Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), galima faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) šešis kartus, paskutinį iš jų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine 390 Lt dydžio bauda (nėra duomenų apie baudos sumokėjimą),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 22.30 val., jis buvo namuose, žiūrėjo krepšinį, vartojo alkoholinius gėrimus, galimai gėrė alų. Rungtynių pabaigoje, likus lemiamoms sekundėms, sugyventinė ėmė ir tyčia išjungė televizorių. Jis greitai vėl įjungė, tačiau ji vėl tyčia išjungė ir jis, kadangi buvo neblaivus, nesusivaldė ir savo dešinės rankos delnu sudavė jai du smūgius į veidą, kairės pusės skruostą. Sugyventinė labai išsigando ir pasakė, kad iškvies policiją. Kai ji tai pasakė, jis apsirengė ir išėjo pasivaikščioti, nes nebenorėjo daugiau su ja pyktis bei būti sulaikytas policijos pareigūnų. Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, po šio įvykio grįžęs namo jis atsiprašė sugyventinės, jiedu pasikalbėjo ir susitaikė. Dėl antrojo epizodo kaltinamasis parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. jis su R. K. šventė Naujuosius metus. Svečiuose buvo kaimynė S. su vyru V., jų pavardės nepamena. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai neatsimena konflikto kilimo priežasties, galvoja, kad pats sukonfliktavo su sugyventine nenorėdamas, jog pas juos švęstų ir kaimynai. Ar jie konflikto metu buvo bute, tiksliai pasakyti negali, nes jie ateidavo, išeidavo. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, tačiau vėliau kilo susistumdymas su sugyventine, ji tampė jį už marškinėlių, dėl ko jis vieną kartą jai sudavė į krūtinės sritį, taip pasielgė išprovokuotas jos pačios agresyvių veiksmų. Ar kaimynai tuo metu buvo bute, neatsimena. Po smūgio jis nuėjo į kitą kambarį, ten atsigulė į lovą. Negali pasakyti, ar R. K. buvo išėjusi kur nors po smūgio, nes pats išėjo į kitą kambarį. Jam būnant kambaryje pas juos atvyko policija ir jį sulaikė. Įvykio metu jis buvo neblaivus, R. K. taip pat buvo neblaivi. Pripažįsta, kad R. K. išprovokavus, tampant už marškinėlių, jis sudavė jai vieną kartą į krūtinę, dėl to labai gailisi. Jis nori sugyventinės atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Jis sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu vykstant ikiteisminiam tyrimui jis galėtų laikinai pagyventi pas sesę (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 120–128; 2 t., el. b. l. 20–22).

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 22.30 val., į namus grįžo sugyventinis R. A., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Grįžęs namuose pradėjo rėkauti, triukšmauti. Tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, nes ji neleido jam žiūrėti krepšinio. Atsistojęs nuo lovos, nieko nesakęs, dešine ranka sudavė du smūgius į veido sritį, t. y. į kairę pusę veido – žandą, po smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą veido srityje. Būnant kambaryje ji nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, informavo policiją. Sugyventinis tai išgirdęs, greitai apsirengė ir pabėgo iš namų. Kur išėjo, nežino, galėjo nueiti pas seserį. Ji nori, kad daugiau negrįžtų pas ją jos sugyventinis. Apklausiama papildomai nukentėjusioji parodė, kad civilinio ieškinio sugyventiniui nereikš, po šio įvykio į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir į gydytoją nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo, greitoji medicininė pagalba atvykusi nebuvo. Ji su savo sugyventiniu susitaikė, jam atleido, todėl prašo ikiteisminį tyrimą sugyventinio atžvilgiu nutraukti. Dėl antrojo epizodo nukentėjusioji parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. ji buvo namuose, kai apie 17.30 val. į namus grįžo neblaivus R. A., svirduliavo. Ji su drauge valgė tortą, gėrė arbatą. R. A. pradėjo kabinėtis, reikalauti, kad draugė eitų namo. Ji pradėjo R. A. raminti, ragino eiti miegoti. Ji atsistojo nuo stalo ir paėmusi už rankos, bandė jį nuvesti į miegamąjį. Einant koridoriuje R. A. dešine ranka sudavė vieną smūgį jai į krūtinę, dešinę pusę. Smūgis buvo stiprus, ji juto fizinį skausmą. Tuo metu ji nieko nesakiusi nuėjo pas draugę į virtuvę ir paprašė nueiti pas ją. Jos abi išėjo, o R. A. liko namuose. Būdama pas draugę iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai R. A. sulaikė, pristatė į policijos įstaigą. Draugė smūgio sudavimo aplinkybių nematė, nes tuo metu buvo virtuvėje. Greitoji medicininė pagalba atvykusi nebuvo, į šeimos gydytoją ir teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai neišduotas. Civilinio ieškinio nereikš, nesutinka susitaikyti su R. A.. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 1–4; 136–141; 2 t., el. b. l. 72–75).

2022 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. pranešta dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto iš vyr. patrulės G. B.: 2022 m. rugsėjo 10 d. 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. A. du kartus sudavė smūgį su kairės rankos delnu į veido sritį R. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., el. b. l. 5–11).

2023 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė R. K., kuri nurodė, jog jos sugyventinis R. A. 2023 m. sausio 1 d. 17.27 val., (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinės sritį, savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykį matė kaimynė S. V. (1 t., el. b. l. 148–155).

Policijos registruojamų įvykių registre 2023 m. sausio 1 d. apie 17.27 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis trenkė, puolė ir mušė. Ji pabėgo pas kaimynę (1 t., el. b. l. 190–193).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. sausio 1 d. 19.10 val. pareigūnui patikrinus R. A. blaivumą, nustatytas 2,65 promilių neblaivumas (1 t., el. b. l. 178–180).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 22.30 val., kadangi buvo neblaivus, nesusivaldė ir savo dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai R. K. du smūgius į veidą, kairės pusės skruostą, o 2023 m. sausio 1 d. konfliktas iš pradžių su sugyventine R. K. buvo žodinis, tačiau vėliau kilo susistumdymas, ji tampė jį už marškinėlių, dėl to jis vieną kartą sudavė jai į krūtinės sritį. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios R. K., kuria teismas neturi pagrindo abejoti, parodymai, kuriuos patvirtina ir detalizuoja 2022 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. pranešta dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto iš vyr. patrulės G. B.: 2022 m. rugsėjo 10 d. 19 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. A. du kartus sudavė smūgį su kairės rankos delnu į veido sritį R. K., taip sukėlė jai fizinį skausmą; taip pat 2023 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyti duomenys ir policijos registruojamų įvykių registro išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 17.27 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis trenkė, puolė ir mušė. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad R. A. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, abiem atvejais sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. A. tiek 2022 m. rugsėjo 10 d., tiek 2023 m. sausio 1 d. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei R. K.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi R. A. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad R. A. ir R. K. aptariamų įvykių metu buvo sugyventiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. A. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, tik prašo leisti sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą dalimis (2 t., el. b. l. 76–82).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. A. padarė du tyčinius (tiesiogine tyčia) baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. A. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (nėra sumokėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., el. b. l. 1–6). R. A. per paskutinius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, tačiau viena nuobauda galiojanti (2 t., el. b. l. 7–9), dirbantis (1 t., el. b. l. 195–196). Duomenų apie R. A. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), t. y. už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrus – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros su skirtinais atitinkamais įpareigojimais ir draudimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir R. A. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros su skirtinais atitinkamais įpareigojimais ir draudimu. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau išvardytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. A. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

R. A. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – sugyventinę R. K.. Nagrinėjamu atveju R. A. kelis kartus panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę (šeimos narę), tai rodo, kad R. A. elgesys yra neatsitiktinis ir besiformuoja neigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog tikslinga skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemones, įtvirtintas BK 71, 72² straipsnyje – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų dydį – 10 MGL (500 Eur) ir nustatant 5 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo dienos.

VI. Kiti klausimai

R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 129–131) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartimi – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. K., nesiartinti prie jos arčiau nei 300 (trys šimtai) metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. K. bei nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji, šį terminą nustatant nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d. (2 t., el. b. l. 33–36). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinos.

R. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 1 d. 18.40 val. iki 2023 m. sausio 3 d. 10.11 val. (dvi dienos) (1 t., el. b. l. 163–167), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2022 m. rugsėjo 10 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2023 m. sausio 1 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir R. A. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 1 d. 18.40 val. iki 2023 m. sausio 3 d. 10.11 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71, 72² straipsniais, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemones:

– 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

– įpareigoti R. A. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartimi – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei 300 (trys šimtai) metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor“ bankas, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodyti: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

2) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

3) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.