Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 26 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui L. R. paskyrimo“ Nr. P-266 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais: Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau ikiteisminio tyrimo trukmę ir iš dalies jo kokybę lėmė didelis darbo krūvis dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovybės daromas neleistinas psichologinis spaudimas prokurorams, taip pat neteisingas darbo krūvio skirstymas.Visais atvejais, kai tyrėjai nespėdavo atlikti kokių nors ikiteisminio tyrimo veiksmų ar laiku pareiškėjui pateikti bylą patikrinti, telefonu apie tai informuodavo pareiškėją, kuris žodžiu duodavo tolesnius nurodymus dėl tyrimo eigos ir pratęsdavo bylos pateikimo terminą. Pareiškėjas tyrėjams visada nurodydavo dėl minėtų aplinkybių surašyti tarnybinį pranešimą, o dėl tyrėjų neatliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo surašomi reagavimo raštai (su nurodymais). Dėl per didelio tyrėjų darbo krūvio galėjo pasitaikyti atvejų, kad tarnybinių pranešimų tyrėjai nesurašė, tačiau vėlesnis bylų pateikimas pareiškėjui visais atvejais buvo aptariamas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, byla prokurorui atsiunčiama tik po maždaug 3 savaičių, todėl prokuroras fiziškai negali kontroliuoti, ką kiekvienoje byloje kiekvieną dieną daro tyrėjas. Be to, teisės aktai nenustato, kada, t. y. kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tyrėjas turi paskirti užduotį, apklausti liudytoją ir pan. Už ikiteisminio tyrimo sėkmę atsako ne vien prokuroras, bet ir pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovas. Byla pas prokurorą gali būti 20 dienų, tačiau šis terminas neturėtų būti skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, toks skaičiavimas yra ydingas, neteisingas bei keistinas. Pareiškėjas vienu metu vadovavo ikiteisminiam tyrimui keliose (tiek savo, tiek sergančių kolegių) bylose, palaikė valstybinį kaltinimą savo ir kitų prokurorų baudžiamosiose bylose teisme. Atsakomybė asmeniui už padarytą pažeidimą gali kilti tik tuomet, kai jis turėjo galimybę tinkamai vykdyti savo pareigas. Esant tokiam dideliam darbo krūviui, būdamas nuolat pervargęs pareiškėjas galėjo padaryti klaidų. Be to, ikiteisminio tyrimo institucijos vadovas, tyrėjai, tiesiogiai atsakingi už nusikalstamų veikų ištyrimą, matydami susiklosčiusią situaciją dėl darbo krūvio, patys be prokuroro nurodymų gali laiku atlikti reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K., būdamas šališkas, rodė ypatingą dėmesį pareiškėjo kontroliuojamiems ikiteisminiams tyrimams. Jis pats iš pareiškėjo pasiimdavo bylas, jas laikydavo pas save. Norėdamas įtikti vyriausiajai prokurorei ir jos pavaduotojui (bijodamas, kad nebūtų inicijuojami tarnybiniai patikrinimai), pareiškėjas suintensyvino ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-60636-15, dėl to galėjo nukentėti kiti pareiškėjo kontroliuojami ikiteisminiai tyrimai. Be to, pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai buvo parašęs prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo netinkamai nagrinėjant L. Š. skundą Šiaulių apygardos prokuratūroje, todėl rengdama pareiškėjo charakteristiką šališka galėjo būti ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja A. S.Teisės aktai nenustato, kada ir kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras turi spręsti dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo ar sujungimo. Tyrėjas prokurorui taip pat negali nurodyti, kada priimti šį sprendimą. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-48357-15 buvo atskirtas ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kadangi pareiškėjas tikėjosi, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatys kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Pareiškėjas visada skaitė ir analizavo bylų medžiagą, dirbo po darbo valandų, nors po darbo valandų dirbama turėtų būti tik esant tarnybiniam būtinumui, atliekant neatidėliotinus veiksmus ir žymint tai darbo apskaitos žiniaraščiuose. Pareiškėjas kontroliavo didžiausią bylų likutį, tačiau pareiškėjui vis tiek buvo nukreipiamos sergančių prokurorių ikiteisminio tyrimo bylos, todėl pareiškėjas fiziškai nebespėdavo atlikti visų užduočių. Tiesioginiai vadovai apie tai žinojo, tačiau situacijos nesprendė, tik gavę pareiškėjo 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybinį pranešimą nebeskyrė jam nagrinėti skundų ir pareiškimų bei kreipėsi dėl specializacijos pakeitimo. Neaišku, pagal kokią metodiką yra skaičiuojamas prokuroro darbo krūvis ir ar ta metodika yra teisinga bei pagrįsta moksliškai. Ikiteisminio tyrimo bylos yra nevienodo sunkumo, todėl darbo krūvis negali būti skaičiuojamas vien pagal bylų ir skundų skaičių. Pareiškėjas visuomet stengėsi, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas per kuo trumpesnį laiką, tačiau yra objektyvūs faktoriai, kurie daro įtaką tyrimo terminams – prokuroro darbo krūvis, darbo valandų skaičius, prokurorų ligos, atostogos, be to, ne visuomet pavyksta atlikti proceso veiksmus, nes žmonės išvyksta į užsienį ir pan. Pareiškėjo kontroliuojami ikiteisminiai tyrimai buvo užbaigti būtent per kaip įmanoma trumpesnius terminus, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino. Dėl pareiškėjo kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų nebuvo pateikta proceso dalyvių skundų, nebuvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, niekam nebuvo padaryta žala. Atsakovo nurodomi neigiami padariniai – neužtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, taip pat kad per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nuskalstamos veikos – yra deklaratyvūs, nepagrįsti, nenurodyta, kas ir kokią žalą patyrė. Teisės aktai nenustato, kada byloje turi būti surinkta įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, ji gali būti surinkta ir ikiteisminio tyrimo baigiamojoje stadijoje, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nuskalstamos veikos padarymo. Tai, kad pareiškėjui nuolat buvo daromas psichologinis spaudimas, įrodo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. elektroniniai laiškai pareiškėjui, kuriuos pareiškėjas yra pateikęs Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.Įtakos darbo spartumui turėjo ir integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos įdiegimas prokuratūroje, jos netobulumai bei su tuo susiję trukdžiai. Be to, nebuvo tinkamų mokymų, kaip dirbti su šia sistema, to reikėjo mokytis patiems darbo metu. Į šias aplinkybes, atliekant tarnybinį patikrinimą, taip pat nebuvo atsižvelgta.Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1-61695-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-61223-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01-1-55021-15, Nr. 01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15, Nr. 01-1-59432-15, Nr. 01-1-61151-15, Nr. 01-1-61204-15 ir Nr. 01-1-65074-15, kurie nebuvo sudėtingi ar didelės apimties, ir jiems vadovaudamas, turėdamas pareigą užtikrinti, kad per trumpiausią laiką išsamiai būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neužtikrino greito šių bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių ikiteisminių tyrimų atlikimo.Pareiškėjas neteisingai supranta savo, kaip savarankiško prokuroro, funkcijas organizuojant, kontroliuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant. Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja prokurorą užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį prokuroras privalo kontroliuoti tyrimą, jo eigą bei procesinių veiksmų atlikimo terminus. Prokuroras turi aktyviai dalyvauti atliekant nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą ir tikrinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigas. Prokuroro vadovavimas ikiteisminiam tyrimui pasireiškia ikiteisminio tyrimo pareigūnams duodamais privalomaisiais nurodymais ir pavedimais atlikti tyrimo veiksmus, sprendimais pačiam atlikti tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat sprendimais dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, ikiteisminio tyrimo baigties ir kt. Prokuroro vykdoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolė pasireiškia skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimu, sprendimais nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, reagavimo raštų dėl jų veiksmų teikimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų drausmės bylos iškėlimu ir kt. Prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Pareiškėjas, kaip ikiteisminio tyrimo vadovas, buvo pasyvus, neinicijavo drausmės bylų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamai ar nesilaikant nustatytų terminų atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo bylose nėra jokių atskirų reagavimo raštų ar pastabų. Pareiškėjas turėjo įvertinti duodamų žodinių nurodymų efektyvumą ir panaudoti visas galimas proceso ir organizacines priemones, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpesnį laiką. Tarnybinio patikrinimo metu buvo sprendžiamas ne tyrėjo, o prokuroro kaltės klausimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumas tinkamai neatliekant savo pareigų yra neatsiejamas nuo pareiškėjo netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, todėl nepanaikina jo asmeninės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo eigą ir rezultatus. Jei tyrėjai netinkamai atlieka savo pareigas, prokuroras privalo reaguoti po pirmo ikiteisminio tyrimo bylos patikrinimo, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo daroma.Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-235 patvirtinto Dokumentų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 80 punkte nustatyta, kad bylas prokuroras turi patikrinti per 20 dienų nuo jų gavimo prokuratūroje. Šis laikotarpis nelaikytinas pažeidimu, tačiau sistemiškai vertinant visas aplinkybes prokuroro pareigos užtikrinti kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo procesą kontekste, bylų laikymas 20 dienų, kai jas grąžinant duodami tik formalūs nurodymai tyrėjams (pvz., atlikti pranešime apie ikiteisminį tyrimą nurodytus veiksmus (bylos Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15)) arba tik perrašyti pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą išvardyti veiksmai (byla Nr. 01-1-65074-15), buvo įvertintas kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Nesuprantamas pareiškėjo argumentas dėl bylos laikymo 20 darbo dienų. Teisės aktuose įtvirtintas minėto termino skaičiavimas kalendorinėmis dienomis, jei prokurorui ši tvarka nesuprantama, kyla pagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl intensyvesnio darbo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-60636-15 galėjo nukentėti kiti jo kontroliuojami ir organizuojami ikiteisminiai tyrimai, yra nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti per itin trumpą laiką – 14 dienų, ir niekaip negalėjo turėti įtakos pareiškėjo darbo krūviui. Be to, toks intensyvus procesas tik parodė, kad per tokį trumpą laiką buvo įmanoma surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, dėl kurių priimtas sprendimas, o tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžios vyko vangiai ir nerezultatyviai. Pareiškėjo argumentas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48357-15 jis neatskyrė bylos, nes tikėjosi, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatys kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis, yra nepagrįstas, nes byloje yra kriminalinės policijos tyrėjo tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog tokių asmenų tapatybės nebuvo nustatytos, o tyrimą atliekančios tyrėjo pozicija dėl tyrimo atskyrimo rodė, kad tyrimą atliekantys pareigūnai nematė galimybės nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Aplinkybę, kad pareiškėjas neanalizavo kai kurių ikiteisminio tyrimo duomenų, rodo objektyvūs tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, nes net 7 bylose (Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01-1-55021-15, Nr. 01-1-48357-15 ir Nr. 01-1-59432-15) buvo duodami pertekliniai prokuroro nurodymai. Pareiškėjas vadovams nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, pranešimų, kurie pagrįstų jo teiginius apie dirbamus viršvalandžius, patikrinti šias aplinkybes nėra galimybių. Pareiškėjo darbo krūvis, vertinant visus rodiklius, buvo tik nežymiai didesnis už vidutinį. Didelės apimties sudėtingų tyrimų paskutinius pusantrų metų pareiškėjas neorganizavo. Pareiškėjo organizuojamų tyrimų terminai, palyginti su kitų Radviliškio padalinio prokurorų, yra ilgiausi, pastebėti pertekliniai nurodymai tyrėjams, o tai turi įtakos aplinkybei, kad pareiškėjas turi didžiausią tyrimų likutį kartu su naujai skiriamais tyrimais. Vilkinimas suprantamas kaip situacija, kai ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja, kontroliuoja ir jam vadovauja prokuroras, užsitęsia dėl ne laiku organizuojamų ir vykdomų ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmų bei prokuroro neveiklumo. BPK nustatyti terminai negali būti traktuojami kaip leidimas procesą vykdyti vadovaujantis nustatytų terminų maksimalia trukme. Prokuroro procesinė veikla negali būti nukreipta į teisės aktuose įtvirtintą maksimalią terminų trukmę. Pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu išanalizavus 13 ikiteisminio tyrimo bylų, pastebėta akivaizdi tendencija priimti galutinį proceso sprendimą orientuojantis į nusikalstamų veikų ištyrimą per 6 mėnesius (BPK 176 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjo darbo krūvis buvo 18,84 proc. mažesnis už tame pačiame padalinyje dirbančių prokurorų darbo krūvio vidurkį. Pareiškėjas už tuo metu sergančias 2 prokurores papildomai dalyvavo tik 2 teismo posėdžiuose ir tai ženkliai nepadidino jo darbo krūvio. Pareiškėjas patikrino tik 9 bylomis daugiau nei kiti prokurorai per tą patį laikotarpį. Pareiškėjo gautų nagrinėti skundų skaičius viršijo kitiems prokurorams nukreiptų skundų skaičių, todėl nuo 2015 m. gruodžio 3 d. jam neskirta nagrinėti skundų. Pagal pareiškėjo pageidavimą apygardos prokuratūros vadovybei pasiūlyta pakeisti pareiškėjo specializaciją. Aptariamu metu buvo atsisakyta krūvių išlyginimo perduodant dalį tyrimų organizuoti ir vadovauti kitiems Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams, nes buvo nustatyta, kad Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų, dirbančių Šiaulių mieste, darbo krūvis buvo 10–20 proc. didesnis, tačiau tyrimų perskirstymo nebuvo atsisakyta didėjant krūviams ateityje. Sergant 2 Radviliškio padalinio prokurorėms, jų vadovaujami ikiteisminiai tyrimai, valstybinio kaltinimo palaikymas teisme ir kitos funkcijos buvo skirstomos visiems tuo metu dirbantiems šio padalinio prokurorams, nors būtent pareiškėjui buvo pavesta pavaduoti susirgusias prokurores. Naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius ir duomenys apie 2016 m. sausio 1 d. turimų bylų likutį pagrindžia tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo netinkamo vadovavimo ikiteisminiams tyrimams, nesiekiant jų užbaigti per įmanomai trumpiausius terminus. Dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo atsiradusi žala buvo ne materialinė, o procesinio pobūdžio ir buvo padaryta net 13 bylų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios prokurorės šališkumo. Prokuroro teiginiai dėl prokuratūros vadovybės, t. y. aukštesniojo prokuroro V. K., šališkumo, taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis, nes tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai visose 13 ikiteisminio tyrimo bylų, o tai reiškia, kad aukštesniojo prokuroro nustatyti pažeidimai iš esmės pasitvirtino.