Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Raimonda KulberkienėBaudž. byla Nr. 1A–184-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija:.2.14.1, 2.1.6.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2007 m. gegužės 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-02-08 nuosprendžio, kuriuo D. R. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-06-03 nuosprendžiu paskirta bausme – 10 MGL (1250 Lt) bauda ir nustatyta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 1250 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime būtas laikas nuo 2006-08-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš A. P. , D. I. ir D. R. solidariai priteista 130 Lt. Ž. B. ir 1120 Lt R. B. .

Minėtu nuosprenžiu nuteisti A. P. ir D. I. , tačiau nuosprendis jiems neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 20 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), kartu su D. I. ir A. P. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė Ž. B. ir R. B. . D. R. pagrasinus prieš Ž. B. pavartoti fizinį smurtą, bei A. P. ranka suėmus iš priekio R. B. už kaklo ir koja sudavus smūgį per kojas bei jį pargriovus, ir tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiems priešintis, iš Ž. B. rankinės pagrobė 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą NOKIA 3410, 50 litų vertės kvepalus “Kenzo” ir 30 litų. Iš R. B. pagrobė 1100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG D 800, 40 litų vertės sidabrinį žiedą, 30 litų vertės sidabrinį žiedą, 20 litų vertės sidabrinę grandinėlę, 120 litų vertės sidabrinę grandinėlę, neturinčių materialinės vertės raktą nuo buto bei raktą nuo spintelės, tuo padarydami Ž. B. 130 litų turtinę žalą, R. B. 1310 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2006-08-19 apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu iš V. R. , pagrobė jam priklausantį 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG SGM-X300, IMEI (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 1 d. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvais, todėl jų nekartoja.

Apeliantas neginčija, kad turėjo nukentėjusiojo V. R. telefoną, tačiau tvirtina, kad mobiliojo ryšio telefoną jam davė pats nukentėjusysis. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių šią apelianto versiją. Nukentėjusysis V. R. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Jis parodė, kad D. R. išgertuvių metu paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir nebegrąžino (t. 1, b. l. 56, t. 2, b. l. 178).

Apelianto argumentas, kad nukentėjusysis pats jam davė mobiliojo ryšio telefoną ir liepė jam grąžinti kitą dieną, nepagrįstas ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Liudytoja A. B. patvirtino, kad D. R. yra jos sugyventinis. Jis jai davė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG SGM-X300 (t. 2, b. l. 178). Tokius pat parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 61-62).

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Apelianto versija, kad jis ruošėsi grąžinti telefoną yra visiškai nelogiška ir neįtikinama. Apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl jis turėjo paimti (pasiskolinti) svetimą telefoną. Atviros vagystės būdas pasižymi tuo, kad nukentėjusysis asmuo nesugeba adekvačiai reaguoti į kaltininko sudaromas įvykio aplinkybes. Todėl apelianto teiginys, kad telefoną grąžins, tėra dingstis pasiekti tikslą-gauti svetimą turtą (šiuo atveju mobiliojo ryšio telefoną) ir jį užvaldyti.

Taip pat akivaizdu, kad apeliantas nesiruošė grąžinti telefono, nes jį perdavė savo sugyventinei. Todėl tokia apelianto versija vertintina kaip būdas gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Apeliantas suprato, kad paimdamas svetimą mobiliojo ryšio telefoną, jis nesiruošia jo grąžinti, ir norėjo taip elgtis. Todėl nuteistojo D. R. nusikalstama veika apylinkės teismo pagrįstai įvertinta kaip tyčinė, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.