Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Gediminui Vilučiui,

asmeniui kurio atžvilgiu prašoma pripažinti piniginės sankcijos vykdymą Lietuvos Respublikoje V. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Vokietijos Federacinė Respublikos kompetentingos institucijos – Bundesamt für Justiz prašymą dėl V. Č. paskirtos piniginės baudos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vokietijos Federacinė Respublikos kompetentinga institucija 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) pagrindu prašo pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje BG BAU sprendimą byloje Nr. TO 11.048.433.439 , kuriuo V. Č. paskirta 2400 Eurų bauda bei prašoma išieškoti 123,50 eurų administracinio proceso išlaidų.

Minėtu sprendimu V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2400 eurų bauda nubaustas už tai, kad jam būnant statybos darbų vadovu 2023-03-09 d. Am Mittelhafen, 48155 Miunsteryje, atliekant statybų darbus buvo nustatyta, kad pažeidžiant Statybos darbų nelaimingų atsitikimų prevencijos reglamento „Statybos darbai“(DGUV 38 reglamentas) 9 skyriaus 2 dalies 2 ir 3 punktus, 9 -ojo statybų lygio darbo vietose ir eismo keliuose trūko buitinių įtaisų, apsaugančių žmones nuo kritimo (apsauginių įtaisų), o galimas kritimo aukštis siekė maždaug 18,00 m. Darbai buvo atliekami be techninių apsaugos priemonių, tokių kaip sisteminiai apsauginiai turėklai arba surinkimo apsauginiai turėklai (MSG). Kilo kritimo pavojus, t.y. jis pažeidė DGUV 38 reglamento 9§ 2 dalies 2 ir 3 punktų kartu su Nelaimingų atsitikimų prevencijos reglamento “Statybos darbai“ (DGUV reglamento 38) 12 §.

Prokuroras prašo prašymą tenkinti.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas. Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Sprendimas Nr. 2005/214/TVR) 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas pripažįsta piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl Sprendimo Nr. 2005/214/TVR 5 straipsnio l dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.

BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Iš pateikto liudijimo matyti, kad V. Č. piniginė sankcija paskirta už tai, kad jis būdamas statybos darbų vadovu 2023-03-09 d. Am Mittelhafen, 48155 Miunsteryje, atliekant statybų darbus nesilaikė ir pažeidė Statybos darbų nelaimingų atsitikimų prevencijos reglamento „Statybos darbai“(DGUV 38 reglamentas) 9 skyriaus 2 dalies 2 ir 3 punktus.

Už minėtą padarytą veiką Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės, atsakomybė už tokią veiką kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3,4,5,6 dalis, t. y. Lietuvos Respublikoje tokie neteisėti asmens veiksmai užtraukia tik administracinę atsakomybę. Taigi tokia veika, dėl kurios V. Č. yra paskirta bauda, kurią prašoma pripažinti ir vykdyti, Lietuvos Respublikoje nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Taip pat ši veika nepatenka ir į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal šio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo sprendimai už nurodytus nusikaltimus yra pripažįstami ir vykdomi, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. TO 11.048.433.439 paskirta 2400 Eur piniginė sankcija ir 123,50 eurų administravimo išlaidų negali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, todėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymo dėl 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. TO 11.048.433.439 paskirtos 2400 Eur piniginės sankcijos ir 123,50 eurų administravimo išlaidų iš V. Č. gim. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir jos vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Apie priimtą sprendimą informuoti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą instituciją.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo (nuorašo įteikimo) dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.