- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- eI2-451-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00535-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Iveta Pelienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos švietimo, "ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas", UAB, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms D. A., V. A. ir advokatei J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr.(6.3E) 1-156; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Fondo valdybos Vilniaus skyrius ar atsakovas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (10.7) VPE_SPI-11250 (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 3) įpareigoti Fondo valdybą ir Fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į pareiškėjo mokslinio darbo stažą, reikalingą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., jam dirbant (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete, bei atitinkamai perskaičiuoti mokslininko valstybinės pensijos dydį; 4) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr.(10.7)VPE_SP1E-11250 įskaitė pareiškėjo mokslinio darbo stažą, kurį jis įgijo, dirbdamas valstybinėse mokslo institucijose ir paskyrė mokslininko pensiją už tą laikotarpį, tačiau neįskaitė mokslinio darbo stažo, kurį jis įgijo, dirbdamas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje – uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) universitetas“, motyvuodamas tuo, kad Mokslininkų pensijų įstatymo 4 straipsnis mokslinio darbo stažą apibrėžia kaip darbą valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje.
Fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.3E)1-156 atmetė jo 2018 m. gruodžio 8 d. skundą dėl šio Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo, nurodydama dar ir kitą priežastį: (duomenys neskelbtini) universitetas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. patvirtintą valstybinių mokslo ir studijų institucijų sąrašą, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į mokslinio darbo stažą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais, prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 1-732, be pakeitimų galiojanti nuo 1995-01-05) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, ir 4 straipsnio 4 dalis (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei turi teisę gauti teisingą socialinę apsaugą nedarbo atveju ir 52 straipsnio nuostatai, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Šį prašymą pareiškėjas grindžia tuo, jog pagal Laikinąjį įstatymą, teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją turi teisę mokslininkai, turintys daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir dirbantys Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, bei dirbantys Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, jei jie dirbo mokslinį darbą šiose institucijose vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas – šis laikas prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose.
Pažymi, kad mokslininkų, dirbančių Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir dirbančių Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, padėtis iš esmės yra vienoda, tarp jų nėra tokių skirtumų, kad būtų pateisinama galimybė neįskaityti į darbo stažą Lietuvos Respublikos nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, mokslinį darbą dirbančių mokslininkų darbo laiko ir diskriminuoti juos socialinės padėties atžvilgiu, nesuteikiant galimybės gauti valstybinę mokslininko pensiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, mokslininko darbas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijose, kurios nevykdo valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, bet vykdo privataus kapitalo finansuojamas mokslo programas, pats savaime nesumenkina tokio mokslininko darbo bei jo reikšmės ir naudos valstybei ar visuomenei, lyginant su mokslininko darbu valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje. Mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo preambulė). Mokslininko bei mokslinės veiklos sąvokos, įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatyme, neišskiria mokslininkų ir jų veiklos reikšmės priklausomai nuo to, kokioje institucijoje dirba mokslininkas ir kas finansuoja mokslines programas. Pareiškėjas mano, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
Pareiškėjo įsitikinimu, Laikinajame įstatyme numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tik mokslininkams, dirbantiems valstybinėse mokslo ir studijų bei joms prilygintose institucijoje, numatyta teisė gauti valstybinę mokslininko pensiją, lyginant su mokslininkais, dirbančiais kitose institucijose, kuriems tokia galimybė nenumatyta, pastaruosius ne tik juos diskriminuoja socialinės padėties atžvilgiu, bet ir laikytinas galimybės laisvai pasirinkti darbą ir verslą suvaržymu, toks reguliavimas pažeidžia konstitucinę asmens teisę į socialinę paramą, neatitinka konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, konstitucinių teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms (el. byla, I tomas, b. l. 1-10).
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad mokslininkų pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, mokslinio darbo stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo mokslinio laipsnio suteikimo dienos, bet ne ilgiau negu asmeniui sukaks 65 metai. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į mokslinio darbo stažą mokslininkų pensijai gauti, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nevalstybinis universitetas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“ patvirtintame sąraše nenurodytas.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad moksliniam darbo stažui yra prilyginamas laikas, kuriuo mokslininkai dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokslininkų mokslinio darbo stažą, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, nustato ir išduoda mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Apie galimybę kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentą dėl laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai V. B. dirbo (duomenys neskelbtini) universitete, prilyginimo mokslinio darbo stažui, pareiškėjas buvo informuotas (el. byla, I tomas, b. l. 26-28, 29-31).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, atsiliepime į skundą nurodydama tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Fondo valdyba atsiliepime papildomai atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo skunde nurodyti teisės aktai – Mokslo ir studijų įstatymas, Lygių galimybių įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899 „Dėl minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų sąrašo, konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir pareigybinių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuojantis mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, – nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi, nes šie teisės aktai nereglamentuoja mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo. Fondo valdybos nuomone, šie teisės aktai nesudaro pagrindo jais remtis apskaičiuojant pareiškėjo mokslinį darbo stažą ir naikinti skundžiamus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus bei įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į mokslinio darbo stažą laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete.
Fondo valdyba atsiliepime pažymi, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad valstybinių pensijų, o mokslininkų valstybinė pensija yra viena iš Valstybinių pensijų įstatyme nustatytų valstybinių pensijų rūšių, ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų ir principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia (taip pat) nuo ekonominių valstybės išgalių ir kt. (2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai).
Fondo valdyba, remdamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės 2009 m. kovo 16 d. raštu Nr. (26.10-35)-SD-2500, nurodytu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr.(09)-SN-20, teigia, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas priimtas, siekiant paremti mokslininkus, dirbančius už palyginti nedidelius atlyginimus. Mokslininkų valstybinių pensijų tikslas – kompensuoti palyginti mažus valstybiniame sektoriuje dirbančių mokslininkų atlyginimus, dėl ko sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokamos mažos socialinio draudimo pensijos. Privačiame sektoriuje yra didesnės mokslinių tyrimų finansavimo galimybės, kas užtikrina didesnį darbo užmokestį mokslininkams ir geresnes mokslinių tyrimų vykdymo sąlygas, sutelkus visas pastangas kuo daugiau mokslininkų pritraukti į įvairių sektorių, gali susidaryti situacija, kad pritrūks kvalifikuotų mokslininkų darbui valstybinėse studijų institucijose.
Fondo valdyba, atsižvelgdama į nurodytą Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo priėmimo tikslą, mano, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, 4 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose...<...>“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei turi teisę gauti teisingą socialinę apsaugą nedarbo atveju ir 52 straipsnio nuostatai, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą kitais įstatymų nustatytais atvejais, nėra pagrindo (el. byla, I tomas, b. l. 33-37, 38-42).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ pareiškėjo skundą prašo patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) universitete laikotarpiu nuo 2 000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.
UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ mano, kad Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria iš valstybinių mokslininkams skiriamų pensijų sistemos eliminuojamos nevalstybinės aukštojo mokslo ir studijų institucijos, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms. Teigia, kad mokslininkų, dirbančių valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir mokslininkų, dirbančių nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kvalifikacija yra vienoda, tiesiogiai siejama su daktaro ar habilituoto daktaro laipsniu arba su pedagoginiu vardu, todėl yra nepateisinama, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą į mokslininko stažą gali būti įskaitomas tik darbas valstybinėje įstaigoje.
Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija“ neprieštarauja Konstitucijos 29, 48 ir 52 straipsniams; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsniui; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsniui. Šį prašymą UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ grindžia tuo, kad mokslininko valstybinė pensija skiriama nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis vardas. Teigia, kad mokslininko pensija nėra skirta valstybinėms mokslo institucijoms remti. Mokslininko pensija yra skirta nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų (fizinių asmenų) individualiai mokslinei veiklai skatinti, mokslinei kvalifikacijai bei veiklai pripažinti ir už ją atlyginti. Ši valstybės teikiama apsauga mokslininkams ir jų veiklai yra konstitucinės reikšmės. Mano, kad Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 6 straipsnio nuostatos be jokio teisinio pagrindo diskriminuoja mokslininkus, vykdančius mokslinę veiklą nevalstybinėse aukštojo mokslo įstaigose, trukdo aukštojo mokslo įstaigų (valstybinių ir nevalstybinių) sąžiningai konkurencijai, siekiant mokslinės veiklos ir tyrimų kokybės. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tokiu būdu sudaromos prielaidos suteikti privilegijas valstybinėms mokslo institucijoms, net jeigu jose atliekami tyrimai ar vykdoma mokslinė veikla yra žemesnės kokybės, nei nevalstybinėse aukštojo mokslo įstaigose. Nevalstybiniai universitetai yra prižiūrimi ir kontroliuojami valstybės taip pat, kaip ir valstybiniai, ir turi atitikti tokius pačius reikalavimus. Tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai universitetai turi teisę suteikti mokslinį laipsnį arba pedagoginio mokslo vardą. Nevalstybiniai universitetai, vykdydami valstybės kontroliuojamą aukščiausio lygio mokslinę veiklą, atitinkančią Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimus, atlieka svarbią misiją – dalinasi mokslinės veiklos finansavimo kaštais su valstybe, užtikrina verslo ir mokslo strategiją, privačias iniciatyvas mokslinės veiklos srityje (el. byla, I tomas, b. l. 81-86).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo įskaityti į mokslinio darbo stažą laikotarpį, reikalingą mokslininkų valstybinei pensijai skirti ir mokėti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Fondo valdybos Vilniaus skyrius, remdamasis V. B. 2018 m. lapkričio 16 d. prašymu Nr. KA_PR3-35498, 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 nusprendė V. B. skirti 75,40 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinę pensiją nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki gyvos galvos. Vadovaudamasis Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete (el. byla, I tomas, b. l. 11).
Pareiškėjas V. B., nesutikdamas su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ta apimtimi, kuria į mokslinio darbo stažą neįskaitytas darbo (duomenys neskelbtini) universitete laikotarpis nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. gruodžio 8 d. su skundu kreipėsi į Fondo valdybą (el. byla, I tomas, b. l. 46).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr.(6.3E) 1-156 atsisakė panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ir pareiškėjo V. B. skundą atmetė (el. byla, I tomas, b. l. 12-13, 43-44).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokslininkų valstybinė pensija skiriama ir mokama nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas. Tam, kad tokiems asmenimis būtų paskirta ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, jie turi atitikti šias sąlygas: 1) jiems turi būti sukakęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius arba jie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais); 2) turi turėti ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą.
Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. Laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas. Mokslinio darbo stažas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose nuo docento pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos laikomas daktaro stažu, o nuo profesoriaus pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos – habilituoto daktaro stažu (Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.
Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija (Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Kitų mokslininkų mokslinio darbo stažą, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, nustato ir išduoda mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Į šią komisiją įeina švietimo ir mokslo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, švietimo ir mokslo viceministras, vienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas, po du Lietuvos mokslo tarybos ir Mokslininkų sąjungos atstovus. Komisija sudaroma švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatais, suderintais su Lietuvos mokslo taryba (Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, daro išvadą, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 pagrįstai nusprendė į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaityti laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) nevalstybiniame universitete. Fondo valdyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė Laikinojo įstatymo nuostatas.
Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 ir Fondo valdybos 2019 m. sausio 9 d. sprendimas Nr.(6.3E) 1-156 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti nurodytus sprendimus, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad šį laikinąjį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priima, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nėra sukurta papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema, kuri turėtų garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas, ir laikydamas, kad iki šios sistemos sukūrimo būtina valstybės lėšomis paremti sulaukusius senatvės mokslininkus. Taigi, įstatymų leidėjas, mokslininkų valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą sieja su mokslininkų kvalifikacija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų, ir yra mokamos iš valstybės biudžeto, o ne iš socialinio draudimo fondo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas kitas, Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis (pažodžiui) nenurodytas, pensijas, gali nustatyti tam tikras sąlygas šioms pensijoms gauti. Įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, inter alia (taip pat) senatvės ar invalidumo pensijas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. 1-732, be pakeitimų galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, 4 straipsnio 4 dalies (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“, 6 straipsnio 2 dalies konstitucingumu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestini.
Atmetus pareiškėjo skundą, tenkinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nėra pagrindo, todėl jie taip pat atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (1994m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 1-732 redakcija, be pakeitimų galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą - mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, 4 straipsnio 4 dalis (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei turi teisę gauti teisingą socialinę apsaugą nedarbo atveju ir 52 straipsnio nuostatai, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą kitais įstatymų nustatytais atvejais, netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata „Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija“ neprieštarauja Konstitucijos 29, 48 ir 52 straipsniams; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsniui; ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsniui, netenkinti.
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti.
Pareiškėjo V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) universitetas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.