Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2023 metais jam iškilo būtinybė įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą. Jis dirba savarankiškai, su verslo liudijimu, vykdo statybos darbus, verslas sekasi neblogai, pajamos yra pakankamos pragyvenimui. Taip pat jis prieš kelis metus įsteigė mažąją bendriją, kuri 2023 m. dar negeneravo pakankamai pajamų. Pasidomėjęs suprato, kad, negaudamas pastovaus darbo užmokesčio, sunkiai gaus kreditą būstui įsigyti, kadangi pajamos nėra pastovios, vieną mėnesį gali uždirbti daug, o kitą mėnesį gali negauti nieko. 2023 m. rugsėjo mėn. jis kreipėsi į Kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, neprisimena kokia buvo jo pavardė, lygtai buvo moteris, dėl paskolos būstui suteikimo. 2023 m. rugsėjo 25 d. užpildė prašymą kreditui gauti, kuriame nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 2 000 Eur po mokesčių, šį prašymą pasirašė, nors žinojo, kad negalės pagrįsti šių savo gaunamų pajamų dokumentais. Kredito unija sutiko šį jo prašymą svarstyti ir nurodė pateikti pajamas patvirtinančius dokumentus. Jis, siekdamas savo prašyme nurodytas pajamas pagrįsti, susirašė 2022 m. pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje nurodė, kad jis 2022 m. vykdydamas specialiuosius statybos darbus su verslo liudijimu gavo 44 880 Eur pajamų, nors pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus visai nebuvo pateikęs VMI, surašė 2021-2023 m. gyventojo, įgijusios verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kuriame nurodė, kad 2021 m. gavo 44 880 Eur pajamų, 2022 m. gavo 44 880 Eur pajamų, 2023 m. gavo 33 660 Eur pajamų, 2020 m. gegužės 14 d. sutartį Nr. 2020-03 su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, 2020 m. kovo 3 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų teikimo, 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 15 d. AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodė 123 420 Eur gautas pajamas. Taip pat unijos darbuotojui teikė atliktą perkamo nekilnojamojo turto vertinimą. Šiuos dokumentus pateikė kredito unijos darbuotojui vertinimui. Kredito unijos darbuotojas nežinojo, kad jis realiai dokumentuose nurodytų pajamų negauna. Po kiek laiko, gal po kelių savaičių unija jam pranešė, kad jam gali būti suteiktas prašomas kreditas įkeičiant perkamą nekilnojamąjį turtą. 2023 m. spalio 16 d. pasirašė kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą dieną jam buvo išmokėtas 50 000 Eur suteiktas kreditas, t. y. pinigai buvo sumokėti turto pardavėjui. Pažymėjo, kad laiku moka kredito sutartyje nurodytas įmokas, kreditą grąžins pagal numatytą grafiką. Jis, kreipdamasis į uniją dėl kredito suteikimo, nesinaudojo tarpininkų paslaugomis, taip pat unijos darbuotojų asmeniškai nepažįsta. Prie apklausos pateikia 2024 m. spalio 2 d. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ jam išduotą raštą Nr. 24-144, kuriame nurodyta, kad unija jam pretenzijų neturi, finansinių nuostolių dėl jam suteikto kredito nepatyrė. Dėl savo neapgalvoto poelgio gailisi, kreditą išmokės ir ateityje pažada tokių neapgalvotų spendimų nepriiminėti, esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti pagal laidavimą (3 t., b. l. 150–153).

Papildomai apklaustas N. B. nurodė, kad anksčiau duotus parodymus tvirtina, nori patikslinti, kad dokumentus, nurodytus pranešime apie įtarimą jis pats kompiuterinės technikos pagalba pasigamino, nes, kaip jau minėjo, jo gaunamų pajamų kreditui gauti neužteko. Jis internete susirado sutarčių pavyzdžių ir jų turinį pataisė surašydamas savo asmens duomenis, reikiamą paskolai gauti atlygį už paslaugas. Tokias surašytas netikras paslaugų teikimo sutartis atspausdino ir jas pasirašė. Tada pagal sutartyse nurodytas gaunamas pajamas surašė sąskaitų išrašus, asmens, vykdančio veiklą su verslo liudijimu, pajamų ir išlaidų žurnalą, pajamų mokesčio deklaracijas. Šiuos netikrus dokumentus, kaip jau minėjo, ankstesnėje apklausoje, pateikė Kredito unijos darbuotojui, kuris tikrino jo pajamas. Kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, jis laiku moka kredito sutartyje nurodytas įmokas, kreditą grąžins pagal numatytą grafiką, dėl savo neapgalvoto poelgio gailisi, kreditą išmokės ir ateityje pažada tokių neapgalvotų spendimų nepriiminėti, esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (3 t., b. l. 159–162).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis maždaug nuo 2017 metų dirba Lietuvos Centrinės kredito unijos (toliau – LCKU) priežiūros departamento direktoriaus pareigose. LCKU vienija 45 Lietuvos kredito unijas. LCKU atlieka unijų priežiūrą, užtikrina mokumą, likvidumą. Lietuvos kredito unijos pagal įstatymą privalomai turi priklausyti Centrinei Kredito Unijai, Lietuvoje tokios yra dvi. Šis vieningas unijų vienetas turi užtikrinti savitarpio pagalbą mokumo, likvidumo, bankroto atveju, tai yra kryžminės garantijos sistema. LCKU atlieka priežiūrą, formuoja vieningas veiklos gaires, standartus, reikalavimus, strateginius planus ir pan. LCKU atlieka planinius kredito unijų – narių patikrinimus. Patikrinimų metu vertinama unijos veiklos atitikimas įstatymams, paskolų portfelio rizika, efektyvumas, paskolų išdavimo taisyklių laikymasis, papildomų išlaidų normų laikymasis, išlaidų pagrįstumas ir pan. LCKU saugo ir gina indėlininkų interesus. Kredito unija veikia kooperatyvo principu – gauti narių indėliai skolinami kitiems nariams. Norint tapti unijos nariu turi įgyti pajų, minimalus yra 30 Eur (įstatyme numatytas), bet jis skiriasi priklausomai nuo konkrečios unijos taisyklių. Norint gauti paskolą, unija gali paprašyti įgyti papildomą pajų, bet nebūtinai, įstatyme tokio reikalavimo nėra. Unijoms teikiant paskolas, galioja kliento rizikos vertinimo taisyklės, numatytos atsakingo skolinimosi nuostatuose, kurios galioja visoms finansų-kredito įstaigoms Lietuvoje, t. y. paskolos įmoka negali viršyti 40 proc. gaunamų pajamų, taip pat užstato ir paskolos santykis negali viršyti 85 proc. turto vertės, t. y. klientas būtinai turi prisidėti savo lėšomis ir pan. Asmuo, norėdamas gauti paskolą iš unijos, pirmiausiai turi tapti unijos nariu – įgyti pajų. Tada pildo paraišką kreditui gauti, teikia dokumentus – dokumentus apie gaunamas pajamas, įgyjamo turto vertinimą, šeimyninę padėtį, įsipareigojimus ir pan. Žodžiu, kredito unija renka duomenis apie kliento finansinę būklę ir vertina riziką dėl paskolos išdavimo. Kredito unija turi sutartis ir gali gauti duomenis iš įvairių institucijų – SODRA, VĮ Registrų centras, „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos banko duomenų bazės. Unija, gavusi duomenis iš kliento, pati tikrina pateiktų duomenų teisingumą. Klientai dokumentus ir duomenis teikia patys arba naudojasi tarpininkų paslaugomis. Tokia tarpininkų – konsultantų veikla yra įprasta ir dažna. Tokie asmenys ar įmonės, teikiantys tarpininko paslaugas, turi būti įrašytas į Lietuvos banko administruojamą viešą tarpininkų sąrašą (yra du sąrašai vartojimo kreditų ir su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų tarpininkai). Tarpininkams keliami tam tikri reikalavimai, kuriuos tikrina Lietuvos bankas. Kredito unijos perka tarpininkų paslaugas, moka atvesto kliento mokestį, kuris yra tam tikras procentas nuo kredito sumos (nuo 1 iki 4 proc.). Tarpininkui moka ir klientas. Tarpininkas paruošia dokumentus už klientą ir pateikia kredito unijai. Naudotis tarpininko paslaugomis yra įprasta praktika miestuose, regionuose tokia praktika nepaplitusi. Prašymus dėl kredito suteikimo priima kredito unijos darbuotojas, paskirtas vykdyti kreditavimo veiklą. Gavęs dokumentus, unijos darbuotojas, atsakingas už kreditavimą, tikrina pateiktus duomenis jo minėtose duomenų bazėse, pildo kliento kreditingumo vertinimo formą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformuota pažyma atspausdinama ir saugoma kliento byloje. „(duomenys neskelbtini)“ galima gauti duomenis, koks unijos darbuotojas tikrino duomenis ir formavo ataskaitą apie asmens kreditingumą. „(duomenys neskelbtini)“ gaunama pilna informacija apie asmens darbo užmokestį, jei jis dirba samdomą darbą. Jei asmuo vykdo individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą, dirba užsienyje, tai duomenis jis turi pateikti pats, unija neturi galimybės patikrinti duomenų tikrumo (papildomai prašoma pateikti sąskaitų išrašus, darbo sutartis, mokėjimo lapus, verslo liudijimą, pajamų/išlaidų žurnalus, kvitus, grynųjų pinigų perdavimo čekius, pajamų mokesčio deklaracijas ir pan.), tačiau realių galimybių įsitikinti duomenų tikrumu nėra. Tokie kreditai rizikingesni, dėl to kredito unijų palūkanos didesnės, t. y. marža unijose yra nuo 3,5 iki 6,5 proc. (bankuose nuo 1,4 iki 2,2 proc.). Surinkus duomenis apie kliento pajamas/išlaidas, atlikus būklės vertinimą, teikiamas siūlymas dėl kredito išdavimo unijos paskolų komitetui ir valdybai, kurią sudaro išrinkti unijos nariai. Nei valdyba, nei komitetas papildomų tikrinimo veiksmų neatlieka – vertina pateiktus duomenis ir sprendžia dėl kredito išdavimo. Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pati sprendimus dėl kreditavimo gali priimti paskoloms, kurių suma neviršija 150 000 Eur (suma kinta priklausomai nuo unijos dydžio ir rizikingumo reitingo, vertinama kas ketvirtį), jei gerai prisimena. Jei suma didesnė, tai unija teikia duomenis ir turi gauti pritarimą iš LCKU finansų rizikos departamento vertinimo skyriaus. Čia užklausos dėl pajamų/išlaidų taip pat netikrinamos, vertinama rizika pagal pateiktą informaciją, pats projektas. 2024 metų sausio mėn. LCKU buvo gauta kreditavimo paraiška iš KU „(duomenys neskelbtini)“ papildomam vertinimui, nes suma viršijo jiems nustatytą limitą. Buvo patikrinta informacija apie asmens gaunamas pajamas ir paaiškėjo, kad duomenys neatitinka tikrovės – suklastota „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita. KU „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas šį dokumentą suklastojo galimai KU „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė L. R.. Šiuo metu ji atleista iš KU „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pradėjus aiškintis situaciją iš darbo atleista paskolų vadybininkė-buhalterė A. B.. Paaiškėjus šiam klastojimo faktui, buvo inicijuotas neplaninis KU „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. veiklos patikrinimas. Atliekant šį patikrinimą, nustatyti 28 duomenų klastojimo atvejai, t. y. išduodant kreditus buvo suklastoti duomenys apie asmenų gaunamas pajamas. Šiai dienai kreditų įmokos mokamos, išskyrus kelis kreditus, kur mokėjimai vėluoja, šią aktualią informaciją galėtų pateikti pati unija, kiek jis žino, tai jokie išieškojimo procesai nėra pradėti. Reikia pažymėti, kad šioms paskoloms yra priskirta aukščiausia rizika, ko pasėkoje KU „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo suformuoti specialiuosius atidėjimus 126 785 Eur, tai reiškia, kad unija įšaldo kapitalą galimiems nuostoliams padengti visą paskolos laikotarpį ir negauna pajamų nuo šių piniginių lėšų. Atliekant KU „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą buvo vertintos ir veiklos išlaidos. Nustatyta abejotinų sandorių su susijusiomis įmonėmis. Pažymėjo, kad KU veikloje nėra reikalavimų vykdyti viešuosius pirkimus prekėms ir paslaugoms, taip pat nėra numatytas draudimas vykdyti sandorius su susijusiomis įmonėmis, nėra prievolės deklaruoti galimus interesų konfliktus. Vertinant šias išlaidas nustatyti pažeidimai – viršyti nustatyti leistini tokių išlaidų limitai. LCKU inicijavo valdybos ir paskolų komiteto narių pakeitimą, šiuo metu laukiami Lietuvos banko leidimai asmenims pradėti vykdyti pareigas, kurioms jie buvo išrinkti. Taip pat buvo atliktas LCKU grupės išorinis auditas, jo metu, be jau FNTT pateiktų KU „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų pažeidimų, daugiau trūkumų nenustatė, tačiau procedūra pabrango 85 000 Eur dėl papildomų patikrinimo veiksmų (2 t., b. l. 5–9).

Liudytojas G. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis maždaug nuo 2024 m. vasario 1 d. laikinai dirba Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pareigose. KU „(duomenys neskelbtini)“ buvusi administracijos vadovė L. R. valdybos sprendimu buvo atleista pačiai prašant, tačiau jos darbo metu buvo nustatyti įvairūs trūkumai išduodant paskolas. KU „(duomenys neskelbtini)“ priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, kuri atlieka darbo priežiūrą, kontrolę, teikia rekomendacijas, taisykles, suteikia prieigas prie įvairių duomenų bazių. LCKU atlieka planinius kredito unijų – narių patikrinimus. Patikrinimų metu vertinama unijos veiklos atitikimas įstatymams, paskolų portfelio rizika, efektyvumas, paskolų išdavimo taisyklių laikymasis, papildomų išlaidų normų laikymasis, išlaidų pagrįstumas ir pan. LCKU saugo ir gina indėlininkų interesus. 2024 m. sausio mėn. LCKU atliko tikslinį KU „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir buvo nustatyti veiklos pažeidimai. Buvo tikrinamos išduotos paskolos, unijos išlaidos, darbuotojų darbo užmokestis ir kitos veiklos išlaidos. Atsižvelgiant į LCKU patikrinimo metu nustatytas aplinkybes atleisti du darbuotojai - L. R. ir A. B., pervertintos ir peržiūrėtos išduotos paskolos, kai kurioms paskoloms yra pabloginta rizikos grupė ir dėl to suformuoti specialūs atidėjiniai, iš viso 126 785 Eur sumai, šio kapitalo unija negali naudoti veiklai, lėšos įšaldomos. Taip pat nutrauktos paslaugų teikimo sutartys (konsultacijų, reklamos, marketingo ir pan.), dėl kurių abejones išreiškė LCKU priežiūros departamentas. Taip pat sušauktas neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo atšaukti paskolų komiteto ir valdybos nariai, išrinkti nauji šių komitetų nariai. Šiuo metu nauji nariai tikrinami Lietuvos banko, dar patikrinimai nebaigti. Kol kas paskolų komiteto ir valdybos senieji nariai eina savo pareigas, nes Lietuvos bankas dar nesuteikė leidimo dirbti naujiems nariams. LCKU panaikino KU „(duomenys neskelbtini)“ limitus savarankiškai skolinti lėšas – šiuo metu visos paskolos papildomai vertinamos LCKU. Iki atlikto patikrinimo limitas buvo 150 000 Eur. LCKU patikrinimo metu nustatė, kad KU „(duomenys neskelbtini)“ patyrė per dideles operacines (veiklos) išlaidas reklamai, konsultacijoms, teisinėms paslaugoms, tačiau jis mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir unijos veikloje buvo reikalingos. Jis pats asmeniškai dėl šių paslaugų nesitarė, sutarčių nepasirašinėjo, taip pat neužsakinėjo konkrečių darbų, su darbų atlikėjais nebendravo, išskyrus R. B., su ja bendrauti teko, šias funkcijas atliko tuometinė administracijos vadovė L. R., sutartys buvo pasirašytos pritarus unijos valdybai. Šiuo metu, kaip jau minėjo, sutartys yra nutrauktos. Dėl LCKU nustatytų 28 paskolų, kurios buvo išduotos galimai nesilaikant nustatytos tvarkos, gali pasakyti, kad skolininkai įsipareigojimus vykdo, jokie išieškojimo procesai nepradėti, kelių paskolų įmokos kartais vėluoja, tačiau yra mokamos, iš klientų jokių papildomų garantijų unija nereikalauja. Unija dėl šių paskolų tiesioginės žalos nepatyrė. Ar šios paskolos buvo suteiktos dalyvaujant tarpininkui, iš kurio unija pirko tarpininkavimo paslaugas, negali pasakyti, negali pasakyti, ar unijoje tokia informacija kaupiama. Tarpininkams unija netaikė kažkokių ypatingų kriterijų, netikrino ar įmonė/asmuo gali verstis tokia veikla. Šiuo metu unija tarpininkų paslaugų neperka, visos sutartys nutrauktos (2 t., b. l. 14–17).

Liudytoja Ž. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji maždaug nuo 2021 metų vasaros, tiksliau laiko neprisimena, dirbo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialistės pareigose. Šiuo metu unijoje nebedirba, nedirba nuo 2024 m. liepos mėn. 2022 metų pabaigoje kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė L. R. jai pasiūlė tapti unijos paskolų komiteto nare. Ji, pasiteiravusi kokius papildomus darbus jai reikės vykdyti, o L. R. atsakius, kad per daug jokių darbų jai neprisidės, ji sutiko tapti paskolų komiteto nare. Jai sutikus, L. R. sušaukė visuotinį narių susirinkimą, pasiūlė jos kandidatūrą į paskolų komiteto narės vietą, visuotino narių susirinkimo metu ji buvo išrinkta į siūlomas pareigas. Paskolų komiteto nario kandidatūros nereikia tvirtinti Lietuvos Banke, dėl to ji iš karto pradėjo eiti KU „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto narės pareigas. Jos kandidatūra buvo pateikta Lietuvos bankui tvirtinti, kai KU „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto pirmininkas S. G. 2023 m. pradžioje atsistatydino iš užimamų pareigų, buvo pateikti reikiami dokumentai, tačiau visą jos darbo laikotarpį ji nebuvo Lietuvos banko patvirtinta, kaip paskolų komiteto pirmininkė. Nors ir nepatvirtinus Lietuvos bankui, ji vis tiek maždaug nuo 2023 m. balandžio mėn., tiksliai neprisimena datos, dirbo kaip paskolų komiteto pirmininkė. Atsistatydinus S. G., į paskolų komiteto narius buvo išrinkta E. M., nes paskolų komitetas negali dirbti esant mažiau negu 3 nariams. Ji negali nurodyti tikslios paskolų komiteto sudėties pasikeitimo datos, nes neprisimena, tik žino, kad atsistatydinus S. G. paskolų komitetą sudarė nariai G. Z., E. M. ir ji, einanti pirmininko pareigas. Paskolų komitetas posėdžiaudavo vieną kartą per savaitę, reikalui esant ir dažniau. Paskolų komitetas spręsdavo klausimus, susijusius su vėluojančiomis paskolomis, naujų paskolų išdavimu. Posėdžio metu paskolų vadybininkai pateikdavo informaciją apie būsimus skolininkus – turtinė padėtis, pajamos, šeimos sudėtis, įkeičiamo turto informacija – vertė, būklė, likvidumas ir pan. Dokumentus, susijusius su aptariama informacija, turėdavo vadybininkas, paskolų komiteto nariai, reikalui esant juos galėdavo patikrinti, tačiau paprastai buvo pasitikima vadybininkais, jų kompetencija, nes šių duomenų rinkimas yra tiesioginis vadybininkų darbas. Remdamiesi pateikta informacija, paskolų komiteto nariai priimdavo sprendimus dėl paskolų išdavimo. Kiekvienas paskolų komiteto posėdis buvo protokoluojamas - unija turi specialią posėdžio protokolo formą, šias formas ji užpildydavo WORD formatu, jas spausdindavo ir visi pasirašydavo, bet nebūtinai vienu metu. Ji protokolų pasirašymo nekontroliuodavo, kas kontroliuodavo parašų surinkimą, ji nežino, negali pasakyti. Visi paskolų komiteto protokolai turi būti saugomi pasirašyti Unijos patalpose. Į paskolų bylas buvo dedami paskolų komiteto protokolų išrašai, kuriuos surašydavo administracijos vadovė. Kodėl į paskolų bylas nebuvo dedami tiesiog posėdžio protokolas, o tik jo išrašas, ji nežino, negali pasakyti. Ji išrašų, esančių klientų bylose, nėra mačiusi, nėra mačiusi ir jai apklausos metu parodytų 2023 m. paskolų komiteto protokolų išrašų, šias bylas tvarko vadybininkai, į jos darbo funkcijas unijoje neįėjo klientų bylų patikros ar bylų formavimas. Ji negali nurodyti, kodėl išrašuose nurodytas narys S. G., nors jis komitete jau nedirbo, taip pat negali nurodyti, kodėl nėra nurodyta narė E. M., nors posėdžiuose dalyvaudavo. Taip pat ji negali pakomentuoti konkrečių paskolų išdavimo aplinkybių asmenims A. U., E. G., P. K., V. T., T. G., G. C., D. B., I. P., M. B., M. G., A. S., Ž. K., J. A., K. B., J. Z., D. M., D. M., K. B., R. R., A. Z., M. A., V. J., R. R., N. B., A. G., nes pagal pavardes klientų neprisimena, paskolų buvo išduodama daug, pačių klientų, kurių paskolos išdavimo klausimas būdavo svarstomas pasėdžių metu, ji nematydavo, vertindavo tik pateikiamą žodinę informaciją, labai retai pasižiūrėdavo į konkrečius dokumentus. Gali pasakyti, kad kiekviename paskolų posėdyje dalyvaudavo visi nariai - ji, G. Z., E. M., o iki atsistatydinant S. G. - ji, G. Z., S. G., nes priešingu atveju nebūtų kvorumo ir komitetas negalėtų dirbti. Kartais nariai dalyvaudavo nuotoliu. Kiek dabar prisimena, tai S. G. kartais posėdyje nedalyvaudavo, bet protokole visada būdavo įrašytas, nes su posėdžio medžiaga susipažindavo ir pareikšdavo savo nuomonę (2 t., b. l. 22–25).

Liudytoja E. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad Kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ (seniau vadinosi (duomenys neskelbtini)) pajininke yra maždaug nuo 2018 metų, tiksliau datos negali pasakyti. Nuo 2020 metų yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė, ėjo pareigas neatlygintinai, taip pat pačioje kredito unijoje nedirbo pagal darbo sutartį ar kitokiu būdu. Šios pareigos yra savanoriškos. Valdybos pirmininką renka unijos nariai per visuotinį narių susirinkimą. KU valdybos pirmininke buvo iki 2024 metų spalio mėn. Po Centrinės kredito unijos priežiūros departamento atlikto unijos „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ir nustačius pažeidimų veikloje, CKU nurodė perrinkti visus unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus, toks sprendimas buvo priimtas 2024 m. kovo mėn., tiksliau datos neprisimena. Ji valdybos pirmininke buvo iki naujos valdybos perrinkimo ir išrinktų narių patvirtinimo Lietuvos banke. Viena iš valdybos funkcijų yra priimti sprendimus dėl paskolų išdavimo fiziniams ir juridiniams asmenims. Valdybą sudaro 5 nariai, posėdžiuose turėdavo dalyvauti ne mažiau 3 narių. Posėdžiai būdavo rengiami kartą per savaitę, reikalui esant ir dažniau. Posėdžius organizuodavo unijos administracijos vadovė L. R.. Nariai dažniausiai būdavo informuojami telefonu, kartais elektroniniu paštu. Posėdžiai kartais vykdavo nuotoliniu būdu, kartais keli nariai dalyvaudavo nuotoliniu būdu, o posėdis vykdavo unijos patalpose. Jos darbo metu valdybos nariai buvo L. R., G. R., T. K., O. Z. (ji neturėjo balso teisės, nes nebuvo patvirtinta Lietuvos banko) ir ji, pirmininkė. Posėdžio protokolus rašydavo L. R. vėliau, po posėdžio, tada visi dalyvavę nariai pasirašydavo. Valdybos ir paskolų komiteto posėdžiai dažnai vykdavo kartu. Posėdžio metu unijos paskolų vadybininkas pristatydavo svarstomą paskolos prašymą. Informaciją pateikdavo žodžiu, su savimi turėdavo paskolos bylos dokumentaciją, reikalui esant buvo galima pasižiūrėti surinktus dokumentus. Paminėjo, kad priimant sprendimą dėl paskolos išdavimo pagrindinis kriterijus buvo įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė, būklė, likvidumas, dažnai turtas būdavo apžiūrimas natūroje (dažniausiai šią apžiūrą atlikdavo G. R.). Kliento gaunamas pajamas pristatydavo paskolų vadybininkas, būdavo pildomos skolininko kreditingumo nustatymo ataskaitos. Ji pasitikėdavo vadybininko kompetencija, jokių skaičiavimų pati niekada neatlikdavo, kiti nariai, nesusiję su duomenų rinkimu, taip pat jokių skaičiavimų neatlikdavo. Dažniausiai būdavo peržiūrima kreditingumo nustatymo ataskaita, nustatytasis DSTI, kuris turėdavo būti ne didesnis nei 40. Realiai paskolų komitetas ir valdyba sprendimus dėl paskolų išdavimo priimdavo vienu metu, nes posėdžiai vykdavo tuo pačiu metu. Ji negali pasakyti, ar apklausos metu parodyti 2023 m. išduotų paskolų asmenims A. U., E. G., P. K., V. T., T. G., G. C., D. B., I. P., M. B., M. G., A. S., Ž. K., J. A., K. B., J. Z., D. M., D. M., K. B., R. R., A. Z., M. A., V. J., R. R., N. B., A. G., dokumentai jai matyti, ji pagal pavardes klientų neprisimena, paskolų buvo išduodama daug, pačių klientų, kurių paskolos išdavimo klausimas būdavo svarstomas pasėdžių metu, ji nematydavo, vertindavo tik pateikiamą žodinę informaciją, labai retai pasižiūrėdavo į konkrečius dokumentus, ji negali nurodyti konkrečių šių paskolų išdavimo aplinkybių, nes neprisimena. Ji žinojo, kad unija perka tarpininkų, kurie ieško klientų unijai, paslaugas, tačiau apie tai nieko konkretaus negali pasakyti, nesidomėjo, jokių tokio pobūdžio sutarčių valdyboje nesvarstė, mano, tokias sutartis pasirašydavo administracijos vadovė L. R., ji pati ir ieškodavo tokių tarpininkų įmonių. Gali pasakyti, kad valdyba nesvarstydavo jokių klausimų, susijusių su Unijos kasdienės veiklos vystymu - netvirtindavo ir neieškodavo paslaugų (rinkodaros, konsultacijų, teisinių paslaugų ir pan.) tiekėjų, tai buvo administracijos vadovo pareigos. Ji negali pasakyti, ar unijos paskolų vadybininkai gaudavo kokį nors finansinį paskatinimą, priklausantį nuo išduotų paskolų ar unijos veiklos rezultatų, nes nežino, apie tai nėra girdėjusi. Valdyba spręsdavo tik administracijos vadovės darbo užmokesčio klausimą, darbuotojų darbo užmokesčio klausimus spręsdavo pati administracijos vadovė. Gali pasakyti, kad administracijos vadovo darbo užmokestis nuosekliai didėjo, tačiau tas didėjimas nebuvo siejamas su unijos veikla - buvo vertinamas bendras darbo užmokesčio kitimas Lietuvos rinkoje. Valdyba iš administracijos vadovo kiekvieną mėnesį gaudavo unijos veiklos rezultatų analizę, iš kurios buvo galima spręsti apie unijos veiklą, pastaruoju metu - maždaug nuo 2022 m. - unija dirbo pelningai, visi veiklos rodikliai buvo vykdomi (2 t., b. l. 30–33).

1. Galimai suklastoti dokumentai, patvirtinantys informaciją apie kredito gavėjo gaunamas pajamas, pateikti paraiškos svarstymo metu ir Unijos galimai suklastotos „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos, kuriose yra informacija pateikiama iš SODROS duomenų bazės, kurias Unija naudoja patikrinimui apie kredito gavėjo gaunamas pajamas – 9 kredito bylose.

2. Galimai suklastoti dokumentai, patvirtinantys informaciją apie kredito gavėjo užsienyje gaunamas pajamas, pateikti paraiškos svarstymo metu – 2 kredito bylose.

3. Galimai suklastoti dokumentai, patvirtinantys informaciją apie kredito gavėjo pajamas, gaunamas iš individualios veiklos arba dirbant pagal verslo liudijimą (individualios veiklos pažymos, deklaracijos, verslo liudijimai), pateikti paraiškos svarstymo metu – 17 kredito bylų.

Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, vertindama suklastotus duomenimis apie kreditų gavėjų gaunamas pajamas, išdavė 28 kreditus, kurių suma yra 1 935 616 Eur (1 t., b. l. 31–59).

Iš 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos Centrinės kredito unijos rašto „Dėl Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos“ nustatyta, kad 1. Kredito gavėjui, siekiant gauti ir kredito unijos darbuotojams siekiant išduoti kreditus, buvo įvykdyta galimai nuskalstama veika, klastojant ir tinkamai neįvertinant kredito gavėjų kreditingumo būklės. Be to, buvo pažeisti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų ir Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai. Įvertinus visa tai, unijai padaryta reputacinė žala, kuri būtų sunkiai įvertinama finansine žala. Atkreiptinas dėmesys, jog po patikrinimo netinkamai išduoti kreditai priskirti aukščiausiai rizikai, tokiu atveju šioms paskoloms skaičiuojami galimi nuostoliai, t. y. šioms visoms paskoloms skaičiuojami 126 785,23 Eur specialieji atidėjiniai, kurie atitinkamai mažina kredito unijos kapitalą, blogina kapitalo pakankamumo ir pelningumo rodiklius. 2. Jei duomenys apie Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kredito gavėjų gaunamas pajamas nebūtų suklastoti, vadovaujantis Lietuvos banko patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais ir Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais bei kredito unijos vidaus tvarkomis, reglamentuojančiomis kredito rizikos vertinimą ir jo išdavimą, parengtomis pagal teisės aktus, Unija nebūtų galėjusi išduoti prašomo dydžio kredito (1 t., b. l. 125–128).

Iš 2024 m. balandžio 5 d. rašto Nr. 013 iš Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gautų N. B. kredito byloje saugomų dokumentų, susijusių su jo gaunamomis pajamomis nustatyta, kad iš N. B. gauti šie dokumentai: 1. N. B. 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ kreditui gauti. 2. 2022 m. pajamų mokesčio deklaracija, kurioje nurodyta, kad jis 2022 m. vykdydamas specialiuosius statybos darbus su verslo liudijimu gavo 44 880 Eur pajamų. 3. 2021-2023 m. gyventojo, įgijusios verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, kuriame nurodyta, kad jis 2021 m. gavo 44 880 Eur pajamų, 2022 m. gavo 44 880 Eur pajamų, 2023 m. gavo 33 660 Eur pajamų. 4. 2020 m. gegužės 14 d. sutartis Nr. 2020-03 su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, 5. 2020 m. kovo 3 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų teikimo, 6. 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 15 d. AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodytos 123 420 Eur jo neva gautos iš MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pajamos (2 t., b. l. 43–117).

Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ rašto nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. jokių sandorių su N. B. neturėjo, mokėjimų neatliko, jiems toks asmuo nežinomas (2 t., b. l. 174–176).