Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-240-730/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2A-240-730/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05539-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė, Bronius Valius
Atsakovas
N. Š.
Ieškovas
UAB „Snoro lizingas“

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-240-730/2014

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-05539-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 35.5; 63.3; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei N. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 049,87 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 94,64 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pagal sutartį likusių mokėjimų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal ją atsakovei suteikė 4 600 Lt paskolą. Pagal paskolos sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo prievolių tinkamai neįvykdė, todėl paskolos sutartis buvo nutraukta prieš terminą (b. l. 3–4).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 1 049,87 Lt pagal paskolos sutartį likusių mokėjimų, 94,64 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 049,87 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-13 iki sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą – suteikė atsakovei sutartyje nurodyto dydžio kreditą, tačiau atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo ieškovei nustatyto dydžio eilinių įmokų, nepaisė ieškovės siųstų raginimų ir pretenzijos ir tai laikė esminiu sutarties pažeidimu. Nurodė, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Šalys, pasinaudodamos suteikta teise, susitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos ir paskolos sutartyje nustatė, kad jeigu atitinkamų prievolių įvykdymo grafikai yra suėję, gavėjo mokamos įmokos pirmiausia yra skiriamos netesyboms mokėti, antrąja eile įmokos skiriamos eilinėms įmokoms, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, mokėti, trečiąja eile skiriamos eilinėms įmokoms, kurių terminas dar nėra suėjęs, ketvirtąja – bendrovės patirtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (b. l. 41–42).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentais nurodo tai, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, rėmėsi tik ieškovės pateiktais skaičiavimais, jų nepatikrino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Po AB banko „Snoras“ veiklos sustabdymo sutriko mokėjimai, todėl buvo neaišku, kur ir kam mokėti įmokas. Ieškovė informacijos dėl pasikeitusių aplinkybių nesuteikė, nors privalėjo tai padaryti pagal paskolos sutarties 10.1. punktą. Ieškovės pateiktoje delspinigių apskaičiavimo lentelėje yra nurodyta, kad 2012-07-15 atsakovės įsiskolinimas ieškovei buvo 418,59 Lt, tačiau 2013-07-16 įsiskolinimas padidėjo iki 5 291,12 Lt, nors sutartis nutraukta nebuvo, jokių pranešimų apie sutarties nutraukimą byloje nėra. Galutinis atsiskaitymas su ieškove turėjo būti 2015-08-15. Nesutinka su teismo nuomone, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, nes teismas bylos nagrinėjimo metu taip ir nenustatė, kada su apeliante ieškovė nutraukė sutartį ir kokiu pagrindu. Reikalavimo grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą ieškovė nereiškė ir byloje tokių duomenų nėra. Be to, ieškovė nėra grąžinusi atsakovės sumokėtos 3 509,46 Lt sumos (b. l. 45–46).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus. Atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų laikomas nepagrįstu. Sutartyie nenumatyta, kad ieškovė privalo suteikti atsakovei informaciją apie atsiskaitymo pagal sutartį tvarką. Atsakovei 2012-03-27 buvo išsiųsta pretenzija, kurioje nurodyta, kaip ir kur reikėtų mokėti įmokas pagal sutartį. Ieškovė atsakovei išsiuntė raginimą, jame nurodė, kad nesumokėjus 526,76 Lt įmokų ir 10,87 Lt delspinigių, sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovė šios sumos nesumokėjo, todėl 2012-07-16 sutartis buvo nutraukta, apie sutarties nutraukimą atsakovė buvo informuota (b. l. 49–50).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nustatyta, kad tarp šalių sudaryta 2011-08-04 paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. LFM10804PKTA, pagal ją ieškovė atsakovei suteikė 4 600 Lt paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą su palūkanomis per 48 mėnesius, mokėdama nustatytais terminais sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Taip pat atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (b. l. 6–9). Ieškovė, atsakovei vėluojant mokėti įmokas, 2012-03-14 SMS žinute išsiuntė atsakovei raginimą, ją informavo, kad atsakovė pagal sutartį yra skolinga 526,76 Lt įmokų ir 9,05 Lt delspinigių (b. l. 12). Ieškovė 2012-03-27 atsakovei išsiuntė pretenziją, ja pranešė, kad atsakovė pažeidė 2011-08-04 sudarytos vartojimo kredito sutarties reikalavimą laiku ir tinkamai mokėti įmokas, vėluoja mokėti įmokas 103 dienas, įsiskolinimas 2013-03-27 sudaro 526,76 Lt, taip pat 10,87 Lt delspinigių, bei paragino atsakovę nedelsiant sumokėti įsiskolinimą, nes priešingu atveju sutartis bus nutraukta (b. l. 29). Ieškovė 2012-07-16 nutraukė paskolos (vartojimo kredito) sutartį su atsakove (b. l. 10) ir 2012-07-23 pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą bei pareikalavo nedelsiant sumokėti 5 219,12 Lt įsiskolinimą ir 23,20 Lt delspinigių (b. l. 30). Iš ieškovės pateiktų delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-10-03 ieškovei sumokėjo 5 340,87 Lt įmokų ir 27,77 Lt delspinigių (b. l. 14). Nutraukus paskolos (vartojimo kredito) sutartį atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 4 600 Lt paskolos, 1 697,26 Lt palūkanų, 93,48 Lt sutarties mokestį ir 94,64 Lt delspinigių (b. l. 10, 14). Atsakovė po paskolos sutarties nutraukimo ieškovei sumokėjo 4 241,25 Lt, likusi įsiskolinimo suma 2013-04-29 sudarė 1 049,87 Lt ir 94,64 Lt delspinigių už 182 dienas.

Nepagrįsti apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, rėmėsi tik ieškovės pateiktais skaičiavimais, jų nepatikrino. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleisdamas bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir tyrimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada ieškovė su ja nutraukė kredito sutartį ir kokiu pagrindu, nes ji jokių pranešimų apie kredito sutarties nutraukimą iš ieškovės nėra gavusi, jokio reikalavimo grąžinti paskolą ieškovė nereiškė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Tarp šalių sudaryta 2011-08-04 paskolos (vartojimo kredito) sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių. Ieškovė kredito sutartį nutraukė vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo remdamasi sutarties 7.1.3. punktu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar kredito davėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, ar ši vartojimo sutarties sąlyga yra sąžininga bei nepažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teisės ir interesų. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnį vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui. Pagal šalių sudarytą paskolos (vartojimo kredito) sutartį šalys buvo sutarusios, kad kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų (8.2.–8.3. punktai). Pagal kredito sutarties 7.1 punktą esminiais pažeidimais laikomi 7.1.1.–7.1.7 punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kreditorius, nustatęs 7.1.3. punkto pažeidimą, raštu informuoja kredito gavėją apie esminį sutarties pažeidimą ir nustato ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą sutarties pažeidimui pašalinti, nepašalinus pažeidimo kreditorius turi teisę nutraukti sutartį. Vienas iš esminių sutarties pažeidimų yra, kai kredito gavėjas nesumoka įmokų daugiau negu vieną mėnesį ir nesumokėtų įmokų suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos paskolos sumos arba įmokos mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės (7.1.3. punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditavimo sutarties sąlygas, kurios buvo pagrindas vienašališkai ieškovei nutraukti sutartį, konstatuoja, kad jos neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal sutarties 6.1.1. punktą atsakovė buvo įsipareigojusi laiku ir tinkamai mokėti įmokas sutarties mokėjimo grafike nurodytais terminais, kuo operatyviau pranešti ieškovei, jei dėl kokių nors aplinkybių ji negali ar negalės vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (6.1.3. punktas). Atsakovei vėluojant mokėti įmokas pagal šalių sutartą įmokų mokėjimo grafiką, atsakovė 2013-03-14 SMS žinute buvo įspėta, kad vėluoja mokėti įmokas, įsiskolinimo suma – 526,76 Lt, 9,05 Lt delspinigių (b. l. 12). 2012-03-27 ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, nurodydama, kad atsakovė jau 103 dienas vėluoja mokėti įmokas, ir pareikalavo nedelsiant įvykdyti įsipareigojimus, priešingu atveju kredito sutartis bus nutraukta ir bus skaičiuojami delspinigiai nuo visos negrąžintos kredito sumos, taip pat nurodė, į kokį banką bei sąskaitą reikia sumokėti įmokas (b. l. 29). Pretenzija išsiųsta paskolos sutartyje nurodytu atsakovės adresu, todėl laikytina įteikta tinkamai, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė buvo pranešusi ieškovei apie sutartyje jos nurodytų rekvizitų pasikeitimą (sutarties 10.1–10.2. p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pradelstus mokėjimus bei tinkamai įspėta, kad nesumokėjus įsiskolinimo, bankas vadovaudamasis kredito sutartimi ją nutrauks. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, ėmėsi priemonių išsaugoti tarp šalių sudarytą kredito sutartį (CK 6.200 straipsnio 1–2 dalys). Tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, teikė prašymus dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, pranešė, dėl kokių aplinkybių ji negali ar negalės vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ta aplinkybė, kad AB bankui „Snoras“ buvo iškelta bankroto byla bei laikinai buvo sutrikę mokėjimai, negali būti pagrindas nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė po pretenzijos gavimo jokių mokėjimų ir toliau nevykdė, nors pretenzijoje buvo nurodyta, į kokį banką bei sąskaitą reikia sumokėti įmokas. Ieškovei 2012-07-16 priimant sprendimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovės mokėjimai buvo pradelsti jau ilgiau nei vieną mėnesį, o pradelstų įmokų suma buvo didesnė nei 10 procentų negrąžinto kredito sumos. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo ieškovei nustatyto dydžio eilinių įmokų, nepaisė ieškovės siųstų raginimų ir pretenzijos ir tai, vadovaujantis sutarties 7.1.3. punktu, laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kuris suteikė ieškovei teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir kredito sutarties 7.1.3 punktu, pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį su atsakove.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turi grąžinti visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis už visą paskolos naudojimo laikotarpį. Sutarčių teisės bendrojoje teisės normoje – CK 6.37 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio Kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio Kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė kompensuojamojo pobūdžio palūkanų priteisti neprašė, o prašė priteisti sutartyje nustatytas pelno palūkanas, kurias atsakovė privalo mokėti už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 16,15 proc. dydžio metines palūkanas už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos, t. y. nuo 2011-09-15 iki 2015-08-15 (b. l. 6). Šalys susitarė, kad nuo laiku nesumokėjus skolos ar kito sutartyje nustatyto privalomojo mokėjimo, kol bus faktiškai įmokėta visa jo įsiskolinimo suma, atsakovė privalės mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo uždelsimo dienos (sutarties 4.7 punktas). Be to, šalys susitarė, kad atsakovė, nutraukus sutartį, privalo ieškovei sumokėti visas nesumokėtas pagal sutartį eilines įmokas, iki sutarties nutraukimo priskaičiuotus delspinigius (sutarties 8.5 punktas). Sutarties 1.3. punktu šalys susitarė, kad sąvoka eilinė įmoka apima paskolos, palūkanų, sutarties mokesčio mokėtiną sumos dalį mokėjimo grafike nurodytais terminais. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nurodytoms šalių sutarties sąlygoms, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis už visą paskolos naudojimo laikotarpį.

Skolininkų įmokų, vykdant piniginę prievolę, paskirstymą reglamentuoja CK 6.54 straipsnis. Pagal minėtą straipsnį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Iš paskolos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Paskolos sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, kad jeigu atitinkamų prievolių įvykdymo grafikai yra suėję, gavėjo mokamos įmokos pirmiausia yra skiriamos netesyboms mokėti, antrąja eile įmokos skiriamos eilinėms įmokoms, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, mokėti, trečiąja eile skiriamos eilinėms įmokoms, kurių terminas dar nėra suėjęs, ketvirtąja – bendrovės patirtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Ieškovė 2012-07-16 nutraukė kredito sutartį, tą dieną likusi paskolos suma sudarė 4 600 Lt, palūkanos – 1 697,26 Lt, sutarties mokestis – 93,48 Lt, delspinigiai – 93,64 Lt, taigi visa įsiskolinimo suma sudarė 6 484,38 Lt. Po sutarties nutraukimo atsakovė sumokėjo ieškovei 4 241,25 Lt, ieškovė vadovaudamasi paskolos sutarties 4.3. punktu padengė dalį atsakovės įsipareigojimo, t. y. pirmiausia netesybas, po to palūkanas, pagrindinę skolą, sutarties mokesčius, o likusią skolos sumą prašė priteisti. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nurodytoms sutarties sąlygoms, faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės likusią nepadengtą 1 049,87 Lt sumą ir 94,64 Lt delspinigius (CK 6.37, 6.54, 6.71, 6.874 straipsnis).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovė netinkamai vykdė paskolos sutarties 10.1. punktą, nes po AB banko „Snoras“ veiklos sustabdymo neinformavo jos, kur ir kam atlikti mokėjimus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo prievoles kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Paskolos sutarties 4 dalis reglamentuoja šalių atsiskaitymo tvarką. Pagal sutarties 4.1. punktą kredito gavėjo mokamų įmokų dydžius bei mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato mokėjimo grafikas. Atsakovei sudarius paskolos (vartojimo kredito) sutartį jai buvo išduotas įmokų mokėjimo grafikas, jo atsakovė turėjo laikytis ir tinkamai vykdyti mokėjimus. Atsakovė įmokas pagal kredito sutartį turėjo pervesti į kredito davėjo sąskaitą (4.6. punktas). Atsakovei vėluojant mokėti įmokas pagal grafiką, ieškovė 2012-03-27 išsiuntė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, į kokį pasirinktinai banką ir sąskaitą reikia sumokėti įmokas (b. l. 29). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos bei tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, priešingai nei atsakovė, kai jai kilo neaiškumų dėl mokėjimų vykdymo, nesikreipė į ieškovę dėl informacijos suteikimo, tai pat pažeidė sutartyje numatytą pareigą kuo operatyviau pranešti ieškovei, jei dėl kokių aplinkybių ji negali vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (6.1.3. punktas).

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatymo nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjai Alona RomanovienėBronius Valius