Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (2 veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. 2017-11-17, apie 20.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia peiliu durdama vieną kartą nukentėjusiajam E. Z. į nugarą, padarė durtinį-pjautinį-kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio apatinės skilties pažeidimu, kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, tai yra padarė nukentėjusiam E. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, ji 2017-12-15, apie 18.40 val., Nemuno saloje ties „Žalgirio“ arena, esančia Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune, viešoje vietoje, matant V. B. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nepilnamečiams, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdama kartu su penkiais asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pastariesiems apstojus ratu nukentėjusią mažametę P. K., gim. 2004 m., kad ji negalėtų pabėgti, įžūliai ir piktybiškai bendrais veiksmais tyčiojosi iš nukentėjusios P. K., t. y. pargriovė ją ant žemės, liepė klauptis ant žolės, bučiuoti batus, tampė už plaukų ir grasino juos uždegti

žiebtuvėliu, spjaudė ant nukentėjusiosios P. K., prišlapino į jos batus ir šlapimu apipylė nukentėjusią, filmuodama ir fotografuodama ją, ir bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei nukentėjusiai P. K., pasireiškusį galvos ir abiejų lūpų sumušimais, paviršinėmis žaizdomis abejose lūpose, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Be to, ji 2017-12-30 apie 16.30 val. Nemuno saloje, šalia „Žalgirio“ arenos, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune, viešoje vietoje, matant E. T. ir dar septyniems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nepilnamečiams, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdama kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliai ir piktybiškai tyčiodamasi iš nukentėjusiosios mažametės G. B. gim. 2005 m., bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama mažametei nepilnametei nukentėjusiai G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, poodine kraujosruva veide, kairės plaštakos III-o piršto sumušimu, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Veika, padaryta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

2017-11-18 savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti batai, kojinės, kelnės, megztinis ir diržas (1 t., b. l. 65).

2018-04-13 apžiūros protokolu apžiūrėtas savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas peilis, supakuotas į polietileninį maišelį. Peilio ilgis 21 cm, peilis rudos spalvos medine rankena. Geležtės ilgis 12 cm, plotis ties rankena 1,7 cm. Geležtės ašmenų metalas dantytas, smailus. Apžiūrėjus ant peilio kraujo pėdsakų nematyti (1 t., b. l. 57-59).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo, nukentėjusios bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad K. D. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tyčia peiliu durdama vieną kartą nukentėjusiam E. Z. į nugarą, padarė durtinį-pjautinį-kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio apatinės skilties pažeidimu, kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, tai yra padarė nukentėjusiam E. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas mažametei P. K. bei viešosios tvarkos pažeidimas.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė ,,Extreme" su vaizdo įrašu. Jį atsidarius matoma, kad yra tamsus paros metas. Matoma, kad mergina, vilkinti juodą striukę ir mėlynos spalvos džinsus, sėdi ant žemės, ant kurios yra sniego – toliau įvardijama, Nr. 1. Vaizdo įrašo 5 sekundę matoma, kad kairėje pusėje stovi asmuo, kurio vaizdo kamera nefiksuoja, matoma tik jo koja ir juodas batas, kuriuo jis spiria merginai, sėdinčiai ant žemės į galvą (toliau įvardijamas Nr. 2.). Vaizdo įraše matoma, kad Nr. 2 dar kartą spiria į galvą Nr. 1. Vaizdo įrašo 11 sekundę matoma, kad kairėje pusėje stovi asmuo, vilkintis juodos spalvos kelnes ir baltą megztinį, galimai mergina (toliau Nr. 3), keliu suduoda smūgį Nr. 1 į dešinį šoną. Vaizdo įrašo 14 sekundę matoma, kad Nr. 2 du kartus dešiniu keliu smūgiuoja Nr. 1 į kairį šoną ir nugarą. Vaizdo įrašo 19 sekundę matoma, kad prie Nr. 1 prieina mergina, apie 14 m. amžiaus, vilkinti juodos spalvos kelnes, juodos spalvos megztinį, šviesių plaukų, tyrimo duomenimis – tai galimai M. R., kuri apkabina Nr. 1 ir rodo savo rankos pakeltą nykštį bei šypsosi. Tuo pat metu Nr. 2 tris kartus spiria Nr. 1 į galvą. Vaizdo įrašo 25 sekundę Nr. 2 vieną kartą spiria Nr. 1 į veidą – apatinį žandikaulį. Vaizdo įrašo 28 sekundę matoma, kad Nr. 3 stovi kairėje pusėje ir vieną kartą spiria Nr. 1 į galvą. Vaizdo įrašo 36 sekundę matoma, kad Nr. 2 spiria į galvą Nr. 1. Vaizdo įrašo 48 sekundę matoma, kad, galimai, M. R. spiria į galvą Nr. 1. Vaizdo įrašo 53 sekundę matoma, kad už Nr. 1 stovi asmuo, kurio vaizdo kameros nefiksuoja, spiria Nr. 1 į galvą. Vaizdo įrašo 01:04 min. matoma, kad Nr. 2 spiria į galvą Nr. 1.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto išvados matyti, kad P. K. padaryta galvos ir abiejų lūpų sumušimas, paviršinės žaizdos abiejose lūpose. P. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai P. K. padaryti kietais bukais daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant ir panašiai (1 t., b. l. 89).

2018-02-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG470/2018(02) nurodyta, kad sužalojimai P. K. padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 94).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš nepilnamečių liudytojų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl amžiaus, t. y. M. R. ir K. B. parodymų matyti, kad jos Nemuno saloje, netoli „Žalgirio“ arenos, G. B. atžvilgiu naudojo fizinį ir psichinį smurtą, t. y. ją spardė, tampė už plaukų, ją žemino bei įžeidinėjo (2 t., b. l. 55-56, 61-62).

Iš 2018-02-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto išvados matyti, kad G. B. konstatuota: galvos sumušimas, poodinė kraujosruva veide, kairės plaštakos lll-o piršto sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose (2 t., b. l. 19-20).

Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog K. D. kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, viešoje vietoje – Nemuno saloje, šalia „Žalgirio“ arenos, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune, matant E. T. ir dar septyniems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nepilnamečiams, veikdama kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliai ir piktybiškai tyčiodamasi iš nukentėjusios mažametės G. B. gim. 2005 m., bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama mažametei nepilnametei nukentėjusiai G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, poodine kraujosruva veide, kairės plaštakos III-o piršto sumušimu, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nustatyta, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Taigi, tokiu būdu K. D. sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Kaltinamoji suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodama koja smūgius nukentėjusiai daro pavojingą poveikį nukentėjusios organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jai bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamosios nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 3 dalį bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Abi nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai sutapčiai.

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, pasitvirtino.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos baigtos. K. D. mokosi, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydo, ambulatoriškai nesilanko (b. l. 152), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 155).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-26 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2017-06-27 R. D. šeimai paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Šeimos rizikos laipsnis žemas, R. D. nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimą, auginančią vaikus, apskaitą. Socialinių darbuotojų vertinimu, šeimoje stebima tėvystės įgūdžių stoka, vaikai nenori užsiimti užklasine veikla. Alkoholio vartojimas šeimoje nepastebėtas (3 t., b. l. 120).

Kauno Jaunimo mokyklos pateiktoje K. D. charakteristijoje nurodyta, kad moksleivė mokyklą lanko nereguliariai, atvykusi į mokyklą elgiasi tinkamai, tačiau arogantiškai. Drausmės pažeidimų nėra padariusi (3 t., b. l. 122).

Kadangi kaltinamoji K. D. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametė, skiriant jai bausmę, atsižvelgtina į nepilnamečiams taikomas bausmių skyrimo taisykles. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamosios elgesį teismo posėdžio metu, ją charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajai už jos padarytas nusikalstamas veikas skirtinos straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad ji nepilnametė, bausmių dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Įvertinus tai, kad kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinama, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, yra nepilnametė, mokykloje vertinama patenkinamai, todėl yra pagrindas manyti, kad K. D. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 166,67 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 47 ) už nukentėjusių P. K. ir G. B. gydymą ir 1999,04 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusio E. Z. gydymą.

Kaltinamoji K. D. su ieškiniais sutinka.

Paminėti Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti pateiktais dokumentais, todėl tenkintini, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios K. D. ir jos įstatyminės atstovės R. D..

Nukentėjusi I. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios K. D. 75 eurus turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 175).

Kaltinamoji su ieškiniu sutinka.

Dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusi patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi buvo nepataisomai sugadintas turtas – avalynė 75 eurų vertės. Batai sugadinti, žala neatlyginta. Tarp kaltinamosios padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl jos veiksmų, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamoji nežymiai sužalojo P. K..

Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamosios veiksmais nukentėjusiai P. K. padarytą neturtinę žalą vertina 300 eurų. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakovai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamoji K. D. yra nepilnametė, pajamų negauna, turto neturi, todėl jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusios prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala priteistina iš jos įstatyminės atstovės nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos nepilnametė duktė K. D., sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai – bliuzonas su gobtuvu, tamponai su nuoplovomis, 3 vnt., oranžinės spalvos rankšluostis, baltos spalvos su mėlyna juosta rankšluostis, mėlynos spalvos rankšluostis,

pora batų, pora kojinių, kelnės, megztinis, diržas, peilis, saugomi Dainavos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o visos kompaktinės plokštelės su įrašais, paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

nusprendė:

K. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (dvi veikos), 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), ir nuteisti ją:

pagal BK 284 straipsnį (2017-12-15 padaryta veika) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2017-12-15 padaryta veika) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnį (2017-12-30 padaryta veika) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių,

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2017-12-30 padaryta veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. D. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei paskirti nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti.

Priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš K. D., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, priteisti iš R. D., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai K. D. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 166, 67 eurus turtinei žalai atlyginti už nukentėjusių P. K. ir G. B. gydymą ir 1999,04 eurus turtinei žalai atlyginti už nukentėjusio E. Z. gydymą.

Priteisti I. K. iš K. D., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, priteisti iš R. D., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai K. D. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 75 eurus turtinei žalai ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – bliuzoną su gobtuvu, tamponus su nuoplovomis, oranžinės spalvos rankšluostį, baltos spalvos su mėlyna juosta rankšluostį, mėlynos spalvos rankšluostį, porą batų, porą kojinių, kelnes, megztinį, diržą, peilį, saugomus Dainavos PK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti, o byloje esančias visas kompaktines plokšteles su įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.