- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- II-364-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01868-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas ( - ), gyvenančio ( - ), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9187-2020 panaikinimo.
7Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-9187-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. lapkričio 19 d., 12.07 val., ( - ), vairuodamas transporto priemonę „Volvo“ (Valst. Nr. ( - )) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 punkto ir 1 priedo 332 punkto reikalavimus.
9Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
11Pareiškėjas R. L. skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 15 d. nutarimą.
13Pareiškėjas nurodo, kad ( - ) gatvė prasideda nuo ( - ) gatvės ir baigiasi ties ( - ) gatve. Maždaug viduryje ( - ) gatvės yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (KET 332), kuris matomas tik atvažiavus nuo ( - ) gatvės pusės. Atvažiavus iš ( - ), ( - ) g. ( - ) namo, draudžiamojo sustoti ženklo nėra. Pagal KET pastatytos transporto priemonės palieka bent 3 metrų pločio laisvą pravažiavimą, eismo sąlygos neapsunkinamos ir neturi įtakos eismo sklandumui. Pareiškėjo teigimu, jis dėl neaiškumo ir kelio ženklinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių, kuris išaiškino, kad 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. patikrinus esamą situaciją jo nurodytoje vietoje, transporto priemonių vairuotojams atvažiuojantiems nuo ( - ) gatvės pusės nėra kelio ženklų Nr. 332. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame nutarime jam yra skirta bauda dėl to, kad nepastebėjo kelio ženklo, kuris yra kitoje gatvėje ir atvažiuojant nuo ( - ), ( - ) gatvių pusės net nėra matomas.
15Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi administracinio nusižengimo protokolas R. L. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Be to, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, todėl nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
19Pareiškėjas R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atvažiavo automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. ( - )) nuo ( - ) gatvės, nepravažiavo draudžiamų ženklų ir jo manymu, parkuodamas nieko nepažeidė. Niekaip nebuvo informuotas, kad pažeidė ir ateityje to nedarytų. Tik po pusės metų sužinojo, kad yra baudžiamas. Bandydamas išsiaiškinti kreipėsi į Vilniaus savivaldybės eismo priežiūros skyrių ir D. M. nuvykęs į įvykio vietą konstatavo, kad atvažiuojant iš ( - ) gatvės tikrai ženklo nėra. Vadovaujantis bendra teismų praktika neturėtų būti baudžiamas, tą patį patvirtino ir viešosios tvarkos pareigūnai. Klausė jų, kodėl toje vietoje ant automobilių nemato raudonų pažeidimų lapelių, jie pasakė, kad toje vietoje nebaudžia, nes neteisingas ir dviprasmiškas ženklas. Pareiškėjo teigimu, gatvė nutiesta prieš 5 metus ir savivaldybė nepasirūpino tinkamu ženklinimu, nesiėmė jokių situacijos tobulinimo veiksmų. Kai kreipėsi į eismo priežiūros skyrių, ženklas atsirado po 3 savaičių, todėl dabar ten nėra automobilių. Tą kartą važiavo nuo ( - ) gatvės, atvažiuojant ( - ) gatve ir pasukant į ( - ) gatvę, kaip parodyta schemoje. Dažniausiai būdavo patogu atvažiuoti iš tos pusės, gal ir buvo koks atvejis, kad atvažiavo iš kitos pusės, bet būtent šiuo atveju nepastebėjo ženklo. Sūnus toje vietoje gyvena apie 2 metus, nuo 2017 m. Tai nuo 2017 m. pas sūnų važiuodavo, yra važiavęs ir iš kitos pusės, bet to ženklo nematė. Domėtis ir žiūrėti tame rajone pradėjo 2020 m., kai gavo baudą. Šiuo atveju automobilis stovi atsuktas būtent nuo tos pusės, kur stovi ženklas, nes visada stato mašiną nuvažiavimo kryptimi ir buvo patogu apsisukti, todėl apsisuko. Parkuodamas automobilį nežinojo, kad stovi kažkokių ženklų. Atvažiavęs ženklų nematė, nepravažiavo nei vieno draudžiamo ženklo. Skubėjo į darbą, parkavo automobilį, kadangi laukė kitas automobilis, perlipęs į jį išvažiavo. Nežiūrėjo, kas ten per ženklas. Su sūnumi dviese naudojasi „Volvo“ automobiliu, kadangi jis ten gyvena ir galėjo matyti tą ženklą, kai kurios baudos pripažintos ir sumokėtos. Pasak pareiškėjo, 2019 m. dar nežinojo, kad yra baudžiami ir labai ydingas momentas, kad niekaip nėra informuotas, jog daro klaidas. Anksčiau sūnus nėra baustas dėl stovėjimo toje gatvėje, tačiau yra gavęs baudą kitose gatvėse. Balandžio mėnesio bauda už stovėjimą ( - ), kuri yra paralelinė gatvė, tai ten sūnus vairavo. Tie atvejai visiškai suprantami, nes buvo lapeliai.
21Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė Nomeda Jakuškaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu negali pasakyti, nuo kada ten stovi tas kelio ženklas. Šie ženklai buvo numatyti ir anksčiau, bet iš to pusės, kur asmuo teigia atvažiavęs, vyko statybos. Niekada nestato ženklų, kai vyksta statybos ir dar nesuformuoti keliai. Kai baigėsi statybos, pastatė ženklus. Negali atsakyti, ar ženklas buvo pastatytas po asmens kreipimosi ar baigus statybas, nes tokie duomenys yra Eismo organizavimo skyriuje. Įspėjimų lapelių negavo, nes tuos pažeidimus fiksavo gyventojai, pagal gyventojų skundus, kuriems buvo sudarytos problemos išvažiuoti iš požeminio garažo. Jie praneša, nufotografuoja ir pagal turimus duomenis surašo protokolą. Administracinė teisena 2 metai gali būti, todėl ir baudą gavo po pusės metų. Paprastai viešosios tvarkos specialistai, kurie patruliuoja gatvėse, labiau nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimus, ne į KET. Visos šios bylos dėl gyventojų skundų.
232020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus rašte nurodoma, kad ( - ) ir jos prieigose nuolat vyksta statomų objektų plėtra, įrengiama ir plečiama esama infrastruktūra, todėl kinta ir eismo organizavimo tvarka, pridedamos 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. apžiūros nuotraukos. Atsižvelgiant į naujai įrengtus privažiavimo kelius buvo tikslinama ir stovėjimo draudimo galiojimo zonos ar judėjimo pirmumo tvarkos. Teritorijos vystytojo ( - ) g. atvažiuojant nuo ( - ) g. abiejuose kelio pusėse buvo įrengti kelio ženklai Nr. 332 (Sustoti ir stovėti draudžiama). Pažymėtina, jog anksčiau nebuvo pravažiavimo iš ( - ) g. į ( - ) g., todėl draudimas iš kitos pusės nebuvo įrengtas. Vystant infrastruktūrą, įrengus ( - ) g. iki ( - ) g., atsirado poreikis transporto priemonių stovėjimo draudimą įvesti ir transporto priemonių vairuotojams, važiuojantiems nuo ( - ) g., ( - ) g. link ( - ) g. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį karantiną, papildomų kelio ženklų įrengimo schema buvo derinama nuotoliniu būdu (b. l. 51-53).
26Pareiškėjo R. L. skundas netenkinamas.
28ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
30Skundžiamu nutarimu R. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmės ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Pagal ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas), jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
32Apklausiamas teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atvažiavo automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. ( - )) nuo ( - ) gatvės, atvažiuojant ( - ) gatve ir pasukant į ( - ) gatvę, kaip parodyta schemoje. Jo manymu, prisiparkuodamas nieko nepažeidė, nes nežinojo, kad stovi kažkokių ženklų. Atvažiavęs jų nematė, nepravažiavo nei vieno draudžiamo ženklo. Neturėtų būti baudžiamas, tą patį patvirtino ir viešosios tvarkos pareigūnai. Klausė jų, kodėl toje vietoje ant automobilių nemato raudonų pažeidimų lapelių, jie pasakė, kad toje vietoje nebaudžia, nes neteisingas ir dviprasmiškas ženklas. Taigi matyti, jog pareiškėjas R. L. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, jog jo automobilis „Volvo“ 2019 m. rugsėjo 19 d. 12.07 val. buvo paliktas stovėti prie namo adresu ( - ), tačiau teigia, kad atvažiuojant ( - ) gatve draudžiamojo kelio ženklo nėra, todėl jo manymu, statydamas toje vietoje jis nieko nepažeidė. Tokias aplinkybes nurodė ir savo skunde (b. l. 28). Taigi R. L. teigia, kad pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai.
34Visų pirma pažymėtina, jog KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 1 priede, be kita ko, numatyta, kad kelio ženklas Nr. 332 draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo patvirtinimo“ taisyklių 130 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas. Ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, jog pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Taip pat Taisyklių 101 punkte numatyta, jog draudžiamieji ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galioja nuo įrengimo vietos iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra įrengiama pirmumo ženklų.
36Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad pareiškėjo skundo teiginiai, neva jis nieko nepažeidė, nes nežinojo, kad ( - ) gatvėje ties ( - ) namu stovi ženklas, draudžiantis parkuotis, kad atvažiavo iš kitos gatvės pusės, kurioje nėra tokio ženklo, nepagrįsti ir laikytini kitais įrodymais paneigta gynybos versija.
38Išties, iš bylos medžiagos matyti, kad atvažiavus iš ( - ), ( - ) g. pusės iki ( - ) namo, draudžiamojo sustoti ženklo nėra. Vis tik teismas sprendžia, kad R. L. buvo žinoma, jog vieta, kurioje jis pastatė automobilį, yra ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Byloje nekyla abejonių, kad 2019 m. lapkričio 19 d., 12.07 val., ( - ), automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. ( - )) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tai matyti iš byloje esančių nuotraukų, to iš esmės neneigia ir pats R. L.. Vis tik sprendžiant apie R. L. subjektyviąją pusę, t. y. ar jis suprato, kad palieka automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, svarbūs ir jo paties paaiškinimai bei kitos objektyvios bylos aplinkybės. Antai pasak anksčiau šioje vietoje jis važiavo ne kartą, kadangi čia gyvena jo sūnus, tačiau tokio ženklinimo nematė. Šiuo atveju nepastebėjo to kelio ženklo. Tik gavęs baudą, 2020 m. pradėjo tame rajone domėtis ir žiūrėti. Parkuodamas automobilį nežinojo, kad stovi kažkokių ženklų. Anot pareiškėjo, skubėjo į darbą, parkavo automobilį. Nežiūrėjo, kas ten per ženklas. Taigi matyti, jog pareiškėjas iš pradžių teigė nepastebėjęs kelio ženklo, po to jau teigia, kad skubėjo ir nežiūrėjo koks tai ženklas. Pirmiau nurodyti pareiškėjo teiginiai laikytini prieštaringais ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi iš jo paties teisme duotų parodymų matyti, kad kelio ženklas (jo nugarinė dalis) jam buvo matomas. Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas matyti, kad kelio ženklas pastatytas gerai matomoje vietoje, nėra užstotas jokiais kitais objektais (medžiais ir pan.), todėl paties ženklo matomumas neapribotas. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė „Volvo“ (Valst. Nr. ( - )) pastatyta būtent toje kelio pusėje, kurioje įrengtas minėtas kelio ženklas Nr. 332 („Sustoti draudžiama“) ir vos kelių metrų atstumu nuo šio ženklo (b. l. 19-21). Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus rašte nurodoma, kad teritorijos vystytojo ( - ) g. atvažiuojant nuo ( - ) g. abiejuose kelio pusėse buvo įrengti kelio ženklai Nr. 332 (Sustoti ir stovėti draudžiama). Pažymėtina, jog anksčiau nebuvo pravažiavimo iš ( - ) g. į ( - ) g., todėl draudimas iš kitos pusės nebuvo įrengtas (b. l. 51-53). Tuo tarpu iš institucijos atstovės pateiktų duomenų (b. l. 73-84) matyti, kad dar iki nagrinėjamo R. L. nusižengimo (2019 m. lapkričio 19 d.), adresu ( - ), automobilių vairuotojai buvo baudžiami už analogiško nusižengimo padarymą (t. y. stovėjimą kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje), jiems surašyti pranešimai apie pažeidimą (raudoni pažeidimų lapeliai palikti už automobilių valytuvų). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad neturėtų būti baudžiamas, ką jam neva patvirtino ir patys viešosios tvarkos pareigūnai, o paklausus jų, kodėl toje vietoje ant automobilių nemato raudonų pažeidimų lapelių, pasakė, kad toje vietoje nebaudžia, nes tariamai neteisingas ir dviprasmiškas ženklas, nešalina R. L. atsakomybės.
40Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ženklo, draudžiančio stovėjimą, galiojimo teritorija apėmė vietą, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, kadangi šis buvo pastatytas už ženklo. Tai, kad kelio ženklas buvo pastatytas iš kitos pusės ir atvažiuojant pareiškėjui ( - ) gatvės kryptimi buvo matoma tik jo nugarinė dalis, nešalina jo veiksmų baudžiamumo, o sugretinus pirmiau minėto reglamentavimo nuostatas, tik patvirtina, kad draudžiamojo ženklo galiojimas nepriklauso nuo to į kurią pusę jis atsuktas. Kaip jau buvo minėta, kad draudžiamieji ženklai įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai, tame tarpe ir Nr. 332, galioja nuo įrengimo vietos iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo. Tai, kad pareiškėjo manymu, ženklas negalioja, kadangi atvažiuojant ( - ) gatvės kryptimi tokio ženklinimo nėra, nepanaikina draudžiamojo ženklo privalomumo ir jo galiojimo zonos, kadangi kaip jau buvo pažymėta, R. L. automobilis stovėjo būtent už minėto kelio ženklo.
42Atvažiuojant iš bet kurios kitos leistinos vietos į nusižengimo padarymo vietą ( - ), kur pastatė savo automobilį, R. L. privalėjo įsitikinti, kokie kelio ženklai galioja toje vietoje, kurioje stovi jo automobilis, juo labiau, kad iš tos vietos, kur pastatytas R. L. automobilis gerai matyti apvalaus draudžiančio kelio ženklo nugarinė dalis. Nusižengimas padarytas dienos metu, todėl matydamas draudžiančio kelio ženklo (stovinčio toje gatvės pusėje, kurioje jis pastatė automobilį) nugarinę dalį, R. L. privalėjo įsitikinti toje kelio pusėje esančio kelio ženklo nuoroda ir reikalavimais. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo nepastebėjo kelio ženklo, pažeidimo fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kilti jokios reikšmės neturi, kadangi šis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma. R. L., būdamas atidus vairuotojas, turėdamas ilgametį vairavimo stažą, žinodamas KET, gerai žinodamas eismo reguliavimo tvarką prie sūnaus namų, privalėjo stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų ir nestatyti automobilio KET neleistinoje vietoje. Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip įvažiavo į gatvę. Todėl vairuotojas privalėjo įsitikinti, ar toje gatvės pusėje leidžiama statyti automobilį, tačiau to nepadarė, kas lėmė skundžiamame nutarime konstatuotą KET pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad toje vietoje lankėsi ne pirmą kartą ir galbūt yra buvęs koks atvejis, kad atvažiavo iš kitos pusės, bet būtent nagrinėjamu atveju nepastebėjo ženklo, atmestini. Net jei ir tikėti pareiškėjo versija, kad pažeidimo padarymo dieną, jis atvažiuodamas prie ( - ) nepravažiavo kelio ženklo, draudžiančio stovėjimą, vis tik teismo posėdyje jo paties išsakyti teiginiai rodo, kad ne kartą lankantis toje pačioje vietoje, akivaizdu, R. L. apie įrengtą kelio ženklinimą galėjo ir turėjo žinoti, nes teisme parodė, kad galėjo būti atvejų, kai į šią vietą atvykdavo ir iš kitos pusės, į kurią ženklas nukreiptas, kadangi sūnus minimame name gyveno porą metų, jis gana dažnai ten atvykdavo, kas matyti ir iš jam ne kartą taikytos administracinės atsakomybės.
44Baigiamųjų kalbų metu R. L. prašė šioje situacijoje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020, kurioje buvo sprendžiama analogiška situacija, dėl klaidinančio ženklinimo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog nurodomoje nutartyje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad pastatė automobilį rezervuotoje transporto priemonių stovėjimo vietoje neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti šioje vietoje. Ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) naudojamas stovėjimo vietai, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, pažymėti, įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Nurodant tikslią vietą, kur turi būti pastatytas šis ženklas (prie pat aikštelės ar kelio ruožo), siekiama užtikrinti vairuotojams galimybę akimirksniu suvokti ženklo reikalavimą. Komentuojamu atveju, kelio ženklas Nr. 531 buvo pastatytas ne prie pat aikštelės ar stovėti skirto kelio ruožo, bet prie įvažiavimo į kelią, kuriame negalima sustoti ir kuriuo reikia dar nemažai pavažiuoti iki automobilių stovėjimo vietų. Įvažiuojant į pačią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje asmuo paliko automobilį, jokio ribojančio ženklo pastatyta nebuvo. Stovėjimo aikštelėje, kurioje asmuo paliko automobilį, šalia parduotuvės „Vynoteka“ prie linijomis subraižytų automobilių stovėjimo vietų buvo išstatyti ženklai „Rezervuota Vynoteka 1 val.“. Iš to vairuotojai galėjo klaidingai suprasti, kad aikštelė vis dėlto skirta visiems, o ne tik specialų leidimą turintiems verslo ir prekybos centro lankytojams. Teismas šiame kontekste pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo gi atveju nagrinėjamos bylos ir minimos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, todėl teismas pareiškėjo nurodyta nutartimi nesivadovauja.
46Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal R. L. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9187-2020 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
48R. L. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9187-2020 palikti nepakeistą.
49Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.