Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), e, neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2017 m. sausio 16 d., apie 7.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia ranka sudavė savo mažamečiam sūnui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini),., į veidą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Be to, J. V. 2017 m. vasario 21 d., apie 20.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus laidu sudavė per kojas savo mažamečiam sūnui A. U., gimusiam 2009 m. kovo 18 d., tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę.

Remiantis rašytiniais baudžiamosios bylos duomenimis nustatytos šios aplinkybės: 2017 m. sausio 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam V. K. (b. l. 1-2), 2017 m. vasario 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo mažamečiam A. U. sukėlimo (b. l. 3-4), 2017 m. kovo 7 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai sujungti (b. l. 5), Apie V. K. atžvilgiu naudotą fizinį skurtą pranešė Jurbarko rajono Skirsnemunės J. B. pagrindinė mokykla ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (b. l. 6, 7), specialisto išvadoje Nr. G26/2017(10) konstatuota, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ne mažiau nei dešimt dienų, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., vienu smūgiu (b. l. 12), specialisto išvadoje Nr. G76/2017(10) konstatuota, kad A. U. padaryta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės duobėje, dešiniame skruoste, dešiniame žąste, šlaunyse, blauzdose, nugaroje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei dešimčiai dienų. Poodinės kraujosruvos kairės alkūnės duobėje, dešiniame skruoste padarytos kietais bukais daiktais, tai galėjo būti rankos pirštas, ranka, aplinkos daiktais, dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais, poodinės kraujosruvos dešiniame žąste, šlaunyse, blauzdose padarytos kietais pailgais daiktais, galimai laidu, šešiais smūgiais, poodinė kraujosruva nugaroje padaryta kietu buku daiktu, kontakto zonoje turinčiu ribotą paviršių, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu (b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo apklaustas nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad gyvena kartu su mama J. V., jos draugu A. U., broliais D. U. ir A. U. bei A. U. mama. 2017 m. sausio 16 d., apie 6.50 val. atsikėlė, nes reikėjo eiti į mokyklą. Atsikėlus buvo šalta, nerado rūbų, mama juos padavė. Jis juos apsivilko. Vėliau ėjo daryti sumuštinių. Atėjo mama ir pradėjo šaukti, kad apsivilko ne tą striukę, sakė, kad reikėjo vilktis kitą. Mama dėl to supyko, sakė, kad jam rūpi tik telefonas. Mama savo rūbų kišenėje turėjo jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ ir, supykusi, kad jis apsirengė ne tais rūbais, įmetė telefoną į pečių. Mamos bijojo ir nepuolė išimti telefono. Prisiminęs, kad vakare nebuvo persidėjęs knygų, ėjo jų persidėti. Tą supratusi mama pradėjo šaukti, kad jis nesugeba ir persidėti knygų, ir delnu sudavė į kairę veido pusę. Veidą skaudėjo visą dieną. Paspaudus, jaučia skausmą ties skruostikauliu. Mamos bijojo, todėl nesakė, kad skauda. Mama jį yra mušusi ir anksčiau, apie tai niekam nėra sakęs. Nuėjęs į mokyklą, mokyklos psichologei pasakė, kad mama įmetė jo mobilų telefoną į pečių ir sudavė ranka į kairį skruostą, dėl ko skruostą skaudėjo. Prieš tai, kai į skruostą sudavė mama, beveik į tą pačią vietą mokykloje ranka buvo sudavęs kitas mokinys. Su mama susitaikė (b. l. 14-15, 21-22, 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Jurgita Jazukevičienė nurodė, kad 2017 m. sausio 16 d., apie 16.00 val., iš Skirsnemunės J. B. mokyklos gavo pranešimą apie tai, kad mokyklos 6 klasės mokinys V. K. atėjo į mokyklą, turėdamas mėlynę ant kairio skruosto. V. K. pasakė, kad jo mama sudavė jam ranka į kairį skruostą, atėmė jo telefoną ir įmetė į krosnį. 2017 m. sausio 17 d. abi nuvyko į J. B. pagrindinę mokyklą ir bendravo su V. K., dalyvaujant mokyklos direktorei ir socialinei pedagogei. V. K. paaiškino, kad tarp jo ir mamos kilo konfliktas dėl rūbų, knygų ir, supykusi, mama įmetė jo mobiliojo ryšio telefoną į krosnį. Apie tai, kad mama trenkė į veidą vaikas paneigė. Kalbant su vaiku jai paskambino tyrėja ir pasakė, kad V. K. reikia apklausti policijoje kaip liudytoją, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Važiuojant į policijos komisariatą atkreipė dėmesį, kad V. K. kairiajame skruoste yra kraujosruva. Ranka paspaudė tą vietą ir V. K. pasakė, kad jam skauda, kad čia sumušė mama. Paklausus kodėl melavo mokykloje, pasakė, kad nenorėjo, jog tą girdėtų direktorė ir socialinė darbuotoja. Sakė, kad mama supyko dėl to, kad neturėjo pasidėjęs rūbų mokyklai, todėl įmetė telefoną į krosnį, o vėliau sudavė jam į veidą (b. l. 28-29, 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta Skirsnemunės J. B. pagrindinės mokyklos psichologė Ž. Š. paaiškino, kad V. K. mokosi 6 klasėje. Lietuvoje mokosi antrus metus, iki tol gyveno ir mokėsi Anglijoje, kalbėjo angliškai. 2017 m. sausio 16 d. užsiėmimo metu ant jo kairio skruosto pamatė mėlynę. Paklausė kaip jam sekasi, jis pradėjo verkti ir pasakė, kad ryte jam veidą sumušė mama. Papasakojo, kad mama su tėčiu gėrė, jis su broliais neišsimiegojo, nepasiruošė pamokoms. Ryte, kai reikėjo rengtis, nerado rūbų ir apsirengė ne tuos. Tada mama labai supyko ir įmetė jo mobiliojo ryšio telefoną į krosnį, vėliau sudavė ranka į veidą. Pradėjus kalbėtis, pasiguodė, kad mama jį muša ne pirmą kartą, tik niekam nesakydavo. Apie tai ji pasakė mokyklos direktorei (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta J. V. iš pradžių nepripažino sudavusi V. K. į veidą, vėliau visiškai prisipažino, jog, supykusi dėl to, kad vaikas nebuvo pasiruošęs eiti į mokyklą, įmetė telefoną į krosnį ir galėjo suduoti sūnui į veidą, dėl to gailisi, su sūnumi susitaikė (b. l. 38, 40).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad su mama sutaria gerai. Buvo susipykę, jis negėrė vaistų, mama liepė eiti gulti, jis nėjo, mama laidu trenkė į užpakalį. Jam reikėjo gerti vaistus nuo kosulio. Nežino nuo ko laidas. Skaudėjo (b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas V. K. nurodė, kad jam mama trenkė į veidą. Brolis išspjovė vaistus, kuriuos davė mama. Mama liepė eiti miegoti. Mama pasiėmė laidą ir trenkė per kojas. Brolį mušė bent du kartus. Brolis verkė (b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta J. V. visiškai pripažino, jog 2017 m. vasario 21 d. tarp jos ir sūnaus A. U. kilo konfliktas. Jis kosėjo, ji į burną įdėjo tabletę, jis ją išspjovė. Dar kartą įdėjus tabletę, jis vėl ją išspjovė. Pabarė sūnų, kad reikia gerti vaistus. Jis, supykęs, kad reikia gerti vaistus, koja įspyrė jai į pilvą. Tuo metu jis buvo ant lovos ir po įspyrimo susitraukė į kamuolį. Labai supyko ir išsigando, nes laukiasi vaiko. Supykusi, sulenktu diržu trenkė A. U. per kojas vieną kartą. Galėjo kliūti ir per ranką, nes jis buvo susirietęs. Sūnus buvo nuogomis kojomis, apsivilkęs chalatą. Vaikas sužalojimų nepatyrė, bet skausmą tikrai juto. Dėl to gailisi. Kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuo V. K. smūgių, nes su broliu A. U. dažnai mušasi. Taip pat prisipažino 2016 m. sausio 16 d. sudavusi į veidą sūnui V. K. (b. l. 58-59, 60, 78-79).

Kaltinamajai visiškai pripažinus kaltę, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Remiantis visišku kaltinamosios prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų paaiškinimais, specialisto išvadomis, laikytina, jog yra įrodyta, jog kaltinamoji mušė savo mažamečius vaikus – V. K., gimusiam 2004 m. rugpjūčio 1 d., ranka trenkė į kairį skruostą, tokiais veiksmais mažamečiui sukėlė fizinį skausmą, A. U., gimusiam 2009 m. kovo 18 d., laidu sudavė į įvairias kūno vietas (poodinės kraujosruvos nustatytos kairės alkūnės duobėje, dešiniame skruoste, dešiniame žąste, šlaunyse, blauzdose, nugaroje) ir savo veiksmais padarė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad muša savo mažamečius vaikus, numatė, kad, mušdama, gali vaikus sužaloti, ir norėjo taip veikti. Kaltinamosios veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista (b. l. 80), administracine tvarka nebausta (b. l. 81), šeima nuo 2016 m. gegužės 24 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, netinkamos vaikų priežiūros (b. l. 6).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), į tai, kad nusikaltimai padaryti mažamečių vaikų atžvilgiu, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamoji yra nėščia, nedirba. Už padarytus nusikaltimus kaltinamajai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant. Galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieniems) metams, paskiriant kaltinamajai įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (3 mėnesiais) ir galutinę subendrintą bausmę skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.