Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17653-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17653-2024, R. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 22 d. 19.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

2024 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. rugsėjo 16 d. R. M. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17653-2024, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą panaikinti arba jos terminą sutrumpinti.

Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjas R. M. savo neatsakingo elgesio neteisina, tačiau padarytas pažeidimas buvo nulemtas ypatingos aplinkybės, kuri administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. nuomone, turi įtakos administracinio poveikio priemonės netaikymui ar jos trukmės nustatymui.

2024 m. liepos mėn. 22 d. buvo suplanuotos R. M. sūnaus, J. M. gimtadienis (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu tiek Pareiškėjas, tiek ir B. Š. nutarė vykti į gimtadienį pasveikinti sūnaus, anūko. Buvo nupirktos dovanos. Dovanas vežti dviračiu buvo nepatogu, todėl su mama, B. Š., R. M. sutarė, kad B. Š. atvyks pas jį į darbą automobiliu ir jie kartu, su dovanomis, vyks į (duomenys neskelbtini) švęsti gimtadienio.

2024 m. liepos 22 d. B. Š. atvyko pas R. M. į darbą. Reikėjo paimti dovanas, sukrauti į automobilį. Be to atvyko anksčiau, nei buvo susitarę. Buvo karšta ir R. M. mamai B. Š. pasiūlė pabūti patalpų viduje, kol susiruoš. Susiruošus vykti į gimtadienį, R. M. ir B. Š. automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo B. Š. Automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. Vaiko gimtadienio šventėje dalyvavo ir vaiko mama V. M. Besibaigiant gimtadieniui įvyko konfliktas, nes V. M. atsisakė paimti R. M. dovanotas vaikui dovanas. Išsiskiriant su vaiku, konfliktas su V. M. tik suaštrėjo. Dėl įvykusio konflikto B. Š. patyrė didelį stresą. Einant į automobilį B. Š. darėsi vis blogiau, ji pradėjo savo rankinėje ieškoti vaistų, tačiau pastebėjo, kad atvykusi pas R. M. į darbą, patalpose paliko kosmetinės krepšelį, kuriame buvo vaistai. Pareiškėjas pasiūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau B. Š. kategoriškai atsisakė, nurodydama, kad jai skubiai reikia išgerti gydytojo išrašytų vaistų, nes dėl susijaudinimo stipriai sukilo spaudimas, kuris yra net pavojingas gyvybei. Nespėjus išgerti, net ir atvykusi greitoji medicinos pagalba, nesugeba „numušti“ spaudimo, tenka važiuoti į ligoninę. Taip jau ne vieną kartą yra įvykę. B. Š. yra diagnozuota eilė ligų, tarp kurių galvos smegenų dangalų gerybinis navikas, lėtinė hipertenzija. Dėl ligų, jai susijaudinus, vairuojant įvyko kolapsas ir ji automobiliu buvo atsitrenkusi į tvorelę. Šie duomenys yra užfiksuoti elektroninėje jos ligos istorijoje (ligos istorijos išrašai su B. Š. sutikimu, pridedami, priedas Nr. 3). R. M. ne vieną kartą yra matęs (nes jis šiuo metu gyvena kartu su ja), kai jo mamai B. Š. neturint vaistų ir smarkiai susijaudinus ištinka priepuolis. Pareiškėjas ne kartą yra stebėjęs, net ir atvykus greitajai medicinos pagalbai, labai blogą mamos būklę, pavojingą gyvybei. Turint tokią patirtį R. M., net nesusimąstęs, bijodamas dėl mamos, kartu su ja sėdo į automobilį, tikslu nuvykti pas jį į darbą paimti vaistų.

Pareiškėjas supranta, kad toks jo veikimas yra priešingas teisei, nes neturėdamas teisės vairuoti, negalėjo vairuoti transporto priemonės ir vežti mamos. Reikėjo jam kviesti medicinos pagalbą ar imtis kitų priemonių, pvz.: kviesti pavėžėjus, taksi. Tačiau R. M. elgesys buvo spontaniškas, nulemtas prieš tai buvusio patyrimo. Ištiktas panikos ir didžiulio streso ėmėsi tuo momentu jam atrodančios greičiausios išeities. Pareiškėjas savo elgesio neteisina, tačiau tuo momentu buvo labai sutrikęs dėl pavojingos mamos būklės. Dabartinėje perspektyvoje žvelgiant R. M. supranta, kad padarė priešingą teisei veiką, labai stipriai išgyvena, ypatingai kritiškai vertina savo elgesį puikiai suprasdamas visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių svarbą. Gerbdamas šias taisykles, nekvestionuoja paskirtos baudos, tačiau susiklosčius ypatingai įvykio situacijai, sankcijoje pritaikyta poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas net minimaliam 6 mėnesių terminui būtų neproporcinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teismų praktikoje mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę konstatavimu. Remiantis teismų praktika, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 32 straipsnį numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. R. M. administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl šoko ir susijaudinimo, t. y. psichiškai paveiktas aplinkybių, o ne dėl piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles. ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. prisipažįsta padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi nagrinėjamu atveju pačio administracinio nusižengimo fakto Pareiškėjas neginčija ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, tai yra pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. M. puikiai supranta, jog padarė administracinį nusižengimą, už kurį privalo atsakyti. Tai jį privertė susimąstyti, įvertinti savo netinkamą elgesį ir padaryti teigiamas išvadas, kas leidžia teigti, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti. R. M., suprasdamas savo netinkamą elgesį, neprašo neskirti jam baudos, o tik prašo administracinio poveikio priemonės neskirti arba jos terminą sutrumpinti, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas išimtis.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog 2024 m. liepos 22 d. 19.57 val. R. M. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Pareigūnas priimdamas nutarimą atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė 450 EUR baudą, ir minimalų specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiems.

R. M. 2024 m. gegužės 6 d. įvykdžius administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dar nepasibaigus nustatytam terminui Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši buvo atimta. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas“. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo pagrindai ir sąlygos. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą“. Taigi Pareiškėjas norėdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones, privalėjo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Savo skunde Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam švelninama administracinio poveikio priemonė, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Spręndžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo asmeniui vertintina tai, kad asmuo per 5 metų laikotarpį už administracinius nusižengimus baustas net 50 kartų ir nuolatos pažeidinėja Kelių eismo taisykles, turi 6 galiojančius nusižengimus, o nusižengimai tik sunkėja. Akivaizdu, kad toks Pareiškėjo elgesys atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir akivaizdu patvirtina, kad nuobaudos nepasiekia savo tikslų, nes asmuo sumokėdamas piniginę baudą toliau sistemingai daro nusižengimus. Todėl, Institucija mano, kad asmeniui negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir sumažintas teisės atėmimo terminas.

Institucijos nuomone, Pareiškejui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas R. M. ir jo atstovė advokatė Iveta Vitkutė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17653-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), R. M. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad R. M. 2024 m. liepos 22 d. 19.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Asmuo, padaręs ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 450 Eur iki 700 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

ANK 682 straipsnyje įtvirtinta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos, Pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo kaltės neneigia ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, o už vairo sėdo nulemtas panikos ir didelio streso, norėdamas kuo greičiau suteikti pagalbą mamai, kurios sveikatos būklė staiga pablogėjo. Tačiau teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams). Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. M. per 5 metų laikotarpį už administracinius nusižengimus baustas net 50 kartų ir nuolatos pažeidinėja Kelių eismo taisykles, turi 6 galiojančius nusižengimus, o nusižengimai tik sunkėja. Akivaizdu, kad Pareiškėjas sistemingai baudžiamas savo ankstesnio elgesio kritiškai nevertina, nededa jokių realių pastangų pasitaisyti, vadinasi nuobaudos nepasiekia savo tikslų, nes asmuo sumokėdamas piniginę baudą toliau sistemingai daro naujus nusižengimus, taip parodydamas neatsakingą požiūrį į teisės aktų laikymąsi, keliamą pavojų sau ir aplinkiniams. R. M. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17653-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą panaikinti arba jos terminą sutrumpinti, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o R. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17653-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.