- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2-200/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. B2-1886-436/2009 uždarosios akcinės bendrovės „Varnių projektai“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. N. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Varnių projektai“ bankroto byloje, kuriuo prašė uždrausti bankroto procedūrų metu parduoti nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) bei uždrausti pareiškėją S. N. iškelti iš buto. Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. spalio 10 d. bankroto administratoriui pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą dėl 51325 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo bei įpareigojimo BUAB „Varnių projektai“ 2006 m. rugsėjo 28 d. Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SLT/04 vykdyti natūra – pripažinti šią sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir perduoti pareiškėjai nuosavybės teisę į sutarties objektą (butą). Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad šiuo metu faktiškai gyvena bute. Pareiškėjos vertinimu, pareiškus kreditorinį reikalavimą dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo, bankroto bylos nagrinėjimo metu būtina užtikrinti pareiškėjos galimybę gyventi ginčo bute ir uždrausti administratoriui perliesti butą bankroto procedūrų metu tretiesiems asmenims. Nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino ir nurodė, kad patikslinto reikalavimo dalis dėl 51325 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje nėra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Bankroto procedūrų paskirtis – užtikrinti ne vieno, o visų įmonės kreditorių kreditorinių reikalavimų proporcingą patenkinimą. Po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja administratorius, atsakantis už turto apsaugą. UAB „Varnių projektai“ bankroto byla iškelta 2009 m. birželio 1 d. nutartimi. Todėl po bankroto bylos iškėlimo nagrinėjant kreditoriaus patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nėra jokio tikslo uždrausti administratoriui parduoti konkretų įmonės turtą, nes už jį gautos lėšos bus naudojamos visų, tame tarpe ir pareiškėjos, kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks reglamentavimas reiškia, kad įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Tačiau įstatymas nenumato, kad visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, būtų priverstinai nagrinėjamos bankroto byloje. Bankroto byloje nagrinėjami tik kreditorių turtinių (piniginių) reikalavimų tvirtinimo klausimai. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja reikalavimą bankrutuojančiai įmonei dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo turi pareikšti atskiroje civilinėje byloje pateikdama ieškinį, o ne bankroto byloje pateikdama bankroto administratoriui patikslintą kreditorinį reikalavimą. Būtent atskiroje civilinėje byloje, išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, ir būtų pagrindas svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais motyvais:
1. Pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai susiję su konkretaus nekilnojamojo turto perdavimu jos nuosavybėn, kurį pagal preliminariąją sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs pastatyti ir parduoti pareiškėjai, todėl atsakovui iškėlus bankroto bylą bei kilus ginčui dėl konkretaus nekilnojamojo turto objekto, iškyla būtinybė užtikrinti, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai būtų užtikrinta teisė gyventi ginčo bute, o taip pat, jog šis butas nebūtų parduotas kitiems asmenims.
2. Nepagrįstas Kauno apygardos teismo argumentas, jog nėra tikslo uždrausti administratoriui parduoti konkretų įmonės turtą, nes už jį gautos lėšos bus naudojamos visų kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Toks teismo teiginys prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
3. Apeliantė yra sumokėjusi dalį įmokų, atlikusi buto remontą, faktiškai gyvena bute su mažamečiais vaikais. Iškeldinus iš buto ji turėtų ieškoti kitos gyvenamosios, nes kito nekilnojamojo turto neturi. Apeliantė prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį vykdė tinkamai – laiku sumokėjo sutartimi nustatytas avansines įmokas, savo lėšomis atliko buto remonto darbus, kuriuos pagal sutartį privalėjo atlikti atsakovas.
4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti į tai, kad pagrindinė sutartis 2007 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kuriam 2009 m. birželio 1 d. buvo iškelta bankroto byla. Todėl sprendžiant klausimą preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo natūra, tikslinga atsakovui uždrausti iškeldinti pareiškėją iš buto ir įpareigoti atsakovą pareiškėjai netrukdyti juo naudotis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Varnių projektai“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo užtikrinimu, jos negali būti taikomos, nes nepagrįstai pažeistų kitų atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus bankroto byloje.
2. Preliminarios sutartys yra organizacinės, jų pagrindu negalima reikalauti perleisti turtą bei reikalauti įvykdyti šias sutartis natūra, todėl pareiškėja neturi teisės iš atsakovo reikalauti perleisti butą.
3. Pareiškėja nėra pareiškusi reikalavimo dėl minėtos sutarties pripažinimo pagrindine, todėl nėra teismui teisinių prielaidų imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
4. Pareiškėjos argumentas dėl faktinio gyvenimo bute nėra teisiškai reikšmingas. Be to, šis pastatas nėra pripažintas tinkamu naudotis, todėl juo naudotis ir jame gyventi pareiškėja neturi teisės.
5. Pareiškėja klaidingai atskirajame skunde nurodo, kad neturi kitos gyvenamosios vietos.
6. Pareiškėja atliko buto remontą savavališkai, todėl tokio elgesio rizika tenka pareiškėjai.
7. Reikalaudama preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sudaryti pagrindinę ir pareikšdama kreditorinį reikalavimą apeliantė elgiasi nesąžiningai, nes reikalauja dvigubo prievolės įvykdymo.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantė nurodo, kad jos kreditoriniai reikalavimai susiję su konkretaus nekilnojamojo turto perdavimu jos nuosavybėn, kurį pagal preliminariąją sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs pastatyti ir parduoti pareiškėjai, todėl atsakovui iškėlus bankroto bylą bei kilus ginčui dėl konkretaus nekilnojamojo turto objekto, iškyla būtinybė užtikrinti, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai būtų užtikrinta teisė gyventi ginčo bute, o taip pat, jog šis butas nebūtų parduotas kitiems asmenims.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Varnių projektai“ iškelta bankroto byla.
Po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja administratorius, atsakantis už turto apsaugą. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik ieškinį pareiškusių, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Todėl po bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjant kreditoriaus patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nėra jokio tikslo uždrausti administratoriui parduoti konkretų įmonės turtą, nes už jį gautos lėšos bus naudojamos visų, tame tarpe ir pareiškėjos, kreditorinių reikalavimų tenkinimui.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja reikalavimą bankrutuojančiai įmonei dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo turi pareikšti atskiroje civilinėje byloje pateikdama ieškinį, o ne bankroto byloje pateikdama bankroto administratoriui patikslintą kreditorinį reikalavimą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bankroto bylose nagrinėjami tik kreditorių turtinių (piniginių) reikalavimų tvirtinimo klausimai, todėl apeliantės reikalavimas dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo turėtų būti reiškiamas atskiroje byloje.
Kolegija pažymi, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas bankroto procedūrų metu parduoti nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) ir apeliantę iškelti iš buto, gali būti pritaikytos kitoje byloje, tuo atveju jeigu apeliantė kreiptųsi į teismą dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.