Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-25 · Administracinė byla Nr. I-1017-764/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-25
Bylos Nr.
I-1017-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03298-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
UAB „Elektra jums“
Atsakovas
Energetikos ministerijai
Advokatai
Regina Agrba
Administracinė byla Nr. I-1017-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-03298-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 28.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Justinui Piliponiui ir advokatei Reginai Agrbai, atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Elektra jums“ skundą atsakovei Energetikos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Elektra jums“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą (b. l. 1–5), prašydama: 1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-28 Leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-2210 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti Energetikos ministeriją 2013-06-28 Leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-2210 veiklos sąlygas nustatyti pagal nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 galiojusius 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifus elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW, ir 1,80 Lt/kWh supirkimo tarifus elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, integruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW; 3) įpareigoti Energetikos ministeriją per teismo nustatytą terminą – 1 mėnesį – nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priimti sprendimą pareiškėjai taikyti 2012 metų elektros energijos supirkimo tarifus ir būtinųjų dokumentų surašymą pavesti AB „Lesto“. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą žyminį mokestį, pareiškėjos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad, pagal 2012-10-15 Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu galiojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, valstybė įsipareigojo 12 metų saulės jėgainių, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagamintą elektros energiją supirkti pagal tarifus, galiojančius leidimo plėtrai išdavimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad jos įrengtoje saulės jėgainėje (neintegruota į pastatą), kurios įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagamintai elektros energijai bus taikomas 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas, o saulės jėgainei (integruota į pastatą), kurios įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, – 1,80 Lt/kWh supirkimo tarifas. Nuo 2013-02-01 buvo pakeistas nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir nustatyta, kad saulės elektrinių, kurių įrengtoji galia yra nedidesnė kaip 30 kW, pagamintai elektros energijai bus taikomi supirkimo tarifai, galiojantys elektros energijos gamybos metu. Dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių Leidimas gaminti elektros energiją buvo išduotas tik 2013-06-28, t. y. galiojant pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui. Bendrovės nuomone, 2013-06-28 Leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-2210 nuostata, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, prieštarauja teisinio saugumo, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principams, taip pat bendrajam teisės principui lex retro non agit. Nors Įstatymo 20 str. 7 d. yra nustatyta, kad fiksuoti tarifai saulės elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, gali būti peržiūrėti, nuo 2013-02-01 galiojantis teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik toms elektrinėms, kurioms leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas jam galiojant. Įstatymo nuostatos vienareikšmiškai tvirtina, kad valstybė skatina mažųjų elektrinių plėtrą, todėl jų pagamintai elektros energijai supirkti buvo nustatyti fiksuoti tarifai, kurie turėjo galioti dvylika metų.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 86–94) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Įstatymo 13 str. 3 d. 2 p. nustačius, jog elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia turėtų padidėti iki 10 MW, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad gali būti pateikta 16 000 prašymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, taip suminę saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią priartinant prie 500 MW ir 50 kartų viršijant Įstatymo 13 str. 3 d. 2 p. nustatytą ribą. Elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energetikos išteklius, yra kompensuojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, todėl kilo grėsmė, kad nebus užtikrinta darni atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo plėtra, nepagrįstai apsunkinti kiti elektros energijos vartotojai, gerokai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai, todėl Seimas 2013-01-17 priėmė Įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis, todėl valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi keisti ūkinės veiklos reguliavimą (1997-05-06, 2005-05-13, 2006-09-21, 2005-07-08, 2007-05-15 nutarimai). Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto) ir visuomenės interesus, o įstatymo leidėjas turi diskreciją imtis būtinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir išvengti elektros energijos kainų didėjimo. Konstitucijoje įtvirtinta valstybės priederme siekti bendros tautos gerovės negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, konstitucinėms vertybėms apsaugoti (2008-06-30, 1997-02-13, 2005-05-13, 1999-10-06, 2000-10-18, 2002-04-09, 2004-01-26, 2006-03-30 nutarimai). Atsakovės nuomone, nuo 2013-02-01 įsigaliojusiu teisiniu reglamentavimu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių. Šiuo reguliavimu sudaroma galimybė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisingai, aiškiai, objektyviai ir laiku nustatyti pagamintos elektros energijos supirkimo tarifus.

Atsakovė pažymėjo, kad ginčijamame leidime įtvirtinta sąlyga, kad elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, buvo nustatyta ir pareiškėjai 2012-10-15 išduotame Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau jo Bendrovė neginčijo. Ši sąlyga Bendrovei nesukelia teisinių pasekmių, be to, atsakovė nėra įgaliota priimti sprendimų taikyti ar netaikyti tam tikrus elektros energijos supirkimo tarifus, nes jie imperatyviai nustatyti Įstatyme. Sprendimas nustatyti bendrovei kitokius elektros energijos supirkimo tarifus prieštarautų įstatymų viršenybės principui ir lemtų Energetikos ministerijos veikimą ultra vires. Nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti grįžtamąją galią turinčius teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje tokia teisė pripažįstama. Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetą lex retro non agit atžvilgiu. Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamiršti, kad vieno iš jų ribojimas turi būti proporcingas kito svarbai. Kaip nurodyta anksčiau, keičiant teisinį reguliavimą, buvo siekiama užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą bei elektros energijos vartotojų teisėtus lūkesčius, t. y. užtikrinti ūkio subjektų ir viešojo intereso pusiausvyrą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-23 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl Energetikos ministerijos išduoto 2013-06-28 Leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-2210 dalies, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Bendrovė 2012-07-30 Energetikos ministerijai pateikė prašymą gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus fotovoltinėje saulės elektrinėje „Žiežmarių jėgainė 1“, kurios numatoma įrengtoji galia 30 kW (b. l. 96–97). Energetikos ministerijoje 2012-10-02 buvo gauti Bendrovės patikslinti (papildomi) dokumentai ir prašymas gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ant pastato stogo statomai elektrinei „Žiežmarių jėgainė 1“, kurios įrengtoji galia 30 kW (b. l. 101–105).

Energetikos ministerija 2012-10-15 išdavė Bendrovei Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2637 elektrinėje „Žiežmarių jėgainė 1“, instaliuota galia 0,03 MW (b. l. 107). Energetikos ministerijoje 2013-06-27 buvo gautas Bendrovės prašymas pratęsti 2012-10-15 išduoto Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2637 galiojimo terminą, nes Bendrovė ketina pabaigti antžeminės 29,4 kW galios saulės jėgainės projektą (b. l. 106).

Atlikusi UAB „Elektra jums“ fotovoltinės saulės elektrinės, esančios Kauno g. 111, Žiežmariai, Kaišiadorių r., įrenginių techninės būklės įvertinimą, Valstybinė energetikos inspekcija 2013-06-28 išdavė energetikos įrenginių techninės būklės pažymą Nr. 13ĮP2-45996 (b. l. 112).

2012-10-15 išduoto Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2637 pagrindu Bendrovei 2013-06-28 buvo išduotas Leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-2210 saulės elektrinėje „Žiežmarių jėgainė 1“, įrengtoji galia 0,0294 MW (b. l. 26).

Pareiškėja nesusitinka su šiame leidime nustatyta elektros energijos gamybos sąlyga, t. y. kad pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl teismui pateiktame skunde (b. l. 1–6) prašo šią leidimo dalį panaikinti ir įpareigoti Energetikos ministeriją nustatyti, kad Bendrovės pagamintai elektros energijai būtų taikomi tarifai, galioję Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu. Teismui pateiktas skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl nuo 2013-02-01 pasikeitusio teisinio reglamentavimo atsinaujinančių išteklių energetikos srityje, Bendrovei išduotame leidime gaminti elektros energiją nepagrįstai buvo nustatyta, jog pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir taip pažeisti Bendrovės teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principai, taip pat principas lex retro non agit. Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu turėjo būti taikomas iki 2013-02-01 galiojęs teisinis reglamentavimas, pagal kurį išpildžius nustatytas sąlygas (pastačius elektrinę ir gavus leidimą) 12 metų Bendrovės pagamintai elektros energijai turėjo būti taikomi fiksuoti supirkimo tarifai, t. y. 1,44 Lt/kWh arba 1,80 Lt/kWh.

Iki 2013-02-01 galiojusiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 str. 1 d., 7 ir 8 d. buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, kuris taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, o tarifus nustato ir peržiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos. Pagal nurodytas Įstatymo nuostatas, iki 2013-02-01 atitinkamam ūkio subjektui taikomo fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo diena. Nustatyta, kad Bendrovei Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2637 buvo išduotas 2012-10-15 (b. l. 25).

Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Įstatymo 20 str. 6 d. nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. Bendrovei Leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-2210 buvo išduotas 2013-06-28 (b. l. 26).

Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia faktinė situacija, kai Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo metu galiojo teisinis reguliavimas, nustatantis, kad pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas nustatomas pagal šio leidimo išdavimo metu galiojusį reglamentavimą, o leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu – pagal šio leidimo išdavimo metu galiojantį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį reglamentavimą, išimčių, taikomų ūkio subjektams, kuriems leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti iki 2013-02-01, nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir tokios pat (analogiškos) bylos turėtų būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turėtų būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia, žemesnės instancijos teismams (vadinasi, teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje, priimtoje iš esmės analogiškoje byloje, kurioje buvo susiklosčiusi tapati faktinė ir teisinė situacija, skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais (Nr. A143-2834/2013), konstatavo, kad, priimdamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, įstatymų leidėjas nustatė, kad juo bus siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas subjektams pradėti ir plėtoti ūkinę veiklą, gaminant energiją iš atsinaujinančių išteklių, ir kaip skatinimo priemones nustatė fiksuotą tarifą bei energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimą. Pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2013-02-01, tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išduotas po nustatytų supirkimo tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiūrėtus tarifus. Iki 2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėsti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumą išduotas iki šių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingą terminą pradės gaminti elektros energiją (įgyvendinę gautą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimą gaminti elektros energiją), peržiūrėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus išdavimo metu galioję tarifai. Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, jį įgyvendinti investuojant į elektrinės statybą ir nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo) jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiškai neatsipirks ir jie patirs didelių nuostolių. Pagal Konstituciją, riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-05-13 nutarimai).

Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, teisinio reglamentavimo atsinaujinančių energetikos išteklių srityje pakeitimas ir sumažintų pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymas yra pagrįstas teisėtu tikslu – viešuoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.), nes Įstatymo nuostatų pakeitimais siekta užkirsti kelią ženkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Valstybė turi pareigą ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai ją užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiškumą, visą laiką negali būti vienodas ir gali kisti. Reguliuojant ūkinę veiklą, taip pat būtina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimai). Nagrinėjamoje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Šios priemonės iš esmės finansuojamos paskirstant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Būtent tai, kad ginčas yra susijęs su valstybės parama energetikos srityje, lemia itin plačią įstatymų leidėjo diskreciją ją reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius. Tikslas skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus viešuosius interesus, inter alia, vartotojų teisių apsaugą ir jų lūkesčius, socialinio teisingumo imperatyvą, darnią visuomenės ir verslo plėtrą. Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių, tačiau tokie pakeitimai turi būti adekvatūs siekiamiems tikslams ir negali paneigti įgytų teisių esmės, pažeisti proporcingumo principą, reiškiantį, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimas). Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas, net ir atlikus jos turinį lemiančius pakeitimus, išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog, net ir pakeitus ginčui aktulų teisinį reglamentavimą, skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiškai panaikintas, nes nustatytas fiksuotas tarifas ir toliau taikomas dvylika metų (Įstatymo 20 str. 6, 7 d.). Be to, byloje nenustatyta, kad tolesnis saulės elektrinės eksploatavimas iš esmės būtų praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negalėtų net minimaliai užtikrinti intereso, kurio buvo siekta įgyjant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslą, gauti pajamų bei pelno iš valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Atsižvelgiant į tai negali būti konstatuota, kad nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimą yra paneigiama, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Įstatymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iškreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad Įstatymo 20 str. 6 d. nuostatos faktiškai pradėtos taikyti tik gavus leidimą gaminti elektros energiją, todėl pagrindo teigti, kad ši norma veikia retrospektyviai, nėra.

Įvertinusi išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą nagrinėjamai bylai aktualų teisės normų taikymo aiškinimą ir atsižvelgusi į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. kad leidimas gaminti elektros energiją Bendrovei išduotas po 2013-02-01, jokių įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad tolesnis saulės elektrinės eksploatavimas iš esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio Bendrovė siekė, įgydama leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (kurti ir plėtoti verslą, gauti pajamų bei pelno iš valstybės skatinamos ekonominės veiklos), pareiškėja nepateikė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kitaip, nei nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija. Teismo nuomone, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad buvo paneigta pareiškėjos, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Įstatymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iškreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijama Energetikos ministerijos 2013-06-28 Leidimo gaminti elektros energiją LG-2210 dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis jo išdavimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįsta teisės aktais, todėl paliktina galioti nepakeista. Pareiškėjos skunde pareikšti reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio, todėl, atmetus skundo reikalavimą dėl leidimo dalies panaikinimo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas nėra tenkinamas, ji pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. nuostatas neturi teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Elektra jums“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė