veislės šunį ir šis galimai žaisdamas šiam įkando, neturi jokio pagrindo, nes vaizdo įrašas yra be garso, vaizdas užfiksuotas iš toliau ir jokių provokuojančių toiterjero veiksmų nematyti. Nustačius šias aplinkybes konstatuotina, jog atsakovai neįrodė buvus LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes (force majeure arba esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui) dėl jų gyvūno veiksmų žuvo toiterjerų veislės šuo, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms iš atsakovų solidariai priteistina žala (LR CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.267 straipsnio 1 dalis).
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (LR CK 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovas D. S. nurodo dėl atsakovų augintinio veiksmų patyręs 500 Eur žalą, kurią sudaro naujo šuns įsigijimo kaina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 23 d. šuns perdavimo sutartimi ieškovė L. M. įsigijo šuniuką „Rusų žaisliukas“ su kilmės liudijimu už 500 Eur (b. l. 25, 26, 27), o 2017 m. spalio 3 d. šio šuniuko savininku perregistruotas D. S., duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į Gyvūnų augintinių registrą (b. l. 86-87). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (LR CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Į bylą pateiktuose skelbimuose toiterjerų kainos nurodytos nuo 50 Eur iki 500 Eur (b. l. 66-67, 79-81). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių žuvusio toiterjero kainą ir įsigijimo aplinkybes, tačiau po 2017 m. vasario 22 d. įvykio ieškovų šeimai netekus augintinio, buvo įsigytas kitas šuo ir taip atkurtas turto netekimas. Naujo šuns įsigijimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais įrodymais, todėl iš atsakovų solidariai ieškovui D. S. priteistini 500 Eur turtinei žalai atlyginti (LR CK 6.249 straipsnio 1, 5 dalys).
LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina visiškos žalos atlyginimo principą, o tai reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia ji būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos įstatymas numato ir neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). LR CK 6.267 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti atsakomybę už gyvūnų padarytą žalą, tiesiogiai nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės netekus augintinio, tačiau remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos byloje neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra galimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Gyvūno augintinio praradimas nėra tik turto praradimas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu, todėl atsakovų veiksmai, kai jų netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovės šunį, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir sudaro pagrindą taikyti atsakovams atsakomybę už ieškovės patirtą neturtinę žalą, kurios dydžiui nustatyti svarbu įvertinti ieškovės ryšį su augintiniu, kiek ilgai šeimininkas rūpinosi augintiniu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Ieškovė L. M. 1500 Eur neturtinę žalą solidariai iš atsakovų prašo priteisti, nes dėl šunelio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jaučiasi praradusi šeimos narį. Šuniukas buvo visos jų šeimos augintinis, palaikė draugiją jos slaugomai mamai. Dėl šuniuko netekties ji kurį laiką buvo nedarbinga, apie 2 mėn. lankėsi pas psichologą, kankino nemiga ir netekties pasekmes išgyvena iki šiol. Ji dirba taksi vairuotoja ir lošimo namuose, darbai yra atsakingi, tačiau dėl emocinės būklės jai sunku susikaupti darbe. Be to, įvykio metu atsakovų šuo jai įkando į ranką bei koją, dėl ko ji turėjo skiepytis. Šuns įkandimas į koją užfiksuotas nedidelis, nes įkando jai vilkint džinsinio audinio kelnes ir dėl šlaunies apimties šuo negalėjo apžioti visos kojos. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad L. M. 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai diagnozuotos dešinės plaštakos šuns kąstinė žaizda (0,1 x 0,1 cm), dešinės šlaunies kąstinė paviršinė žaizda (0,3 x 0,1 cm) ir poodinė hematoma aplink žaizdą. Taikytas medikamentis gydymas, rekomenduota antirabinė vakcinacija (b. l. 22, 23). Medicininiame pažymėjime nurodyta, kad L. M. nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. lankėsi ir gydėsi psichikos sveikatos centre (b. l. 71).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino ieškovės bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje nėra esminė, todėl kad ji, nepaisant individualių augintinio savybių ir ieškovės prisirišimo prie gyvūno, gali būti iš dalies atkurta. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovei dėl neturtinės vertybės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovės L. M. sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumažėjusias ieškovės bendravimo galimybes ar nemigą, ieškovės patirtas sveikatos sutrikimas (įkandimas) nėra sunkus. Iš pateikto UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ pažymėjimo nėra aišku, ar būtent dėl augintinio netekties patirtų emocijų ieškovė kreipėsi į psichikos sveikatos centrą. Žalą padariusių asmenų (atsakovų) kaltę teismas vertina kaip nerūpestingumą ir nepakankamą atsargumą, nesant atsakovų tyčios, todėl tai nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Be to, neturtinė žala yra iš dalies kompensuota naujo augintinio įsigijimu. Ieškovas D. S. pripažino, jog naujas šuo buvo įsigytas siekiant kompensuoti motinai moralinę skriaudą, o naujo šuns įsigijimo kaina jau yra priteista iš atsakovų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, vertinant teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius, šioje byloje ieškovei solidariai iš atsakovų priteistini 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmestina.
Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo T. P. turtinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui, todėl atsakovų atstovo prašymas netenkintas ir teismo sprendimo vykdymas atsakovui T. P. neišdėstytinas (LR CPK 284 straipsnis).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė L. M. patyrė iš viso 690 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 60 Eur žyminis mokestis, 50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 580 Eur už advokatų suteiktą teisinę pagalbą (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai). Ieškovas S. S. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovai T. P., K. P. patyrė kiekvienas po 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškovo D. S. ieškinio reikalavimas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalis priteistinos ieškovui D. S. 100 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės L. M. ieškinys patenkintas 13,33 procentų, todėl proporcingai patenkinto reikalavimo daliai iš atsakovų lygiomis dalis priteistinos ieškovei L. M. 92 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Visas ieškinys patenkintas 35 procentus, ieškovo D. S. ieškinio reikalavimas patenkintas visiškai, todėl proporcingai atmestų viso ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės L. M. priteistinos atsakovams po 97,50 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 500 Eur (penkis šimtus Eur) turtinei žalai atlyginti.
Iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 200 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 50 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 46 Eur (keturiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8911290619, priteisti T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.