Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 13 parų;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 19 parų;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 55 paroms;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 80 parų,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2024 m. sausio 6 d. ir 2024 m. sausio 7 d. nusikalstamų veikų

Dėl 2024 m. vasario 19 d. nusikalstamos veikos

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus protokole–pareiškime nurodyta, kad V. Š. nurodo, jog 2024 m. vasario 19 d. apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. Š. žodinio konflikto metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o būtent nenustatytos rankos kumščiu, ne mažiau kaip tris kartus trenkė į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 92-95).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo matome, kad namas yra plytinis, penkių aukštų. Apžiūrimas butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Pakilus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, kairiau matome rudos spalvos duris, ant kurių yra pakabintas numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtas duris, patenkame į buto vidų. Priešais matome baltos spalvos duris, kurios apžiūros metu yra uždarytos. Kairiau matome praėjimą į kitus bute esančius kambarius. Kairėje pusėje yra atviros durys, pro kurias užėjus patenkame į virtuvę, jos viduryje matome stalą, šalia stalo matomos kėdės, kairėje pusėje matome virtuvines spinteles ir kriauklę. Išėjus iš virtuvės, pasukame į kairę pusę, ten matome atviras duris, pro kurias praėjus patenkame į miegamąjį. Kairiau matome rudos spalvos medinę spintą, kiek kairiau, arčiau sienos matome lovą, ant kurios sudėti patalai. Šalia minėtos lovos, ant sienos matome pakabintą kilimą. Kambario dešinėje pusėje, palei sieną matome fotelį, ant kurio sudėti drabužiai, už minėto fotelio stovi rudos spalvos spinta su stiklais, kita spintos pusė yra atvira, joje matomi sudėti daiktai, bei knygos. Kambario gale matome langą, bei duris, kurios veda į balkoną. Žiūrint dešiniau, matome ant spintelės pastatytą televizorių. Kambaryje bendra netvarka, ant lovos ir ant fotelio matomi netvarkai sudėti daiktai, alkoholinių butelių taros nesimato. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Daugiau reikšmingų detalių ar pėdsakų nepastebėta, įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 104-109).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas 2024 m. vasario 12 d. BPC įrašas. Skambučio pradžia: 2024 m. vasario 19 d. 15:38:56. Įrašo trukmė 02.30 min., kalba lietuvių, dalyvaujantys asmenys – 1 moteris: Centro operatorė, 2 moteris: pranešėja. Padaroma šio įrašo stenograma. Įrašas prasideda Centro pasisveikinimu, kad asmuo paskambino, prašoma palaukti. 1 moteris: 112. 2 moteris: Laba diena. 1 moteris: Laba diena. 2 moteris: Ė, žinokite norėčiau (pa)iškviesti policiją. 1 moteris: Kokiu adresu? 2 moteris: (duomenys neskelbtini). 1 moteris: Čia koks miestas? 2 moteris: (duomenys neskelbtini). 1 moteris: (duomenys neskelbtini), butas kelintas? 2 moteris: (duomenys neskelbtini) butas, čia yra mano kaimynai, kur kaimynas prašė pagalbos, kad iškviestų policiją, nes moterį muša.1 moteris: O čia palaukite, kas ją muša, nežinote? 2 moteris: Turbūt jos sūnus. 1 moteris: Ai supratau. 2 moteris: Aš nesu tikra, kaip ten, kokie ten santykiai. 1 moteris: O čia buvo tėvas atbėgęs, ar ne, kas tas kaimynas, kuris prašė jūs iškviesti, šeimos narys. 2 moteris: Aš grįžau namo ir moteris buvo atidariusi duris, šuo pabėgo iš jų buto, aš jiems pasakiau, kad šuo pabėgo ir moteris paprašė iškviesti policiją. 1 moteris: Ai moteris. 2 moteris: Kurią mušė ir dar paskui jos dukra turbūt prašė ar dar kažkas kitas. 1 moteris: O ten dukra mažametė? 2 moteris: Ne. 1 moteris: Suaugę ten visi. 2 moteris: Suaugę žmonės visi. 1 moteris: O mažamečių neturi, nežinot, nėra namuose? 2 moteris: Atrodo, kad nėra, tik kad labai smarkiai. 1 moteris: Triukšmauja ar kas? 2 moteris: Alkoholio. 1 moteris: Alkoholis supratau, o čia kelintas aukštas? 2 moteris: Čia yra. 1 moteris: Oi žinokit nutrunka puse žodžio tik girdžiu, (duomenys neskelbtini) aukštas sakėte. 2 moteris: (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini) aukštas. 1 moteris: O durų kodas? 2 moteris: O durų kodas, paskambinkite.1 moteris: Į kurį butą paskambinti? 2 moteris: Kilimėlis ten yra atidarytas, vienu žodžiu kilimėlis ten yra padėtas, kad neužsidarytų tos duris. 1 moteris: O šiaip domofonas, ar ne? 2 moteris: Kaip sakėte? 1 moteris: Šiaip domofonas, sakėt paskambinti? 2 moteris: Galite paskambinti (duomenys neskelbtini) butui, tai aš atidarysiu. 1 moteris: Supratau, o jūsų telefono numeris koksai? 2 moteris: (duomenys neskelbtini). 1 moteris: O vardas, pavardė jūsų kas praneša? 2 moteris: R. K. 1 moteris: Gerai informuojame, R., kokia pavardė? 2 moteris: K. 1 moteris: K. Gerai informuojame, ačiū jums. 2 moteris: Tai atvažiuos policija, ar ne. 1 moteris: Taip informuojame. 2 moteris: Gerai. 1 moteris: Ačiū. 2 moteris: Viso, iki (1 t., b. l. 112-113).

Dėl 2024 m. birželio 22 d. nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Š. parodė, kad jos sūnus M. Š. gyvena kartu su ja, jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu kartu su ja dar gyvena jos vyras V. Š. Kadangi jis yra jos sūnus, ji jam leidžia kartu gyventi. M. Š. niekur nedirba. Ji jį praktiškai išlaiko. Nors pati yra pensininkė, gaunanti pensijos šiek tiek daugiau negu 300 Eur. Jos vyras taip pat neseniai išėjo į pensiją ir niekur nedirba. Su sūnumi labai dažnai iškyla konfliktų. Kuomet jis būna blaivus, tarp jų tik žodiniai konfliktai būna. Niekada blaivas nepakelia rankos. O kuomet išgeria, jis yra neprognozuojamas ir būna pasitaiko, jog prieš ją smurtauja. Jos dukra I. B. nuo 2023 metų gruodžio mėnesio laikinai buvo apsistojusi pas ją bute pagyventi. 2024 m. birželio 22 d. ji, jos dukra I. B., sūnus M. Š. ir vyras V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jie visi vartojo alų, kiek išgėrė, ji neprisimena, bet buvo gan stipriai neblaivūs. M. Š. išgėręs jai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, sakydamas, kad jos nekenčia, kad jie visi yra durniai. Kadangi ji buvo tuo metu irgi neblaivi, greičiausiai jam taip pat gan grubiai atsakydavo. Žodinio konflikto metu su savo sūnumi M. Š., galimai tai buvo 2024 m. birželio 22 d. apie 18 val., jos sūnus jai savo kumščiu, kuria ranka neprisimena, sudavė į veido sritį, t. y. kairės pusės žandą. Po ko jos dukra su vyru pamatę, kad sūnus ją muša, pradėjo ją ginti, bandydami jį atitraukti. Prisimena, kad buvo atvykęs anūkas R. K. Kas iškvietė policijos pareigūnus, ji neprisimena. Kadangi praėjo nemažai laiko nuo įvykio, o įvykio metu ji buvo stipriai neblaivi, ji šiuo metu daug ko neprisimena. Tik prisimena, kad sūnus jai žodinio konflikto metu vieną kartą trenkė savo kumščiu į veido sritį, po ko ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina dešimties balų sistemoje 5. Tik šiek tiek buvo patinęs kairysis žandas, kuris greitai atslūgo. Atvykus policijos pareigūnams jos sūnų išsivežė. Greitoji medicinos pagalba atvykusi nebuvo, ji atsisakė, jai pagalbos neprireikė. Šiuo metu sūnus ir toliau gyvena kartu su ja bute. Po šio įvykio jos sūnus daugiau prieš ją nesmurtavo, konfliktų neturėjo. Pretenzijų savo sūnui neturi, jis išsiblaivęs prisiminė, kad būdamas neblaivus jai trenkė, bet jos atsiprašė, gailėjosi dėl padaryto. Ji jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš. Į jokias gydymosi įstaigas dėl sužalojimų nesikreipė ir nesiruošia kreiptis. Taip pat pagal jai įteiktą užduotį nuvykti pas teismo medikus sužalojimo mastui nustatyti ji nesikreips (2 t., b. l. 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), ji įvykio metu dar gyveno. Iš šio adreso išsikraustė maždaug po 2 savaičių. Šiame konkrečiame įvykyje nukentėjo jų mama V. Š. Paties brolio smūgio mamai nematė, nes buvo virtuvėje, tik girdėjo juos barantis. Brolis buvo pavartojęs alkoholio. Vėliau pastebėjo, kad mamos lūpų-nosies srityje buvo kraujas ir pati mama irgi pasakė jai, kad brolis M. Š. sudavė jai vieną kartą į veidą. Jai paskambino jos dukra, ji pasakė, kad brolis elgiasi agresyviai, sužalojo močiutę. Kaip suprato dukra šitą informaciją perdavė jos sūnui R. K., kuris neužilgo atvažiavo su draugu ir iškvietė policiją ir, kiek matė, buvo atvykusi greitoji, bet mama V. Š. atsisakė vykti su greitąja. Įvykis buvo po pietų apie 18 val. (2 t., b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad M. Š. yra jo dėdė. V. Š. yra jo močiutė. 2024 m. birželio 22 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), dėdė sužalojo močiutę. Tuo adresu įvykio metu gyveno ir jo mama I. B. Jam paskambino jo sesuo ir pasakė, kad dėdė vėl agresyviai elgiasi, galimai panaudojo fizinį smurtą. Jis iš karto sureagavo ir su draugu nuvyko tuo adresu. Atvykęs pastebėjo, kad močiutė V. Š. yra sužalota, o būtent pastebėjo, kad buvo kraujas po nosimi. Kaip ji jam paaiškino, kad dėdė, tai būtų jos sūnus M. Š., vieną kartą jai sudavė į veidą. Mama irgi patvirtino tai, todėl jis nedelsiant ir iškvietė policiją. Kiek žino, M. Š. buvo panaudojęs smurtą ir prieš mamą. Jo paties santykiai su dėde yra tokie, kad praktiškai su juo nebendrauja, yra keletą kartų jį matęs vedžiojant šunį. Santykiai tiek su močiute, tiek su mama yra geri. Įvykio metu dėdė buvo pavartojęs alkoholio. Kiek atsimena, atvyko ir greitoji, bet močiutė atsisakė važiuoti su jais. Pats įvykio metu nenukentėjo (2 t., b. l. 39-41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. birželio 22 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute tarp M. Š. ir jo motinos V. Š. kilo žodinis konfliktas, dėl ko M. Š., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,92 prom. girtumas, ranka sudavė motinai į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 188-190).

Alkotesterio kvitu nustatyta, kad V. Š. 2024 m. birželio 22 d. 19.27 val. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – butas. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas objektas yra butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte, įėjus į butą patenkame į prieškambarį, pasisukus į dešinę pusę matoma spintelė su veidrodžiu, aukščiau yra ant pakabų sukabintos striukės, tiesiai matomos baltos durys į tualeto kambarį, po kaire yra spintelės ir durys į virtuvę. Patekus į virtuvę po kaire puse yra šaldytuvas, toliau matomi virtuviniai baldai, kampas prie lango, valgomasis stalas, ant jo stovi mikrobangų spintelė, tuomet matoma skalbimo mašina su virykle, bei toliau kriauklė. Išėjus iš virtuvės ir pasisukus į kairę pusę yra sekciją, sofa, tuomet langas, prie kurio stovi komoda, spintelė su televizoriumi. Jokių grumtynių pėdsakų nėra, daiktai nesugadinti, nesudaužyti (2 t., b. l. 1-6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir operatorės (2 t., b. l. 15-17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai (2 t., b. l. 18-21).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo M. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), visiškai įrodyta.

Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai dėl visų keturių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir parodė, kad darydamas visas keturias nusikalstamas veikas buvo neblaivus. Pastūmė sesę ir ji nukrito, į spintą atsitrenkė galva. Prisimena, kad 2024 m. sausio 7 d. savo sesę pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą. Dėl neblaivumo nieko negali pasakyti dėl smurto prieš motiną, tik tai, kad buvo žodiniai konfliktai, kurių metu buvo naudojamas fizinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 177-179, 185-187, 2 t., b. l. 83-86). Be to, tokius kaltinamojo M. Š. parodymus taip pat patvirtina nukentėjusiųjų I. B., V. Š., liudytojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo M. Š. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą ir jame nurodo, kad M. Š. dėl pirmojo epizodo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2024 m. sausio 6 d. apie 20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo mama V. Š., tyčia kumščiu smogė vieną kartą į jos galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajai V. Š. sukėlė fizinį skausmą. Prašoma kaltinimą pakeisti nurodant, kad M. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. sausio 6 d. apie 20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo mama V. Š., tyčia galva smogė vieną kartą į jos veido sritį, dėl ko nukentėjusiajai V. Š. sukėlė fizinį skausmą. Teismas vadovaujasi BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Taigi, iš esmės teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis M. Š. buvo informuotas apie galimybę kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes pakeisti kitomis. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai, o būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų I. B. ir V. Š. parodymai rodo, jog M. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. sausio 6 d. apie 20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo mama V. Š., tyčia galva smogė vieną kartą į jos galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajai V. Š. sukėlė fizinį skausmą.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes M. Š., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti keturi tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai sveikatai), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), M. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis (2 t., b. l. 101-102), anksčiau teistas (2 t., b. l. 91-96), ne kartą ir už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 97-100). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Š. nepaisant anksčiau atliktos realios laisvės atėmimo bausmės, jam skirtų švelnesnių bausmių rūšių, kaip antai bauda ar laisvės apribojimas, areštas, ir vėl nusikalto, padarė keturis naujus nusikaltimus, todėl jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas mažesnis nei vidurkis, skiriamas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2024 m. sausio 7 d. 21.10 val. iki 2024 m. sausio 8 d. 13.54 val. (1 t., b. l. 71-72, 75-77), nuo 2024 m. vasario 19 d. 17.20 val. iki 2024 m. vasario 20 d. 13.26 val. (1 t., b. l. 149-152, 155-157), nuo 2024 m. birželio 22 d. 19.18 val. iki 2024 m. birželio 23 d. 15.22 val. (2 t., b. l. 46-49, 52-53). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 64-67), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 134,18 Eur nukentėjusiosios I. B. gydymo išlaidų priteisimo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 34-36). Teismas nustatė, kad kaltinamasis M. Š. atsakingas už nukentėjusiajai I. B. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinio skausmo sukėlimą, taigi kaltinamasis turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Dėl to šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 6 d. veika), ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 7 d. veika), ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 19 d. veika), ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 22 d. veika), ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. Š. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. Š. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 7 d. 21.10 val. iki 2024 m. sausio 8 d. 13.54 val., nuo 2024 m. vasario 19 d. 17.20 val. iki 2024 m. vasario 20 d. 13.26 val., nuo 2024 m. birželio 22 d. 19.18 val. iki 2024 m. birželio 23 d. 15.22 val.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš M. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 134,18 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir aštuoniolika euro centų) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.