Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei J. N. dėl priverstinio iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute iki mirties gyveno ieškovo tėvas su atsakove. (duomenys neskelbtini) m. tėvui mirus, atsakovė liko gyventi minėtame bute. Ieškovas ne kartą ragino atsakovę atlaisvinti butą, siūlė netgi padengti dalį kito būsto nuomos mokesčio, tačiau atsakovė geranoriškai iš buto neišsikraustė. Ieškovas su atsakove sutarties dėl buto nuomos ar susitarimo dėl naudojimosi butu sudaręs nebuvo. Duomenų, kad miręs tėvas buvo sudaręs sutartį dėl buto nuomos, ar butų davęs sutikimą atsakovei naudotis butu, ieškovas taip pat neturi. Atsakovė geranoriškai neatlaisvina ieškovui priklausančio buto, juo naudojasi prieš savininko valią, todėl ieškovas priverstas teismine tvarka ginti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui M. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Minėtame bute gyvena buvusi mirusio ieškovo tėvo sugyventinė J. N., kuri geranoriškai atsisako išsikelti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena savavališkai, be teisėto pagrindo, tuo pažeisdama jo, kaip buto savininko teises, todėl ieškovas prašo atsakovę iškeldinti. Ieškovo teigimu, nei jis pats, nei miręs jo tėvas, su atsakove sutarties dėl buto nuomos ar susitarimo dėl naudojimosi butu sudarę nebuvo. Tuo tarpu atsakovės pozicija dviprasmiška: viena vertus, pati atsakovė sutinka, kad po sugyventinio mirties ji ieškovui priklausančiame bute gyvena neturėdama tam pagrindo, nes neturi finansinių galimybių susirasti kito būsto, kita vertus, jos atstovo teigimu, tarp atsakovės ir mirusio ieškovo tėvo buvo sudaryta žodinė buto nuomos sutartis, todėl ieškovas turėjo ją įspėti apie sutarties nutraukimą, tačiau to nepadarė, todėl nenutraukus nuomos sutarties iškeldinimas negalimas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Taigi vienas iš pagrindinių gyvenamosios patalpos nuomos sutarties teisinės charakteristikos bruožų yra atlygintinumas. Nors atsakovės atstovas teigia, kad tarp atsakovės ir mirusio jos sugyventinio buvo sudaryta žodinė buto nuomos sutartis, kuri liko galioti naujam buto savininkui, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji mokėjo nuomos mokestį, t. y. kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Dar daugiau, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad jos gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui, kas tik patvirtina, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai neegzistavo ir ieškovas neturėjo pareigos įspėti atsakovę apie buto nuomos sutarties nutraukimą, nes tokia sutartis sudaryta nebuvo. Be to, atsakovė teisme pripažino, kad ieškovas po tėvo mirties ne kartą prašė ją atlaisvinti butą, netgi siūlė kurį laiką mokėti už kito būsto nuomą. Taip pat ieškovė nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl socialinio būsto paskyrimo, tačiau atsakymo dar negavo.

Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pradėti ruoštis iškeldinimui ir ieškotis naujo būsto, nes apie ieškovo siekį ją iškraustyti iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), jai buvo žinoma jau nuo (duomenys neskelbtini)m., t. y. po sugyventinio mirties, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dar ilgesnio termino išsikelti iš būsto nesuteikimas neproporcingai pažeistų jos teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui M. R.nuosavybės teise priklausančiu butu atsakovė J. N. naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovo, kaip šio turto savininko, teises, o ieškovas pagrįstai reikalauja iškeldinti atsakovę, ieškinys tenkintinas ir atsakovė iškeldintina iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto esančio (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais daiktais, per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos įrodymais, neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių: 75,00 Eur žyminis mokestis bei 750,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jai priklausančiais daiktais, per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui M. R. iš atsakovės J. N. 825,00 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.