Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-530/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
1S-59-530/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35884-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Byla Nr. 1S-59-530/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35884-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,kaltinamojo A. D. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pratęsta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad

1.1. 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 10.30 val., prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai nuo nukentėjusiosios R. B. peties pagrobė mėlynos spalvos 100 Eur vertės rankinę, kurioje buvo 500 Eur (1 kupiūra 100 Eur vertės ir 8 kupiūros po 50 Eur vertės), tamsiai mėlynos spalvos 80 Eur vertės piniginė, R. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1,45 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 3,00 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1,45 Eur vertės „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1,45 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ su užrašu „SEB“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1,45 Eur vertės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1,45 Eur vertės „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini), 6 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ popierinių kvitų, lombardo paskolos bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ popierinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ popierinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), autobuso kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. popierinių vizitinių kortelių, lapelis su „(duomenys neskelbtini)“ kontaktiniais duomenimis, AB „Swedbank“ popierinė kortelė su banko sąskaitos numeriu, „(duomenys neskelbtini)“ perlaidos grynaisiais pinigais siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ bilietas tiražo Nr. (duomenys neskelbtini), 82 euro centai metalinėmis monetomis, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 22.30 val. viešoje vietoje, prie namo Nr. 31, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. R., panaudojęs nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu fizinį smurtą – D. R. tris kartus ranka trenkus G. G. į galvos sritį, jis, A. D. du kartus koja spyrė ir penkis kartus ranka trenkė G. G. į galvos sritį bei iš G. G. kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung A41“, 250 eurų vertės, tokiu būdu, bendrais veiksmais nukentėjusiajam G. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinio antakio srityje bei pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 250 eurų vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje;

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi paskirtas suėmimas paliktas galioti ir nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris baigėsi 2022 m. sausio 3 d., todėl skundžiama 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi šis terminas pratęstas dar dviejų mėnesių terminui, konstatavus, kad suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra išnykę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese bei netrukdomo teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Šalies argumentai

3. Skunde kaltinamojo A. D. gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria nepilnamečiui pratęstas suėmimas dar 2 mėnesių terminui. Skunde kaltinamojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepilnamečiui kaltinamajam pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 2 dalies pažeidimus, kadangi savo išvadas dėl nustatytų suėmimo taikymo pagrindų motyvavo nepagrįstu manymu, kad A. D. bėgs, slėpsis nuo teismo, nors nepilnamečio kaltinamojo įstatyminė atstovė nurodė, kad jis gyventų su ja namuose bei galėtų būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, kaip intensyvi priežiūra, elektroninė apykojė, bei A. D. turi sveikatos psichikos problemų, jam reikalingas gydymas. Pažymi, kad kaltinamasis yra nepilnametis, teistas vieną kartą ir nesiruošia niekur slėptis. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika ir BPK įtvirtintais imperatyvais, mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti ir nepaskyrus pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti ir paskirtą kardomąją priemonę palikti nepakeistą. Kaltinamojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti ir A. D. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės skundas atmetamas.

5. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. D. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta.

6. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas gali būti pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

7. Svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimu, konstatuotina, jog pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šie duomenys yra išdėstyti ir kaltinamuosiuose aktuose, tai: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, vaizdo įrašas ir fotonuotraukos, kaltinamojo A. D. pateikti daiktai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolas ir kiti byloje surinkti duomenys.

8. Nors skunde kaltinamojo gynėja advokatė teigia, kad apylinkės teismas pratęsdamas suėmimo terminą A. D. padarė BPK 122 straipsnio 2 dalies pažeidimus, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį su šiuo skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėja, nagrinėdama kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių pratęsimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje, todėl daroma išvada, kad pratęsdama kardomąją priemonę - suėmimą teisėja tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Ji įvertino aplinkybes, kurios nurodytos įstatyme ir baudžiamosios bylos medžiagoje, jas aptardama ir skundžiamoje nutartyje. Pažymint, kad kardomoji priemonė – suėmimas A. D. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. D. kaltinamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai, padarymu. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas veikas, susijusias su vagyste (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir plėšimu (BK 180 straipsnio 1 dalis) numato ir su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Atkreipiant dėmesį, jog A. D. anksčiau teistas vieną kartą ir jam buvo taikytas laisvės apribojimas. Ir nors kaltinamasis šias nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas padarė dar prieš apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą ir būdamas nepilnametis, tačiau tai tik parodo A. D. antivisuomeninių nuostatų susiformavimą dar ankstyvame amžiuje ir nesugebėjimą pavyzdingo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką. Todėl, įrodžius kaltinamojo kaltę jam galėtų grėsti reali laisvės atėmimo bausmė. Nors kaip teigiama skunde A. D. yra nepilnametis turintis nuolatinę gyvenamąją vietą bei gyvenantis kartu su mama, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šios aplinkybės egzistavo ir tuomet, kaip kaltinamajam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau tai neužtikrino A. D. dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose, nors jo mamai apie pradėtą sūnaus baudžiamąjį persekiojimą ir buvo žinoma. Kartu pažymint, jog pirmosios instancijos teismo kaltinamajam skirtas atvesdinimas teigiamų rezultatų taip pat nedavė, kaip nurodė pats kaltinamasis apylinkės teisme, jis pas mamą praktiškai negyveno, slapstėsi, bijojo teismo. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai sprendė, kad kaltinamojo mama pakankamos įtakos savo nepilnamečio vaiko elgesiui neturi ir tai teisėjų kolegijai suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. D. būdamas laisvėje ir bijodamas gresiančios atsakomybės gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ką pastarasis ir darė, kai jam buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė.

10. Sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis ir jo gynėja, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju padaryta pagrįsta išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog A. D. būdamas nesuimtas vengė proceso ir taip vilkino bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). A. D. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme iš esmės dar nėra pradėta nagrinėti bei tai, jog suimtasis yra nepilnametis, parinktas teisingai ir pagrįstai. Nė viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Nors skunde kaltinamojo gynėja advokatė nurodo, kad A. D. turi sveikatos psichikos problemų ir jam reikalingas gydymas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys medicininiai dokumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas A. D. būtų neįmanomas ar, kad kaltinamasis dėl jam nustatytų sutrikimų ar neįgalumo negalėtų būti laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis. Aukštesniajam teismui pažymint, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, ką pabrėžė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad gydymas, vaistų vartojamas yra užtikrinamas ir suimtųjų laikymo vietoje. Pažymint, kad ir pats kaltinamasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog būdamas suimtas lankosi pas seselę, geria vaistus.

12. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymint, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Tokia išvada daroma įvertinus A. D. pareikštų kaltinimų sunkumą bei pobūdį, jam gresiančios bausmės griežtumą bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju suėmimo paskyrimas yra pateisinamas poreikiu užkirsti kelią kaltinamajam bėgti (slėptis) ir tik griežčiausia kardomoji priemonė gali visiškai eliminuoti galimybę A. D. pasislėpti nuo teismo.

13. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, be to kardomoji priemonė nei savo rūšimi, nei trukme (suėmimas buvo skirtas vienam mėnesiui, o pratęstas dviem mėnesiams) nėra akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams ir kaltinamojo teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis nekeistina ir paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. D. gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis