- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-163-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. – areštu 20 (dvidešimčiai) parų;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – areštu 15 (penkiolikai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – areštas 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 17 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat'", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 53, 59, 68 ir 172 p. nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobily būdamas neblaivus (girtumas 2,11 promilių), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemones ir. nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medi, ko pasėkoje kartu važiavusioms keleivėms V. S. dėl muštinės žaizdos galvoje, galvos smegenų sukrėtimo, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių ir V. P. dėl krūtinės ląstos sumušimo, krūtinkaulio lūžio nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Be to jis nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio mėn., tiksli data ir valanda nenustatyta, iš Vį (duomenys neskelbtini) priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą -VI (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - du beržus, kurių tūris 1,27 m³, vertė 127 Lt, ir keturias drebules, kurių tūris 5,41 m³, vertė 541 Lt, viso pagrobė 6.68 m³ medienos už 668 Lt. tuo VĮ (duomenys neskelbtini) padarydamas 668 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendį pakeisti, paskiriant jam švelnesnę bausmę, minimalų lygtinį laisvės atėmimą.
Nurodo, kad neginčija nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei išvadų dėl savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jų kvalifikacijos, tačiau mano, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, neadekvati jo padarytoms veikoms ir neatitinka įstatymo leidėjo deklaruotų jos tikslų. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, liečiančias jo asmenį, ir dėl to padarė klaidingas bei nepagrįstas išvadas dėl bausmės, todėl, pasak apelianto, nuosprendis keistinas, paskiriant jam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę. Taip pat nurodo, paskirtoji bausmė, priešingai nei motyvuota teismo, padarys neadekvačią žalą jam ir jo artimiesiems, nes jis negali palikti gausios šeimos nesaugioje aplinkoje neramiais laikais, kadangi gyvena vienkiemyje miškuose. Teigia, kad šiuo metu turi darbą, dirba laisvai samdomu miško ruošos darbuose, turi nuolatinį uždarbį, iš kurio išlaiko save ir savo šeimą, mažamečius vaikus, tai byloje patvirtino ir nukentėjusieji ir pati sugyventinė. Tuo tarpu, pasak nuteistojo, išvykdamas atlikti arešto bausmę mėnesiui jis neteks darbo, o darbas sezoninis, pasibaigus šaltajam periodui mediena tampa mažiau vertinga bei paklausia, todėl darbai sustos ir visai nutruks, galimybės uždirbti bus prarastos. Apeliantas mano, jog teismas neturėjo pagrindo laikyti būtinu jį izoliuoti nuo visuomenės, tokios nuomonės buvo ir kaltinimą palaikiusi prokurorė, taip teismo prašė pats ir jo gynėjas. Mano, kad byloje yra nustatyti pagrindai ir sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. bei paskirti minimalų lygtinį laisvės atėmimą, o tokia bausmė, nuteistojo nuomone, atitiktų jos tikslus ir nesužlugdytų taip nelengvai šiandieninės krizės sąlygomis sukurto jo gyvenimo. Be kita ko apeliantas mano, jog tai ir viešas interesas - kad jo šeima netaptų visiška visuomenės išlaikytine.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundų argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus ir teisingai paskyrė bausmę. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų V. S., V. P., liudytojų K. D., S. S., kitų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., 178 str. 1 d.
Apeliantas A. S. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti bausmę.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. bei paskirti minimalų lygtinį laisvės atėmimą, atmestinas. Lietuvos Respublikos BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laivės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neteistas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dėl ko darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta ir neadekvati jo padarytoms veikoms bei prieštarautų teisingumo principui. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba nedaigiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., 178 str. 1 d. padarymą arešto bausmėmis. Taigi, apeliantas nuteistas ne laisvės atėmimo bausme, o areštu, dėl ko jam minėta įstatymo norma negali būti taikoma.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad paskirtoji bausmė padarys neadekvačią žalą jam ir jo artimiesiems, nes jis negali palikti gausios šeimos nesaugioje aplinkoje neramiais laikais, kadangi gyvena vienkiemyje miškuose, deklaratyvūs teiginiai, kurie neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad šiuo metu turi darbą, dirba laisvai samdomu miško ruošos darbuose, turi nuolatinį uždarbį, iš kurio išlaiko save ir savo šeimą, mažamečius vaikus, o išvykdamas atlikti arešto bausmę mėnesiui jis neteks darbo, o darbas sezoninis, pasibaigus šaltajam periodui mediena tampa mažiau vertinga, todėl darbai sustos ir visai nutruks, galimybės uždirbti bus prarastos, atmestini. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dėl ko minėtų nuteistojo teiginių, apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrindu, kuriuo būtų galima švelninti apeliantui paskirtą bausmę.
Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog teismas neturėjo pagrindo laikyti būtinu jį izoliuoti nuo visuomenės, tokios nuomonės buvo ir kaltinimą palaikiusi prokurorė, taip teismo prašė pats ir jo gynėjas, atmestinas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę, nėra saistomas nei prokuroro, nei gynėjo siūloma bausme.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Nors nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų realūs ir įgyvendinami.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. S. atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, jog padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, taip pat atsižvelgė į, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą į tai, jog A. S. šeimoje yra trys mažamečiai vaikai, o pats nuteistasis verčiasi atsitiktiniais darbais, sugyventinė gauna pašalpą vaikams išlaikyti iš kurių pragyvena šeima.
Taigi, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje teisėje įtvirtintą teisingumo principą skyrė nuteistajam tokias bausmes, kurių nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų realūs ir įgyvendinami, dėl ko nuteistajam A. S. už padarytas nusikalstamas veikas visiškai pagrįstai paskyrė arešto bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį, nei straipsnių sankcijose numatyti arešto bausmės vidurkiai, dėl ko darytina išvada, jog apylinkės teismo paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam nėra aiškiai per griežta ir yra tinkama realizuoti bausmės paskirtį.
Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl švelninti jas, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.